Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

asmenims, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, I. B., D. M., jų ir K. I. gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria panaikinta Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis, kuria I. B., K. I. ir D. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, ir priimta nutartis baudžiamąją bylą I. B., K. I. ir D. M. nutraukti suėjus BK 95 straipsnyje nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu:

I. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (9 veikos) 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur)) dydžio bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 90 MGL (11 700 Lt, t. y. 3388 Eur) dydžio bauda.

Baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 9 veikų) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

K. I. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (7 veikos) 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 85 MGL (11 050 Lt, t. y. 3200 Eur) dydžio bauda.

Baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 7 veikų) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

D. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (14 veikų) 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda.

Baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 14 veikų) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, I. B., D. M. bei jų ir K. I. gynėjo advokato Rolando Mištauto, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. I. B. pirmosios instancijos teismo nuteista už tai, kad, eidama Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“ vyresniojo inspektoriaus pareigas, būdama valstybės tarnautoja ir pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 35.5 punktą turėdama pareigą atlikti per postą ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d. (9 veikos) Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „D“ deklaranto D. V. vardu veikusiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikus importo rinkinius: Nr. 7KR10414142, Nr. 7KR10414462, Nr. 7KR10414573, Nr. 7KR10415094, Nr. 7KR10415670, Nr. 7KR10416029, Nr. 7KR10416635, Nr. 7KR10416779, Nr. 7KR10416781, kaip vadovaujantis muitiniam tikrinimui pareigūnas įformino bendrojo dokumento „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įrašydama tikrinimo būdo kodą – 111, kuris reiškia: patikrinti muitinės deklaraciją, 145 – automobilio muitinė vertė palyginti su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina, 227 – patikrinti apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrinti transporto priemonės valstybinį registracijos numerį, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikacinius numerius, transporto priemonę vizualiai apžiūrėti, defektus sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais, 414 – patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numerius, taip įforminusi pavedimą patikrinti, tariamai apgadintas transporto priemones: „Volvo V70“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo S80“. identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Honda Odyssey“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Dodge Caravan“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „SAAB 9-5“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Jeep Grand Cherokee“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Merkury Cougar“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nepatikrino apgadintų transporto priemonių, jų vizualiai neapžiūrėjo, defektų nesulygino su turto vertintojų pažymose nurodytais defektais, nepatikrino transporto priemonių numeruojamojo agregato identifikavimo numerių, tačiau deklaracijose padarė įrašą ,,62“, kuris pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtintą Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus automobilio vertinimo ataskaitos duomenis, dėl to sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių: 5616 Lt (1626,51 Eur) (importo muito – 1885 Lt (545,93 Eur), PVM – 3731 Lt (1080,57 Eur)), 6005 Lt ( 1739,17 Eur) (importo muito – 2015 Lt (583,58 Eur), PVM – 3990 Lt (1155,58 Eur)), 6082 Lt (1761,47 Eur) (importo muito –2041 Lt (591,11 Eur), PVM – 4041 Lt (1170,35 Eur)), 4926 Lt (1426,67 Eur) (importo muito –1653 Lt (478,74 Eur), PVM – 3273 Lt (947,93 Eur)), 3537 Lt (1024,39 Eur) (importo muito –1187 Lt (343,78 Eur), PVM – 2350 Lt 680,61 Eur)), 2429 Lt (703,49 Eur) (importo muito – 815 Lt (236,04 Eur), PVM – 1614 Lt (467,45 Eur)), 7912 Lt (2291,47 Eur) (importo muito – 2655 Lt (768,94 Eur), PVM – 5257 Lt (1522,53 Eur)), 6671 Lt (1932,06 Eur) (importo muito – 2239 Lt (648,46 Eur), PVM – 4432 Lt (1283,60 Eur)), 3261 Lt (944,45 Eur) (importo muito – 1094 Lt (316,84 Eur), PVM – 2167 Lt (627,61 Eur)), kurių išieškoti į valstybės biudžetą nebuvo galimybės, taip neatlikdama savo pareigų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, ir tokiais veiksmais padaryta didelė žala valstybės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. I., D. M. ir I. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

6. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino Kauno teritorinės muitinės inspektorės K. I., inspektoriaus D. M., vyriausiosios inspektorės I. B. neteisėtus veiksmus tarnybos srityje, nustatydami kaltės formą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteisimo pagal BK 228 straipsnį, nutartyje konstatavo, kad byloje nenustatytas būtinas BK 228 straipsnio 1 dalies požymis – tyčinė kaltė, todėl D. M., K. I. ir I. B. veikos negali būti kvalifikuojamos pagal šį straipsnį. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. M., K. I. ir I. B. netinkamai atliko automobilių muitinės patikrinimą, dėl to jų veiksmuose galėtų būti įžvelgiami nusikaltimo pagal BK 229 straipsnį požymiai, tačiau šis klausimas negali būti vertinamas, nes dėl šios nusikalstamos veikos yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (BK 95 straipsnis).

9. Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, t. y. sukeliami tam tikri reikšmingi savo pavojingumu padariniai visuomenės saugomų vertybių srityje. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į padarinių kilmę, tam tikrų veikų sudėtis apibrėžė kaip materialiąsias, būtinuoju veikos sudėties požymiu įtvirtindamas padarinių atsiradimą. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas yra neteisėta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika tokioje srityje, kuri priklauso jo kompetencijai ir yra būtina tarnybos interesams užtikrinti. Neteisėti veiksmai pasireiškia piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–441/2012, 2K-354-511-2015 ir kt.).

10.1. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog, be to, kas pirmiau paminėta, D. M., K. I. ir I. B., būdami valstybės tarnautojais, šiurkščiai pažeidė veiklą reglamentuojančių teisės aktų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 4 punktą, 6 punktą, 8 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 1999 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įformino, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių 19 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 punktą, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įformino instrukcijos 6.5 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 15.14 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 25 punkto reikalavimus.

10.2. Aukščiau nurodyti teisės aktai įtvirtina detalų ir griežtą priskirtų tarnybinių funkcijų reglamentavimą muitinės inspektoriui ir vyriausiajam muitinės inspektoriui. D. M., K. I. ir I. B. buvo susipažinę su šiais teisės aktais ir savo darbe privalėjo jais vadovautis. Nurodyti teisės aktai apibrėžia ne bendrąsias taisyklės, kurios suteikia subjektui tam tikrą pasirinkimo laisvę ar veikimo variantus, šios imperatyvios normos nustato griežtai apibrėžtas darbo funkcijas ir reglamentuoja jų atlikimo tvarką. D. M., K. I. ir I. B. suprato jų turinį, žinojo, jog šių teisės aktų nesilaikymas sukels padarinius jų tarnybinės veiklos srityje padarydamas finansinę žalą valstybės interesams surenkant importo ir eksporto muitus bei kitus mokesčius, kartu ir žalą muitinės tarnybai.

11.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M., K. I. ir I. B. piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, rėmėsi bylos duomenimis, kurie išsamiai buvo išnagrinėti teismo posėdyje apklausiant liudytojus, įvertinant rašytinius įrodymus bei specialistų paaiškinimus. Visi liudytojai (automobilius įsigiję asmenys), apklausti teisme, tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nėra buvę, jiems nežinoma muitinio tikrinimo vieta (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje. Jų parodymais, muitinėje sakė, kad be deklaranto neišsivers, Klaipėdoje jauni vyrai ar firmos atstovai suformino visus dokumentus, niekur kitur vykti nereikėjo, kitą dieną buvo pateikti sutvarkyti dokumentai, pasakyta, kad viskas tvarkoje, beliko vykti tik į VĮ „Regitrą“. Šie bei kiti teisme išnagrinėti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad visos kaltinime paminėtos transporto priemonės nebuvo atvykusios į muitinio tikrinimo vietą, dėl to muitinės darbuotojų ir negalėjo būti realiai apžiūrėtos, todėl D. M., K. I. ir I. B. nesutikrino duomenų, nesulygino defektų pagal vertinimo ataskaitas ir pan. Teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad dalis transporto priemonių liudytojų parodymais pradžioje po įsigijimo visiškai sava eiga nevažiavo, jas nutempti reikėjo tralo pagalbos, dėl to realiai atvykti iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini) ir kitą dieną pirkėjams pateikti sutvarkytas importo deklaracijas kitoje Lietuvos teritorijoje faktiškai buvo neįmanoma. UAB „D“ darbuotojai apklausti teisme patvirtino, jog visus automobilių vertinimus atliko tik iš nuotraukų, todėl šiais vertinimais remtis D. M., K. I. ir I. B. atliekant automobilių muitinį vertinimą nebuvo pagrindo.

11.2. Remdamasis išnagrinėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. M., K. I. ir I. B. gynybos teiginius dėl automobilių apžiūros, taip pat tai, kad jie galėjo būti suklaidinti sukeičiant automobilių VIN numerius, šių automobilių muitinimą galėjo atlikti tretieji asmenys, o automobilių atvykimas galėjo būti tinkamai neužregistruotas – visi gynybos teiginiai teismo buvo išnagrinėti ir, pasiremiant bylos duomenimis, argumentuotai atmesti.

12.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas sprendė visus pateiktus klausimus vadovaudamasi BPK įtvirtintomis nuostatomis, jų nepažeisdamas, todėl D. M., K. I. ir I. B. teiginius, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, suvaržė jų teises į gynybą pripažino visiškai nepagrįstais ir atmestinais. Taip apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. Toks bylos duomenų vertinimas yra nuoseklus ir atitinka įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl įstatymo taikymo aspektu nekvestionuotinas.

