- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-332-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- D. D., E. D.
- Advokatai
- Valdas Falka
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. D. ir E. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams D. D. ir E. D. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. D. ir E. D. 8716 Lt skolos už atliktus darbus ir pasodintus augalus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2005-06-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai 2005 m. gegužės pabaigoje paskambino D. D. ir paprašė apsodinti jų sodybą, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), augalais. Ieškovė ir atsakovė D. D. susitarė, kad ieškovė atsakovų sodyboje viską sodins savo nuožiūra, ji apskaičiavo, jog augalai kainuos apie 8000 Lt. Dalį augalų abu atsakovai, atvažiavę pas ieškovę į sodą, rinkosi patys ir atsivežė augalus, kokių tik norėjo, dalį augalų ieškovė atvežė pati. Visas dienas atsakovė D. D. buvo labai patenkinta, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė nurodė, kad pasodintų augalų kiekiai buvo aptariami kiekvieną vakarą atsakovų D. virtuvėje. Teigė, jog paskutinį vakarą atsakovas E. D. pats skaičiavimo mašinėle suskaičiavo pasodintų augalų sumą ir ji buvo gerokai virš 8000 Lt. Taip pat susitarė, kad dirbs dvi poros: D. D. susiras žmogų ir ieškovė atsiveš žmogų, kuriai už darbą per dieną buvo sutarta mokėti po 30 Lt. 2005 m. birželio 6 – 8 dienomis pagal žodinį susitarimą ieškovė savo augalais apsodino atsakovų D. ir E. D. kiemo teritoriją. Ieškovė teigė, kad kai atėjo laikas atsiskaityti, atsakovai D. pasakė, jog neturi pinigų. Vėliau atsakovai ieškovei pranešė, kad niekas jai jokių pinigų nemokės, nes jie nepasirašė jokios sutarties. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus ir pasodintus augalus priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: 1) priteisė solidariai iš atsakovų D. D. ir E. D. ieškovei D. M. 8266 Lt už augalus, 200 Lt už darbą ir 160 Lt kelionės išlaidų (iš viso 8716 Lt), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3510 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė solidariai iš atsakovų D. D. ir E. D. 211 Lt žyminio mokesčio ir 35,70 Lt išlaidų, susijusių su bylinėjimusi (pašto išlaidų) Valstybei. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikė įrodytu, kad tarp ieškovės D. M. ir atsakovės D. D. buvo sudarytas žodinis dekoratyvių augalų pirkimo - pardavimo sandoris. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad buvo sudarytas žodinis sandoris, patvirtino ir konkliudentiniai atsakovų veiksmai, kuriais jie leido ieškovei tris dienas sodinti jų sklype augalus ir patys abu kartu su ja dirbo, tuos augalus sodino. Pažymėjo, kad konflikto pradžioje atsakovai ieškovei jokių pretenzijų dėl netinkamos augalų kokybės ar per didelio jų kiekio nereiškė. Teismas laikė, kad šis tarp šalių sudarytas žodinis sandoris iš esmės pagal savo prigimtį atitinka prekių, paslaugų pirkimo - pardavimo sandorį, reglamentuojamą CK XXIII skyriaus nuostatų. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas pažymėjo, jog šis sandoris (sandorio dalis) pagal ginčo esmę ir pobūdį galėjo būti ginčijamas, tačiau atsakovai nebandė ginčyti sandorio įstatymo nustatyta tvarka, nurodydami, kad nelogiška ginčyti nepagrįstą ieškinį. Teismas kaip įrodymą įvertino tą aplinkybę, kad, praėjus nepilnai savaitei po ieškovės atliktų darbų, 2005-06-14 ieškovė, jausdamasi apgauta, kreipėsi į Akmenės rajono policijos komisariatą su pareiškimu, kai tuo tarpu atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, neginčijo sandorio, neteikė pretenzijų D. M. dėl augalų, sodinukų ar darbų kokybės, niekaip neužfiksavo, jų manymu, nekokybiškų darbų ar augalų. Pažymėjo, jog atsakovai, nepavykus išspręsti ginčo bendru sutarimu per įstatymo nustatytą senaties terminą dėl kokybės, taip pat turėjo galimybę pareikšti priešieškinį dėl jiems parduotų dekoratyvinių augalų netinkamos kokybės ir nepasinaudojo jiems įstatymo numatyta teise įrodinėti netinkamą