- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- I1-1864-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00132-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 7 d. jį patikrino dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Atliktas greitasis tyrimas parodė teigiamą rezultatą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai privalėjo atlikti pakartotinį testą, tačiau to padaryta nebuvo. Teigia, jog Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiškos, dažnai brokuotos. Pareiškėjas nesutiko su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, todėl pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga būtų išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją tyrimui atlikti. Laboratorijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo organizme nebuvo draudžiamų medžiagų. Pareiškėjas akcentuoja, kad už tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs 84,40 Eur turtinę žalą. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nerimo, dvasinių išgyvenimų, baimių, depresijos. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 22–26) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės)
Teigia, jog pagal Aprašo 5 punktą nuostatų, neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Pažymi, jog Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, atvirkščiai veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-560(4) pažymėta, kad PNM atlieka netiksliai (piršto – nosies mėginys (PNM)).
Akcentuoja, kad Apraše ir Taisyklėse nėra laisvės atėmimo vietoms nustatytos nei pareigos, nei galimybės grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymi, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis, taigi, ir šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 84,40 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo priteisimo.
Iš į bylą pateikto 2020 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-560(4) matyti, kad pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 7 d. 22.45 val. – 22.50 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo sintetinius kanabinoidus (b. l. 31–32).
Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis (b. l. 33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos parengė 2020 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. T-N 1799/2020(1), iš kurios matyti, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (b. l. 34).
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas grąžinti jam pinigus už jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje.
Vilniaus PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas (b. l. 11).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones
Kaip jau buvo minėta aukščiau, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatas. Aprašo 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. išvados Nr. T-N 1799/2020(1) matyti, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė, todėl laikytina, jog pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, kad neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje.
Pareiškėjas skunde nesutiko, kad atliktas išsamus tyrimas turėjo būti apmokamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis.
Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.