12.2. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl D. M., K. I. ir I. B. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog I. B., K. I. ir D. M. netinkamai atliko automobilių muitinį patikrinimą, tačiau nėra nustatyta, kad šiuos veiksmus jie atliko ne dėl aplaidumo, o siekiant tikslų, kad kiti asmenys išvengtų muitinės mokesčių. Byloje, apeliacinės instancijos teismo teigimu, nėra paneigti nuteistųjų argumentai, kad dėl didelio darbo krūvio, nepakankamo atidumo, kitų priežasčių, neturėdami jokio motyvo, nesiekdami jokių tikslų, nuteistieji padarė pažeidimus. Jų veiksmuose nenustatytas aiškus kryptingumas veikti priešingais tarnybai tikslais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme liko nepaneigta, kad nuteistieji I. B., K. I. ir D. M., atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas, nesuprato, kad elgiasi netinkamai, pažeidžia įstatymus. Nėra paneigta nuteistųjų versija, kad jie stengėsi dirbti gerai, atlikti visas darbines funkcijas tinkamai, tuo metu nesuprato, kad daro kažką negerai, nes tuo metu buvo pradėta dirbti su naujomis programomis, jų darbe, pasitaikydavo klaidų, kurias jie turėjo ištaisyti, be to, buvo vykdoma jų darbų rekontrolė. Visa tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, rodo nuteistųjų psichinį santykį su nusikalstama veika. Jie elgėsi ne sąmoningai, o kaip visi nuteistieji teigia, dėl didelio darbo krūvio, dėl nesupratimo, dėl neapsižiūrėjimo.

12.3. Remiantis šiais motyvais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutiko su nuteistųjų argumentais, kad byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog I. B., K. I. ir D. M., atlikdami automobilių iš JAV muitinį patikrinimą, netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to muitinis patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant muitinės procedūras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

12.4. Nagrinėjamoje byloje I. B. buvo nuteista dėl devynių automobilių muitinio tikrinimo procedūrų pažeidimo, K. I. – dėl septynių, D. M. – dėl keturiolikos, tačiau vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip besąlygiškai įrodanti, kad jie veikė tyčia.

12.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose dėl tų pačių asmenų (D. M., I. B.), kuriose teismas, pritardamas apeliacinės instancijos teismo išteisinamajam nuosprendžiui, vertino, kad I. B., K. I. ir D. M. tyčia dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra įrodyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-677/2015, 2K-416-489/2015).

13. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo rėmėsi paminėtų kasacinių bylų praktikos pavyzdžiais kaip analogija veikų kvalifikavimui šios bylos aplinkybėms. Šiose bylose veikos kvalifikavimą pagal BK 229 straipsnio 1 dalį iš esmės lėmė tai, kad D. M. byloje Nr. 2K-370-677/2015 kaltinimai buvo pareikšti dėl piktnaudžiavimo tarnyba atliekant trijų automobilių muitines procedūras, o I. B. byloje Nr. 2K-416-489/2015 dėl piktnaudžiavimo tarnyba atliekant vieno automobilio muitinę procedūrą. Tuo tarpu šioje byloje I. B. buvo nuteista dėl devynių automobilių muitinio tikrinimo procedūrų pažeidimo, K. I. – dėl septynių, D. M. – dėl keturiolikos. Pažymėtina ir tai, jog I. B., K. I. bei D. M. buvo iškeltos bylos ir jie buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba dar keliose analogiškomis aplinkybėmis padarytose bylose už tarnybos pažeidimus atliekant dar keliolikos automobilių muitinės tikrinimo procedūras. Todėl, atskleidžiant kaltės formą ir jos turinį, visos šios atskiros veikos turi būti vertinamos ne atskirai kiekviena, o kompleksiškai, nes jos padarytos analogiškais veiksmais, atitinkamu laikotarpiu, atliekant tas pačias funkcijas. Vertinant atskirai vieną ar keletą minėtais teisės aktais nustatytos muitinimo tvarkos pažeidimų, gali būti pripažįstama žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu netgi įvertinant tai, kad byloje nustatyta, jog automobiliai nebuvo fiziškai pristatyti muitinimo procedūroms atlikti, tačiau kai tokie atvejai siekia dešimtis, teismas privalo vadovautis teisine sąmone ir gyvenimiška logika, ne skaidyti ir atskirai vertinti veikas, o permanentiškai apjungti visus objektyviuosius požymius, jais remiantis nustatyti subjektyviuosius požymius ir tada tapatinti veiką su atitinkamu BK straipsniu.

14. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino D. M., K. I. ir I. B. padarytos veikos tarnybinių santykių srityje subjektyviuosius požymius. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl minėtų asmenų kaltės turinio remiantis jau anksčiau išdėstytais argumentais. D. M., K. I. ir I. B. neteisėta veika atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, padaryta tyčia, asmenų, dirbusių valstybės tarnybos srityje. Jų neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

15.1. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog vertinant didelės žalos požymį kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino didelės žalos požymį, nes D. M., K. I. ir I. B. valstybės tarnybos sritis Lietuvos muitinėje yra susijusi su itin svarbių valstybės interesams funkcijų įgyvendinimu, todėl tyčia pažeisdami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus jie diskreditavo muitinės pareigūno vardą, padarė žalą valstybės finansiniams interesams, todėl šios veikos padariniai pripažintini didele žala valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendį be pakeitimų.