augalų kokybę bei reikalauti iš ieškovės, kad ši tuos trūkumus pašalintų, tačiau atsakovai iš viso neigė sandorio egzistavimą. Nesant tokių atsakovų pretenzijų dėl kokybės ar ieškinio teisme, teismas laikė, kad tarp ieškovės D. M. ir atsakovės D. D. sudarytas sandoris nenuginčytas ir yra galiojantis. Teismas konstatavo, kad nesant atsakovų pretenzijų, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareikštų pardavėjai dėl prekių ar paslaugų kokybės, yra preziumuojama, jog šios prekės (sodinukai) ir paslaugos, sodinimo ir pristatymo darbai atitiko jų kokybės reikalavimus. Nurodė, kad pirmasis pasodintų augalų kokybės įvertinimas buvo atliktas pagal teismo nutartį, VĮ valstybinio miškotvarkos instituto specialistų jau praėjus daugiau nei dviem metams po jų pasodinimo ir buvo gautas atsakymas, jog praėjus trims vegetacijos sezonams, medelių ir krūmų bei atliktų darbų kokybės nustatyti neįmanoma. Teismo įsitikinimu, šios ekspertų išvados paneigė 2007-06-13 VĮ valstybinio miškotvarkos instituto specialistų pateiktas išvadas dėl augalų kokybės, todėl 2007-06-13 miškotvarkos instituto direktoriaus raštą teismas įvertino kritiškai. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovai D. tuos sodinukus visus iki vieno išrovė ir išmetė, t.y., atsakovai atliko veiksmus savo nuožiūra, laikydami, kad tai jų nuosavybė ir jie gali su jais daryti ką tinkami, neatsižvelgdami į ieškovės pareigas ar teises dėl tų sodinukų kokybės, nors teismo nutartimi jiems buvo nurodyta, kad tokių veiksmų atlikti negalima. Pažymėjęs, kad CPK nenumato galimybės įrodinėjimo procese remtis specialistų išvadomis, teismas nurodė, kad teismo proceso metu įrodomąją reikšmę turi tik eksperto (ekspertinės įstaigos) išvados - pateiktos Lietuvos miškų instituto. Pažymėjo, kad įstatymas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumo nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, tačiau atsakovai viso proceso metu ir nei per 6 mėnesius nuo augalų pirkimo nepateikė priešieškinio dėl parduotų jiems dekoratyvinių augalų netinkamos kokybės ir nepasinaudojo jiems įstatymo numatyta teise įrodinėti netinkamą augalų kokybę bei reikalauti iš ieškovės, kad ši tuos trūkumus pašalintų. Todėl teismas konstatavo, jog nesant byloje objektyvių duomenų apie pirminę prekių (sodinukų) būklę, praėjus gana daug laiko ir atsakovams visiškai išrovus ir išmetus visus ieškovės sodintus sodinukus, nebeįmanoma nustatyti pirminę prekių kokybę, jų skaičių, rūšį ir kitus požymius. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad vėlesnė sodinukų būklė po jų pasodinimo iki išrovimo itin priklausė nuo to, kaip atsakovai D. vykdė jų priežiūros, laistymo, tręšimo darbus. Nurodė, kad ieškovė D. M. nebuvo įsipareigojusi prižiūrėti pasodintus sodinukus, todėl, teismo vertinimu, sodinukai galėjo neprigyti, nesuvešėti ir dėl atsakovų kaltės, dėl netinkamos priežiūros ar vartojant herbicidus. Nesant byloje duomenų bei įrodymų apie vartotojų (atsakovų) pretenzijas, nustatyta tvarka ir terminais pareikštas pardavėjai – D. M., teismas laikė, kad prekių ir paslaugų kokybė jų suteikimo metu buvo tinkama, nes nėra įrodyta priešingai ir priešieškiniu tai neužginčyta. Be to, teismas laikė, kad sodinukai buvo tokios rūšies ir tiek vienetų, kaip nurodo ieškovė, nes kitokių duomenų byloje nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė byloje sodinukus yra įvertinusi 8266 Lt, už darbą 200 Lt, kelionės išlaidas 160 Lt, o byloje yra pateikta UAB „Rezultatas“ atlikta kilnojamojo turto ataskaita, kurioje augalai ir medeliai įvertinti 8850 Lt suma. Pažymėjo, kad turto vertintojas UAB „Rezultatas“ turto vertinimą atliko pagal nuotraukas, ieškovės pateiktą sąrašą, ir dalį augalų ir medelių, atitinkančių veislę ir amžių, kuriuos augina ieškovė. Teismas konstatavo, jog atsakovai šios turto vertintojo ataskaitos neginčijo, sektinai, pripažino, todėl laikė, kad ši ataskaita yra rašytinis įrodymas, kuriuo turi būti remiamasi, nustatant analogiško sandorio pirkimo - pardavimo kainą. Nurodė, kad atsakovai yra pateikę byloje kainų palyginimo lentelę, sudarytą vadovaujantis VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno lankstinukais, bei UAB „Lauko gėlininkystės bandymų stoties“ dekoratyvinių augalų 2006 m. katalogą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovų pateikti lankstinukai, katalogas su nurodytomis kainomis yra nepatvirtinti, nepasirašyti juos išleidusio asmens, teismas konstatavo, jog negali jais vadovautis, nustatinėdamas kainą. Be to, teismas pažymėjo, kad turto vertintojo oficiali ataskaita turi didesnę įrodomąją galią. Kadangi turto vertintojas turtą įvertino didesne suma nei prašė priteisti ieškovė, todėl teismas ieškovės prašomą priteisti kainą laikė pagrįsta bei atitinkančia tuometinę rinkos vertę. Vertindamas darbų kainą, teismas atsižvelgė į tą faktą, kad ieškovė pasodino apie 250 įvairių medelių ir augalų, dirbo tris dienas. Nurodęs, jog augalai buvo gabenami iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tam ieškovė patyrė transporto nuomos ir degalų išlaidų, todėl prašomas priteisti 160 Lt kelionės išlaidas teismas taip pat laikė pagrįstomis. Tuo pačiu teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai D. D. ir E. D. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų visiškai atmestas. Tuo pačiu atsakovai prašo priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai taikytos ir aiškintos procesinės ir materialinės teisės normos bei neatskleista bylos esmė. Teismas neįvykdė savo pagrindinės konstitucinės užduoties – teisingumo. Byla pirmosios instancijos teisme išspręstas taip, kad neatsakingai, nerūpestingai, nesąžiningai besielgusiam asmeniui buvo suteikta galimybė gauti nepagrįstų ir neteisėtų pajamų, kurias jis vadina skola. Ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys pavadinti „Dėl skolos priteisimo“, tačiau ieškovė prašė „skolos“ už darbą, o jokių paskolos ar pirkimo – pardavimo santykių tarp ginčo šalių nėra. Todėl teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti ginčo šalių veiksmus ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertino kaip prekių, paslaugų pirkimo – pardavimo sandorį. CK XXIII skyrius paslaugų pirkimą – pardavimą nelaiko pirkimo – pardavimo sutarties dalyku. Be to, pagal byloje esančius įrodymus (atsakovo paaiškinimus, nuorodą ieškinyje ir skelbimą laikraštyje) ieškovės veiklos pobūdis tėra tik projektavimas ir konsultavimas aplinkotvarkos klausimais. Visa tai suponuoja išvadą, kad teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę ir todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normą. Iš sprendimo matyti, kad teismas nagrinėja ieškovės reikalavimą dėl skolos, tačiau motyvacinėje dalyje konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo konkrečių materialinės teisės normų, kuriomis grindžia savo sprendimą. Be to, pati sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota dviprasmiškai ir tai neleidžia pagrįstai manyti, jog teismas tikrai rėmėsi CK XXIII skyriaus normomis. Teismo sprendime nėra pagrįsta iš ko susideda priteistinos sumos už augalus, darbą bei kelionės išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad nepakankamas teismo sprendimo argumentavimas reiškia, jog jis yra nemotyvuotas. Todėl, apeliantų manymu, tai papildomas argumentas dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.Teismo sprendime nėra išanalizuoti rašytiniai įrodymai, neaptartas jų sąsajumo su byla klausimas. Pažymėtina, kad teismas sprendime neaptarė ir visų apklaustų liudytojų paaiškinimų, neanalizavo jų parodymų santykio su rašytiniais įrodymais ar kita bylos medžiaga. Dėl šios priežasties sprendimas taip pat negali būti laikomas pagrįstu. Kritiškai turėjo būti vertinamas kilnojamojo turto vertinimo aktas, nes prie ataskaitos nėra jokių dokumentų, rodančių, jog vertintojas turi kokias nors specialias žinias botanikos srityje, vertintojo taikyta metodika neaprobuota ir neaiški. Be to, vertintojo išvada prieštarauja šios srities specialistų – VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto – išvadoms. Ieškovė elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai ir nesąžiningai, todėl jos teisės neginamos. Laiku nesudarydama konsultavimo ar rangos sutarčių, ji santykiuose su klientas palieka neapibrėžtą faktinę ir teisinę situaciją, kuria vėliau piktnaudžiauja. Tokiu būdu ji užsiima nesąžininga dalykine praktika (CK 6.158 str.) ir nepakankamai bendradarbiauja su klientais (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Apsodinimo darbų veikla turėjo būti vertinama pagal rangos teisinių santykių normas, o šiuose teisiniuose santykiuose ieškovė, kaip rangovas, privalėjo atlikti visą eilę įstatymo nustatytų prievolių. Todėl neatlikdama šių įstatymo nustatytų prievolių ieškovė prisiėmė riziką už pasekmes ir civilinė atsakomybė atsakovams negali būti taikoma. Byloje ieškovė nepateikė, o teismas neišreikalavo įrodymų apie ieškovės atliktų darbų apimtį, laiką, sąnaudas ir kainą. Be to, teismas visiškai neanalizavo klausimo, ar ieškovės veikla yra legali, ar ji turi teisę verstis tokių paslaugų teikimu. O tai yra dar vienas argumentas, rodantis, kad bylos esmė nėra atskleista.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl netinkamai vertino realiai susiformavusius teisinius santykius. Pabrėžtina, kad ieškovės viešas siūlymas buvo tik konsultuoti ir projektuoti, o siūlymas atlikti sodinimo darbus atliktas neviešai jos pačios iniciatyva. Dėl šios priežasties visi jos paaiškinimai teisme turėjo būti vertinami CK 6.193 str. numatytais principais.Teismas priteisė per dideles atstovavimo išlaidas ieškovei, nes nesivadovavo blanketine CPK 98 str. 2 d. norma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų D. D. ir E. D. apeliacinį skundą ieškovė D. M. prašo atmesti apeliantų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nesuprantamas atsakovų deklaravimas, jog būtent jie šioje byloje yra sąžininga šalis, kurią teismas, jų manymu, turėjo ginti, o neva ieškovė yra nesąžininga, neatsakinga ir nerūpestinga. Juk ne pati ieškovė susirado atsakovus ir per prievartą jiems įbruko savo augalus. Patys atsakovai susirado ieškovę per skelbimą laikraštyje ir paprašė ieškovės pagalbos. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, kad ieškovė atsakovams savo augalais apsodins sodybą, o atsakovai apmokės ieškovei už parduotus augalus ir atliktą darbą. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, kai tuo tarpu atsakovai nutarė savo prievolės išvengti sugalvodami įvairiausių priežasčių. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog santykiuose su jais ieškovė elgėsi kaip nors nesąžiningai, nerūpestingai ar neatidžiai, taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovės augalai buvo nekokybiški.
2. Ieškovės ieškinio dalykas ir pagrindas buvo išdėstyti tinkamai, todėl visiškai atmestini atsakovų argumentai dėl ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio neatitikimo CPK 135 str. keliamiems reikalavimams. Be to, klaidingos ir atsakovų interpretacijos, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Sandorio esmę teismas įvertino remdamasis ne tik skelbimo laikraštyje antrašte, kaip tai siekia daryti atsakovai, tačiau įvertindamas visą jo turinį ir reikšmingas bylai aplinkybes, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Sandorio pagrindas buvo būtent dekoratyvinių augalų atsakovams pardavimas, augalus pasodinant jų sodyboje. Teismas visiškai teisingai įvertino ir priteisė ieškovei 200 Lt už darbą bei 160 Lt kelionės išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendime detaliai išanalizavo visus bylai turinčius reikšmės rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus ir pagrindė savo sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Sprendimas aiškus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl nei teisės normoms, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai nusižengta nebuvo.
