- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-11-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01762-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- A. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimo A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sustabdytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir policijos pareigūnams pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus ir išlipti iš automobilio, tai daryti atsisakė, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepilnai ir nevisiškai išanalizavus byloje surinktus įrodymus. Jis inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė. Mano, jog policijos pareigūnai protokolą pagal ANK 506 straipsnį surašė jam keršydami, kadangi galėjo „užsigauti“, „įsižeisti“, kai jis jų paprašė prisistatyti ir jo „netujinti“. Apeliantas skunde paaiškina, kad vairuoja nuo 1977 m. Per šį laikotarpį yra padaręs įvairių smulkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau nėra sulaukęs iš pareigūnų kokios nors nepagarbos. Šiuo atveju policijos pareigūnų įžūlus, iššaukiantis elgesys jį šokiravo. Jis buvo sustabdytas nakties metu ir jam kilo abejonių, ar tai tikri policijos pareigūnai. Jie grasino atimti iš jo teises, padaryti, kad jis nebedirbtų „ant fūros“. Policijos pareigūnams buvo pateikti visi dokumentai, jie patikrino transporto priemonės (konteinerio) turinį bei alkotesteriu nustatė jo blaivumo laipsnį, nors šie veiksmai buvo pertekliniai, nepagrįstai ieškant, kuo jį būtų galima apkaltinti. A. S. atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnams nesipriešino, o tik padarė pastabą, kaip reikia elgtis su Lietuvos Respublikos piliečiais. Jokio fizinio pasipriešinimo nebuvo. Be to, byloje nėra jokių vaizdo ar garso įrašų, kurie galėtų patvirtinti įvykio aplinkybes, t. y. policijos pareigūnų iškeltas versijas. Pateiktoje bylos medžiagoje taip pat nėra net užuominos, kad būtų surašytas protokolas apie administracinį sulaikymą, nes, ko gero, tam nebuvo pagrindų (ANK 597 straipsnis). Blaivumo patikros rezultatų byloje irgi nėra, nes alkotesteris parodė nulius. Apeliantas pažymi, kad buvo sustabdytas ir patalpintas į policijos automobilio laikinojo sulaikymo patalpą apie 2.00 val. nakties. Po visų patikrų jam buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai. Visą tą laiką, be sulaikymo protokolo, jis buvo uždarytas policijos automobilio laikinojo sulaikymo patalpoje, dėl ko buvo pažeistos jo teisės ir krito pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Visą sulaikymo laiką policijos pareigūnai intensyviai kažkur skambino. Susidarė įspūdis, kad jie nežino, kaip su juo pasielgti. Apeliantui kyla įtarimas (dėl prašymo atidaryti konteinerį), kad tai galėjo būti užsakymas (konkuruojančios bendrovės ar suinteresuotų asmenų) verslo žlugdymui. A. S. teigimu, yra planas nubausti atitinkamą skaičių pažeidėjų ir už tai gauti papildomą naudą – valdžios malonę ar piniginę premiją, tačiau tai nereiškia, kad paprastas žmogus turi būti žeminamas. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai neatitinka tikrovės, o apylinkės teismas tik formaliai ištyrė pateiktą medžiagą ir priėmė nepasvertą sprendimą. Šiuo atveju būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. S. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d., TAR 2015 m. liepos 33 d.) 21 straipsnis reglamentuoja pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d., patruliuodami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato nustatytu maršrutu, policijos pareigūnai E. P. ir A. I. apie 2.00 val. nakties pastebėjo, jog priekyje, antra eismo juosta važiavęs sunkvežimis, kurį vėliau paaiškėjo vairavo A. S., nepraleido transporto priemonių su įjungtais specialiaisiais garso ir šviesos signalais. Dėl šio įvykio sunkvežimio vairuotojas buvo sustabdytas pažeidimo įforminimui. Taigi, policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą stabdyti apelianto vairuotą transporto priemonę. Šiuo metu A. S. yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį ir šio nusižengimo pažeidėjas neginčijo, todėl minėto nubaudimo aplinkybės šioje nutartyje nėra analizuojamos. Abu pareigūnai – vyriausieji tyrėjai E. P. ir A. I., tą pačią įvykio dieną surašė tarnybinius pranešimus (b. l. 1, 2) savo viršininkui dėl A. S. neteisėto elgesio, t. y. pažymėta, jog priėjus prie sustabdyto vairuotojo ir prisistačius, buvo paaiškinta, dėl kokio pažeidimo padarymo jis sustabdytas. Pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės dokumentus ir išlipti iš transporto priemonės blaivumo patikrinimui. Vairuotojas tai padaryti atsisakė. Tuomet dar kartą garsiai ir aiškiai pareikalauta pateikti dokumentus ir išlipti iš sunkvežimio. Pareigūnų