Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties dėl atsisakymo priimti ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-3723-585/2009).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą laikinai išbraukti pareiškėją iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas pareiškė ieškinį Advokatų tarybai, kuri yra Lietuvos advokatūros organas, neturintis civilinio procesinio veiksnumo, todėl negalintis būti šalimi civiliniame procese (Advokatūros įstatymo 58 str.1 d. 2 p., CPK 41 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p.).

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), o ne atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Fizinio ar juridinio asmens galimybę įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas lemia civilinis procesinis veiksnumas (CPK 38 str. 1 d.). Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje IAB ,,Žemaitijos monopolis” likvidacinės komisijos pirmininkas V. Š. v. AB ,,Klaipėdos gelžbetonis”, AB ,,Lietuvos taupomasis bankas” Šilalės skyrius, AB ,,Lietuvos taupomasis bankas” specializuotas finansų maklerių skyrius (bylos Nr. 3K - 3 – 16/1999, kat. 29), atsakovu gali būti tik teisnus asmuo. Pažymėtina, kad juridinių asmenų teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu, įregistravus juridinį asmenį (CK 2.63 str.). Veiksnumą juridiniai asmenys įgyvendina per savo organus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, advokatų veiklos sąlygas ir tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas (Advokatūros įstatymo 1 str.1 d.). Advokatai yra nepriklausomi ir veikia savivaldos principu. Savivaldą įgyvendina specialiai tam įkurtas, įstatyme numatytas juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra, juridinio asmens forma vienydama visus Lietuvos advokatus (Advokatūros įstatymo 56 str. 1 d., 2 d.). Advokatūra veikia kontroliuodama advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 4 p.), todėl yra įgaliota spręsti klausimą dėl advokatų laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo (Advokatūros įstatymo 23 str. 2 d.). Tuo tarpu Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros organas (Advokatūros įstatymo 58 str. 1 d. 2 p.), neturintis procesinio subjektiškumo, todėl negalintis būti šalimi procese.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas atsakovu ieškinyje nurodė Lietuvos advokatų tarybą, kuri neturi juridinio asmens teisių ir todėl negali būti šalimi procese, atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 40 straipsnis numato, jog esant galimybei pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą bei nustatęs procesinio pobūdžio ieškinio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, privalėjo spręsti klausimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, o ne atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Kita vertus, nurodytas ieškinio trūkumas yra pernelyg formalus, todėl siekiant proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, gali būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą metu, pareiškėjui nurodant tinkamą šalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo A. B. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.