4. Atsakovų argumentai dėl ieškovės veiklos neteisėtumo neturi jokio ryšio su šia civiline byla. Kiekvienas privatus asmuo savo sode užauginęs augalą, turi teisę jį parduoti ir tam nereikalingas joks leidimas ar licencija, išskyrus Fitosanitarinės patikros pažymą apie tai, kad augalai yra sveiki. Tokią pažymą ieškovė teismui pateikė. Netgi ir tuo atveju, jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovė sodino augalus, neturėdama verslo liudijimo ir tuo nusižengė įstatymui, už tai ieškovei grėstų tik administracinė atsakomybė, tačiau tai nebūtų pagrindas sandoriui naikinti ar pripažinti jį negaliojančiu.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad 2005 metų birželio mėnesio pradžioje ieškovė D. M. ir atsakovė D. D. sudarė žodinę sutartį dėl atsakovų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), apželdinimo dekoratyviniais augalais, kuriuos išaugino ieškovė savo sode. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, 2005 m. birželio 6, 7, 8 dienomis sukūrė ir įgyvendino D. sodyboje želdinimo projektą, turintį išliekamąją vertę. Atsakovai dalyvavo sodinant augalus, pretenzijų nereiškė, darbus priėmė, tačiau atsisako už juos apmokėti, argumentuodami, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, darbai atlikti nekokybiškai, augalai neprigijo. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys pripažysta žodinės sutarties dėl sodybos apželdinimo sudarymo faktą, atsakovai neginčija ir atliktų darbų bei pasodintų augalų kiekio. Atliktų darbų apimtys ir pasodintų augalų kiekis yra fiksuoti bylos dokumentuose: 2005-06-22 įvykio vietos apžiūros protokole (prijungta baudžiamoji byla Nr. 51-1-277-05 b. l. 7 – 17), 2007-05-31 teismo atliktame apželdinimo darbų apžiūros protokole (tomas 2 b. l. 39). Žodinė sutartis dėl sodybos apželdinimo įvertinta kaip teisėtas žodinis sandoris ir 2005-11-07 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.51-1-277-05 (prijungta b. byla, b. l. 41 ,43). Minėti bylos dokumentai ir ginčo šalių paaiškinimai įrodo, jog ieškovė D. M. ir atsakovė D. D. savo veiksmais siekė sukurti civilines teises ir pareigas ir šalis siejo faktiniai sutartiniai santykiai, perkant augalus iš D. M. ir formuojant bei įgyvendinant atsakovų sodybos želdinimo projektą, kuris prijungtoje baudžiamos bylos medžiagoje architektės D. Č. 2005-09-20 buvo įvertintas kaip pasisekęs darbas, sukurtas remiantis senojo kraštovaizdžio kultūra tiek kraštovaizdžio formavime, jo architektūrinėje sistemoje, tiek menine (geras spalvinis sprendimas), tiek gamtine (augalų įvairovė, suderinamumas ir simbiozė) ir turintis ilgaamžę išliekamąją vertę (prijungta baudžiamoji byla Nr.51-1-277-05, b. l. 27). Ginčo šalys skirtingai vertina tarp jų susiklosčiusius faktinius sutartinius santykius. Ieškovė nurodo, kad buvo sudaryta kelių sutarčių požymius turinti sutartis - augalų pirkimo pardavimo sutartis ir konsultavimo bei kiemo teritorijos apsodinimo darbų sutartis, o atsakovai apeliaciniame skunde aiškina, jog tai buvo faktiniai atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos sutarčių reglamentuojami teisiniai santykiai. Šalims skirtingai aiškinant ir vertinant esmines jų sudarytos sutarties sąlygas, nuo sutarties sudarymo praėjus ilgam laiko tarpui ir nesant rašytinio dokumento, patvirtinančio sutarties sudarymą, teismas pagal pateiktus įrodymus neturi galimybės nustatyti šalių tikrosios valios ir teisiškai įvertinti tarp jų susiklosčiusius santykius, tuo labiau, kad sklypo formavimo, jo apželdinimo ir augalų pirkimo momentu ginčo šalys galėjo susitarti ir dėl keleto sutarčių sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-10-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-722/1999 m. („Teismų praktika“ Nr. 12, p. 160-164) nurodė, kad tokiu atveju teismas už šalis negali tų sąlygų nustatyti, t.y. negali šalims sudaryti sutarties, nes tai prieštarautų sutarties laisvės ir konsensualizmo principams. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tai neturi esminės reikšmės, nes tarp šalių kilo ginčas tik dėl atsakovų sutartinės prievolės apmokėti už atliktus darbus ir pasodintus augalus, t. y. dėl dėl piniginės prievolės įvykdymo, reglamentuoto CK 6.38 – 6.65 straipsniuose. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimu, aiškinimu ir bylos esmės atskleidimu. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl augalų kiekio ir kainos. Tai patvirtina prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys 2005-06-20 įtariamosios D. D. apklausos protokolo ir 2005-10-06 akistatos protokolo duomenys (prijungta baudžiamoji byla Nr. 51-1-277-05, b. l. 36, 37, 40, 41). Šių apklausų metu atsakovė nurodė augalų kainas, kurios sutampa su ieškovės teismui pateiktomis kainomis: tujos – po 35 Lt, juodosios pušys – po 25 Lt, azalijos – po 45 Lt. Apklausiama Akmenės rajono PK D. D. pripažino, kad pradinė sutarties kaina už augalus – 2300 Lt ir tartasi buvo apželdinti tik dalį teritorijos. Tačiau vėliau, atsakovams sutinkant, buvo apsodinta visa kiemo teritorija. Darbus pabaigusi ieškovė nurodė galutinę sutarties kainą – 8600 Lt. Atsakovai neginčija pasodintų augalų kiekio, tačiau nesutinka apmokėti už atliktą darbą dėl blogos augalų kokybės. Spręsdama tarp šalių kilusį ginčą teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovė visą bylos nagrinėjimo laiką davė nuoseklius parodymus, o atsakovai nuolat juos keitė: 2006-03-16 teismo posėdžio metu nurodė, jog ketino sumokėti ieškovei 3500 Lt, 2000 Lt, bet dėl blogos kokybės nemokės (tomas 1, b. l. 99-101), 2007-11-21 teismo posėdžio metu sutiko mokėti 500 Lt ieškovei (tomas 2, b. l. 87 – 90), o apeliacinės intancijos teismo posėdyje atsakovas E. D. nurodė, jog sutarties kaina negalėjo viršyti 3000 Lt (tomas 4, b. l. 106 – 108). Vertindama atsakovų parodymus teisėjų kolegija taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 str.), t. y. atsakovų elgesį vertina atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. CK 6.156 str. įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada neleistų sodinti savo sklype tokio didelio kiekio augalų, nesutaręs dėl augalų kainos, o atsakovai tvirtina, jog pasielgė būtent taip. Todėl teisėjų kolegija atsakovų elgesį vertina objektyviuoju požiūriu kaip neprotingą ir nesąžiningą, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pagal CK 1.5 str. 1 d. nuostatas neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai besielgiančio asmens teisės neginamos. Apeliantai nurodo, kad ieškovė nesiekė bendradarbiauti vykdant sutartį. CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse akcentuojama, kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-633/2006; 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-7-3/2006; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis” v. UAB „Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylosNr. 3K-3-203/2007; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-530/2007). Įvertinusi minėtas aplinkybes, vadovaudamasi CK 6.198 str. 1 d. nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, jog ieškinyje nurodyta augalų kaina atitiko augalų rinkos kainas. Šią teismo išvadą pagrindžia ginčo šalių paaiškinimai, byloje esanti 2006-02-24 turto vertės nustatymo pažyma Nr. T2006/02/24-01 (tomas 1, b. l. 46 – 67), liudytojos L. B. parodymai dėl jos parduotų rutulinių tujų kainos (tomas 1, b. l. 160). Todėl Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė sutarties kainą. Atsakovų atsikirtimai į jiems pareikštą ieškinį iš esmės paremti paaiškinimais, kad pasodinti augalai buvo nekokybiški ir dėl to sunyko. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi argumentais, kad atsakovai savalaikiai nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl sodinukų kokybės. Tokia motyvacija teismas pažeidė CK 1.126 str. nuostatas ir CPK 178 str. nuostatas, nes perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovams, o ieškinio senatį taikė, nesant ginčo šalies reikalavimo. Minėta, kad šalys sutarė dėl atlygio už ieškovės suteiktas paslaugas ir augalus. Esant tokiam susitarimui, ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl piniginės prievolės įvykdymo, turi įrodyti sutarties dalyko kokybę. