Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-414-716/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
1-414-716/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-414-716/2011Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.8.1.; 1.2.14.7.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, gynėjui advokatui Modestui Švažui, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei E. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., g. (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, besiverčianti individualia veikla, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2010 m. rugsėjo 26 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, lažybų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) lažybų tarpininke-operatore, iššvaistė jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 3900 litų bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2010 m. spalio 5 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, UAB (duomenys neskelbtini) lažybų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdama lažybų tarpininke-operatore, iššvaistė jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 2000 litų, taip iššvaistė jai patikėto UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 5900 litų.

R. D. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį pasisavino 3900 litų, nes buvo paprašyta patikimo bendrovės kliento vardu pastatyti sumas. Pinigai buvo pralošti, bendrovės klientas jų neatidavė, vengė kontakto su ja, o vėliau sutiktas mieste prisipažino, kad pinigų neturi. Po kurio laiko, t.y. spalio 5 dieną, ji dar kartą paprašyta jo vardu vėl statė sumas tam, kad būtų galimybė atsilošti. Taip bendrovei atsirado bendra 5900 litų skola. Kitą dieną bendrovė viską išsiaiškino, ji viską pripažino. Ji bendrovės kasos knygoje ir žurnaluose nurodė, kad vykdo pinigų inkasaciją, nors realybėje to nedarė.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė E. S. teisme parodė, kad R. D. negalėjo priimti statymų telefonu, bet kokie statymai be pinigų bendrovėje taip pat draudžiami. R. D. spausdino statymų lapelius be pinigų daug kartų, įtariama, ir savo vardu. Vėliau įmonės buhalterė nustatė, kad nebuvo padaryti pavedimai bankui, nors žurnaluose buvo fiksuojama, kad pinigai inkasuoti, t.y. išimti iš kasos ir įnešti banko sąskaitą. Tada įmonės savininkais aiškinosi su R. D., kuri kaltę pripažino.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad 2010-10-07 Šiaulių apskrities VPK buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens – šios bendrovės Šiaulių regiono vadovės E. S. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios bendrovės darbuotojos R. D. galimai pasisavintų bendrovei priklausančių 5900 Lt ( b.l. 4).

Iš R. D. 2010-10-07 pasiaiškinimo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui kopijos matyti, kad pasiaiškinime R. D. nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 26 d. į banką nenunešė 3900 litų, 2010 m. spalio 5 d. – 2000 litų, nors užpildė visus inkasavimui reikalingus dokumentus ( b.l. 5).

Iš pinigų inkasavimų sutikrinimo akto kopijos matyti, kad po 2010 m. spalio 6 d. atlikto patikrinimo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) lažybų salone, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pinigų trūkumas sudaro 5900 litų. Po šiuo aktu R. D. pasirašė, nurodydama, jog su aktu susipažino ir nuoširdžiai gailisi ( b.l. 6).

Kasos tikrinimo akto kopijoje nurodyta, jog 2010-09-26 į banką nebuvo inkasuota 3900 Lt, 2010-10-05 – 2000 Lt, iš viso nebuvo inkasuota 5900 litų; po aktu pasirašė R. D., nurodydama, jog su patikrinimo aktu susipažino ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 7).

Iš kasos operacijų žurnalo kopijos matyti, jog žurnalo skiltyje „Grynieji pinigai kasos aparato kasoje“ kaip inkasuotos 2010-09-26 ir 2010-10-05 sumos atitinkamai nurodyta 3900 Lt ir 2000 Lt ( b.l. 8-11).

UAB (duomenys neskelbtini) rašte dėl dokumentų, pildomų inkasuojant pinigus, nurodyta, kad jokie papildomi dokumentai, be kasos knygų, bendrovėje nepildomi. Rašte pažymėta, jog pristačius pinigus į banką bendrovės buhalterijai pateikiamas banko išrašas, be to, buhalterijai kiekvieną dieną siunčiamos ataskaitos, kurios iš esmės yra kasos knygos duomenų dublikatas. Šie duomenys kartą per mėnesį sutikrinami su kasos knygomis ir bankinėmis operacijomis (b.l. 39).

Iš 2010-05-13 darbo sutarties Nr. 70 kopijos matyti, kad R. D. 2010-05-13 buvo priimta dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus-lažybų tarpininko pareigose ( b.l. 19-20).

Iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopijos matyti, kad 2010-05-13 su R. D. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią R. D., kaip šios bendrovės darbuotojai, t.y. operatorei-lažybų tarpininkei, buvo pavesta dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, bei pagal kurią R. D. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini)– jai patikėtų materialinių vertybių saugumą ( b.l. 21).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus-lažybų tarpininko pareigybės aprašymo kopijos matyti, kad operatorius-lažybų tarpininkas, be kitų pareigybės aprašyme nurodytų pareigų, privalo organizuoti statomų ir išmokamų sumų apskaitą, pardavinėti įmonės paslaugas pagal galiojantį kainininką ir atsako už jam patikėtą finansinį bei materialų turtą ( b.l. 23-25).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. D., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) lažybų tarpininke-operatore ir pagal savo užimamas pareigas teisėtai valdydama jai patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, žinodama, jog kaip operatorė-lažybų tarpininkė statymus gali daryti tik prieš tai gavusi iš lošėjo statomą pinigų sumą, už kitą asmenį pastatė 5900 Lt, nors pinigų iš to asmens negavo, ir dėl tokių jos veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 5900 Lt turtinę žalą. Tokią teismo išvadą patvirtina pačios kaltinamosios nuoširdus prisipažinimas, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovės E. S. parodymai, byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai (pinigų inkasavimo sutikrinimo ir kasos tikrinimo aktų kopijos, kasos operacijų žurnalo duomenys, darbo sutarties ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopijos, UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus-lažybų tarpininko pareigybės aprašymo kopija). Minėti įrodymai surinkti ir gauti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir jų pagrindu teismas pripažįsta R. D. kalta.

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. veika buvo kvalifikuota kaip turto pasisavinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. Baudžiamojo įstatymo prasme turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. D. veiksmai neatitinka turto pasisavinimo požymių, kadangi ši jai patikėto svetimo turto neteisėtai ir neatlygintinai savo turtu nepavertė, t.y. jo neužvaldė, tačiau atliko su jai patikėtu turtu žalingus to turto savininkui veiksmus: žinodama, jog statymus galima daryti tik gavus iš lošėjo statomą pinigų sumą, šių reikalavimų nesilaikė, padarė du statymus, nors atitinkančios statymų sumą pinigų sumos iš asmens, kurio naudai ties statymai buvo padaryti, negavo, ir dėl tokių R. D. veiksmų turto savininkui UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtinė žala. Tais atvejais, kai kaltininkas turėdamas savo žinioje jam patikėtą svetimą turtą neatlieka tam tikrų turtinio pobūdžio veiksmų, kuriuos dėl jam suteiktų teisių privalo padaryti, ir dėl to nukentėjusysis patiria turtinę žalą, veika kvalifikuojama kaip turto iššvaistymas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį. Dėl šios priežasties teismas perkvalifikuoja kaltinamosios veiką iš Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. į BK 184 str. 1 d., nes R. D. tyčia iššvaistė viršijantį 3 MGL vertės svetimą turtą.

Baudžiamosios teisės doktrinoje tiek turto pasisavinimo, tiek turto iššvaistymo dalyku gali būti patikėtas kaltininkui turtas arba jo žinioje buvęs turtas. Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Teisme nustatyta, jog R. D. UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo patikėtas, nes ji, dirbdama šios bendrovės lažybų tarpininke-operatore, pagal savo užimamas pareigas teisėtai valdė svetimą turtą, dėl kurio ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) turtas kaltinamajai buvo patikėtas, formuluojant kaltinimą inkriminuotas požymis, jog šis turtas buvo R. D. žinioje, iš kaltinimo šalintinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog kaltinamajai R. D. nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų (b.l. 71, 72, 73), todėl ji, būdama pakaltinama ir sulaukusi baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus, pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ką įrodė duodama išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme bei iki bylos išnagrinėjimo atlygindama UAB (duomenys neskelbtini) dalį padarytos turtinės žalos. R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Spręsdamas kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, R. D. asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. D. veikdama tyčios forma pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, ji anksčiau ne tik neteista (b.l. 68), bet ir nebausta administracine tvarka (b.l. 67), pagal gyvenamąją vietą Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojama teigiamai (b.l. 75), yra darbinga ir šiuo metu verčiasi individualia veikla, yra netekėjusi, jauno amžiaus. Tokios teismo nustatytos aplinkybės verčia teismą pirmą kartą teisiamai R. D. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti piniginę baudą, jos dydį nustatant arčiau sankcijos minimalios ribos.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1555,60 Lt turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 31). Civilinį ieškovą teisme atstovaudama E. S. atsisakė neturtinės žalos, todėl pradėtas civilinio ieškinio procesas šioje dalyje nutrauktinas. Civilinio ieškovo atstovė prašė bendrovei (duomenys neskelbtini) priteisti tik turtinę žalą, dėl kurios nepateikė neginčijamų įrodymų ar rašytinių dokumentų, patvirtinančių įmonės patirtą turtinę žalą (nuostolius), dalį žalos nurodė kaip patirtą įmonės direktoriaus ar akcininko asmeninėmis lėšomis (kuras ir maistas), dėl ko teismas civilinio ieškinio turtinės žalos dalyje negalėjo tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo. Dėl šios priežasties teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą klausimą dėl civilinio ieškinio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaip atitinkančios joms keliamus tikslus nekeistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendė:

R. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ir skirti 17 MGL (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dešimties) litų dydžio baudą.

R. D. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl 1555,60 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt penkių litų ir šešiasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimo patenkinimą perduodant civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nutraukti pradėtą civilinio ieškinio procesą dėl 1000 (vieno tūkstančio) litų neturtinės žalos atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas