Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

trečiajam asmeniui L. U.;

institucijos duodančios išvadą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Vaiginienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui K. A., trečiajam asmeniui L. U. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. A. kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l.60), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Savo paaiškinime, rašytame 2017-12-01 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos VTAS (b.l.11), nurodo, kad su vaikais nebendrauja, jų nelanko.

Institucijos duodančios išvadą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė Ramunė Vaiginienė teisme patvirtino byloje pateiktą 2018-01-04 išvadą Nr. SD-40(11.7.)(b.l.52). Nurodė, kad atsakovas gyvena su motina ir 19-kos metų amžiaus broliu 2-jų kambarių bute. Atsakovas yra linkęs girtauti. Jis buvo atvykęs į Vaikų teisių apsaugos skyrių : susipažino su dokumentais dėl tėvo valdžios apribojimo ir pateikė rašytinį paaiškinimą. Atsakovas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaikais ir juos lankyti. Įteikiant atsakovui šauikimą, pastarasis sake, kad į teismo posėdį nevyks, nenori matyti vaikų močiutės (globėjos) vaikų nelankys, išlaikymą teikia tik dėl to, ka dyra įsidarbinęs, o laisva valia išlaikymo jis neteiktų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus . Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje . Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu , teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai . Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia , kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus . Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.177 str. , 3.183 str.3 d., CPK 380 str. ) .

Įgy­ven­di­nant šias nuo­sta­tas, Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios by­lų, ky­lan­čių iš šei­mos san­ty­kių nag­ri­nė­ji­mo, ypa­tu­mus, bei pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos, esan­čios ma­te­ria­li­nės tei­sės įsta­ty­muo­se, reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se šei­mos tei­si­nius san­ty­kius, nu­ma­to teis­mo tei­sę, at­si­žvel­giant į ieš­ki­nio pa­grin­dą su­da­ran­čias ir teis­mo po­sė­dy­je pa­aiš­kė­ju­sias by­los ap­lin­ky­bes, pri­im­ti spren­di­mą dėl rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne­bu­vo pa­reikš­ti, ta­čiau yra tie­sio­giai su­si­ję su pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ku ir pa­grin­du ( CK 3.183 straips­nio 2 da­lis). CK tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sė XI sky­riaus penk­to­jo skir­snio nor­mos nu­ma­to dvi tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo rū­šis – vai­ko at­sky­ri­mą nuo tė­vų ir lai­ki­ną ar­ba ne­ter­mi­nuo­tą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą ( CK 3.179, 3.180 straips­niai ). Abi šios prie­mo­nės yra skir­tos vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Vai­ko at­sky­ri­mas nuo tė­vų – lai­ki­na vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos prie­mo­nė, ku­ri tai­ko­ma ne­sant tė­vų kal­tės, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ne­gy­ve­na kar­tu su vai­ku dėl su­si­klos­čiu­sių ob­jek­ty­vių ap­lin­ky­bių ( dėl li­gos ir pan.) ir rei­kia nu­spręs­ti, kur tu­ri gy­ven­ti vai­kas. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai ( tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Tai­gi vai­ko at­sky­ri­mas nuo tė­vų, kaip vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos prie­mo­nė, tai­ko­ma ne­sant tė­vų kal­tės, kai tė­vai ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gų dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, ir prie­šin­gai – tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant kal­tei dėl tė­viš­kų pa­rei­gų ne­vyk­dy­mo.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225-2002).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šio teismo 2015-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5534-374/2015 nepilnamečiams V. J., g. (duomenys neskelbtini), ir R. J., g. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta nuolatinė globa, o vaikų globėja bei turto administratore paskirta vaikų tretysis asmuo L. U., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) mirusios vaikų mamos I. J. motina (b.l.6-7). Šio teismo 2016-12-29 sprendimu civilinės bylos Nr. E2-3145-802/2016 buvo nustatyta, kad atsakovas K. A.,g. (duomenys neskelbtini), yra V. J., g. (duomenys neskelbtini), ir R. J., g. (duomenys neskelbtini), tėvas, kuris tėvystę pripažino teismo posėdyje, o ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį bei sumokėti 3600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą per 12 mėnesių nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, mokant po 300 Eur per mėnesį ir byla šioje dalyje nutraukta (b.l.8-10).

Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas faktiškai po vaikų gimimo sūnumi V. J., g. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. J., g. (duomenys neskelbtini), visiškai nesidomi ir jais nesirūpina kaip tėvas (aplankė viso du kartus) iki šiolei, jokių išvadų nepadaro, todėl atsakovo tėvo valdžia sūnaus V. J., g. (duomenys neskelbtini), ir dukros R. J., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribojama neterminuotai (CK 3.180 str. 1d. ir 2 d.).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai ( tėvas ar motina ) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.181 str. 2 d. ). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Iš atsakovo valstybei priteistina 6,59Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 79 str., 88 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus V. J., g. (duomenys neskelbtini), ir dukros R. J., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo K. A. valstybės naudai 6,59Eur (šešis eurus 59 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660 .

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.