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl augalų kokybės teismas vadovaujasi CK 6.197 str. nuostata, kad sutarties dalyko kokybė turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad dalis augalų neatitiko kokybės reikalavimų: 2007-05-31 įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, jog dalis augalų atsakovų sodyboje yra nestandartiniai, nykstantys arba net išdžiuvę (tomas 2, b. l. 39), 2008-05-27 teismo posėdžio metu liudytojas J. B. ((duomenys neskelbtini), mokslų daktaras) paaiškino, kad dalis augalų yra nekokybiški, auginti per tankiai, stiebo apačioje - pliki kamienai, šaknys neproporcingai mažos (tomas 3, b. l. 38, 39), liudytoja R. G. parodė, kad tujos buvo pasodintos nekokybiškos be šakelių kamieno apačioje ir tai matose byloje esančiose nuotraukose (tomas 1, b. l. 136), liudytoja S. K. P. parodė, kad buvo sodinami prasti augalai, kurie po dviejų savaičių pradėjo džiūti. Liudytoja parodė, kad pusė pasodintų augalų po keturių metų buvo išrauti (tomas 4, b. l. 65). Prijungtoje baudžiamojoje byloje įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje esančios nuotraukos patvirtina liudytojų parodymus, kad dalis augalų buvo išstypę, tujos be šakelių kamieno apačioje (prijungta baudžiamoji byla Nr. 51-1-277-05, b. l. 5 – 17). Faktą, kad ne visi augalai prigijo ir suvešėjo patvirtina bylos nagrinėjimo eigoje teismui pateiktos fotonuotraukos (tomas 1, b. l. 71; tomas 2, b. l. 9 – 16, 30 – 34). Aplinkybes, kad ne visi ieškovės išauginti augalai yra kokybiški patvirtino ir liudytojai K. S. (tomas 4, b. l. 72 – 73) ir R. L. (tomas 3, b. l. 60; tomas 4, b. l. 54). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sodinukai buvo kokybiški, tokios rūšies kaip nurodo ieškovė ir priteisdamas iš atsakovų 8266 Lt už augalus, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateiktu paskaičiavimu ir neatsižvelgė į kitus byloje surintus įrodymus dėl augalų kokybės (b.l. 10, 11). Remdamasi liudytojų parodymais teisėjų kolegija vadovaujasi CK 1. 93 str. 6 d. 4 p. norma, įgalinančia netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, nes draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija mažina ieškovei iš atsakovų priteistiną skolą už augalus penkiasdešimčia procentų iki 4133 Lt. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčo sutartimi atsakovai buvo įsipareigoję padengti kelionės išlaidas, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovų 160 Lt kelionės išlaidoms padengti. Todėl ir šioje reikalavimo dalyje ieškinys yra neįrodytas ir negali būti tenkinamas (CPK 178 str.). Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos darbų kainos - 200 Lt. Įvertinus byloje esančią medžiagą dėl ieškovės D. M. gebėjimų aplinkotvarkos projektų rengimo ir jų įgyvendinimo srityje (tomas 1, b. l. 81), teisėjų kolegija 200 Lt paslaugos kainą vertina kaip simbolinę ir atitinkančią sutarties šalių valią. Todėl šioje reikalavimo dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ir iš viso ieškovei iš atsakovų priteisiama 4333 Lt skolos. Kiti apeliacinio skundo argumentai atskirai neaptartini, kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą skolos dydžio dalyje, keistinas apylinkės teismo sprendimas ir žyminio mokesčio, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų dalyje, priteisiant šalims jų turėtas išlaidas ieškovei proporcingai patenkintų, o atsakovams atitinkamai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 str.). Bylinėjimosi, atstovavimo ir žyminio mokesčio išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (b. l. 1, 2, 18, 144 tomas 1; b. l. 55 tomas 2; b. l. 82 tomas 3, b. l. 33, 85, 92, 97 tomas 4;).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4333 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1240,30 Lt (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litu 30 cnt.) atstovavimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui E. D. iš ieškovės D. M. 130,14 Lt (šimtą trisdešimt litų 14 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovų D. D. ir E. D. solidariai 77 Lt (septyniasdešimt septynis Lt) pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš D. D. 77 Lt (septyniasdešimt septynis Lt) pašto išlaidų valstybei.“