teigimu, A. S. po pakartotinio nurodymo abejomis rankomis įsikibo į vairą, reikalavo iškviesti „vyriausiąjį“. Šiais savo veiksmais apeliantas aiškiai parodė, jog teisėtų pareigūnų nurodymų vykdyti neketina, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė jėga, siekiant jį išlaipinti iš transporto priemonės ir patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, A. S. su juo buvo supažindintas, jam įteikta protokolo kopija, tačiau pasirašyti protokole jis atsisakė, jokių įvykio aplinkybių raštiškai nepateikė (b. l. 3-4). Apeliacinės instancijos teismas A. S. aiškinimą, jog policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus vykdė, t. y. pateikė jų prašomus pateikti dokumentus, tačiau buvo nubaustas, nes davė pastabą pareigūnams dėl „tujinimo“ ir tinkamo neprisistatymo, vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją. Abu pareigūnai nurodė, jog pažeidėjui ne tik prisistatė, bet ir pasakė, dėl kokio pažeidimo padarymo jis yra sustabdytas. Pareigūnai vilkėjo tarnybinę uniformą, važiavo su skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu policijos automobiliu, todėl įtarti, jog tai netikri pareigūnai, o tik tokiais apsimetantys, nebuvo jokio pagrindo. Jei policijos pareigūnai, apelianto nuomone, su juo bendravo nemandagiai ar nepagarbiai, tai pažeidėjas galėjo pažymėti administracinio nusižengimo protokole arba informuoti pareigūnų vadovus, kad šie pradėtų vidinį tarnybinį patikrinimą, tačiau tokių veiksmų A. S. nesiėmė. Savo pozicijos pažeidėjas neišdėstė ir pirmosios instancijos teisme, kadangi į posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta pasirašytinai (b. l. 25). Taigi, aplinkybės dėl policijos pareigūnų neva netinkamo elgesio iškeltos tik pateiktame apeliaciniame skunde, kuris surašytas beveik po trijų mėnesių nuo administracinio nusižengimo padarymo.Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi nenustatyta, jog įvykį forminusius policijos pareigūnus ir A. S. sietų kokie nors šeiminiai, darbiniai, draugystės ar kt. santykiai. Pagrindo šmeižti ar apkalbėti apeliantą taip pat nenustatyta. Apygardos teismas nevertina apelianto skundo teiginių dėl neva pareigūnų gaunamų premijų už kuo daugiau pažeidimų suforminimą, nes tai tėra emocijomis paremtas, deklaratyvus bei subjektyvus asmeninis požiūris. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė esminių pažeidimų ir dėl A. S. patalpinimo į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Tai padaryti, panaudojant fizinę jėgą, pareigūnams buvo būtina, kadangi pažeidėjas kelis kartus nepakluso pareigūnų nurodymui išlipti iš transporto priemonės, priešinosi įsikibdamas į sunkvežimio vairą ir tokiu būdu apsunkindamas jo išlaipinimo veiksmus. Sulaikymo patalpoje A. S. buvo tik tol, kol pareigūnai nustatė jo asmenybę, patikrino blaivumą ir surašė du administracinio nusižengimo protokolus – už transporto priemonių su įjungtais specialiaisiais garso ir šviesos signalais nepraleidimą bei policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Darytina išvada, kad pažeidėjo laisvė buvo varžoma proporcingai bei tikslingai, t. y. ne daugiau nei to reikalavo įvykio aplinkybės. Vadovaujantis ANK 597 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinis sulaikymas taikomas tik tais atvejais, kai: 1) nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė; 2) sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą; 3) užkluptas asmuo savo elgesiu kelia pavojų ar dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesiorientuoja aplinkoje. Šiuo atveju nustatytas antrasis sulaikymo pagrindas, atlikus reikiamus procesinius veiksmus, A. S. nedelsiant paleistas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ANK 597 straipsnio 7 dalimi, dėl administracinio sulaikymo turi būti surašomas protokolas. Administracinio sulaikymo protokole nurodoma: protokolo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą arba dėl savo būsenos nesugeba jo pasirašyti, apie tai įrašoma protokole. Sutiktina su apeliantu, kad tokio protokolo bylos medžiagoje iš tiesų nėra, todėl neaišku, ar jis buvo surašytas, ar tiesiog nepridėtas prie bylos medžiagos. Tai laikytina tyrimo trūkumu, tačiau neesminiu. Laikino sulaikymo protokolo nebuvimas nepaneigia aplinkybės, kad A. S. nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems nurodymams.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apelianto veika pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, taip pat tinkamai parinkta bei individualizuota administracinė nuobauda. Todėl naikinti teisėto bei pagrįsto pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra pagrindo, jis paliekamas galioti nepakeistas, o A. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.