- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- 1-2574-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35665-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- K. J.
- Advokatai
- Jūratė Damanskienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. 2020 m. rugsėjo 5 d., 14.17 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji K. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su pažįstamu E., kuris buvo su draugu, kurio nepažįsta. Jis juos atvežė tik iki upės, po to išėjo. Tuomet liko dviese su E. K. Nuvažiavus prie upės su E. gėrė alų. Neprimena, kiek suvartojo alkoholio, jautėsi apsvaigusi. Vėliau nutarė pasivažinėti, E. K. sėdėjo šalia jos, buvo užmigęs, dėl to ji vairavo automobilį, kuris priklausė ne jai. Buvo neblaivi, todėl įvažiavo į griovį. Niekada neturėjo teisės vairuoti. Po teismo pradės ieškoti darbo. Gailisi dėl savo elgesio, daugiau taip nesielgs.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad įvykio dieną buvo susitikęs su K. J. ir soduose prie upės gėrė alų. Daugiau nelabai pamena kas buvo, prisimena tik policiją, atvažiavusią prie mašinos. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27), E. K. parodė, jog teisingi parodymai, nelabai prisimena aplinkybių, buvo apsvaigęs. Nežino, kodėl K. J. vairavo automobilį, nedavė jai vairuoti, abu buvo neblaivūs. Automobilio rakteliai buvo laikomi pačioje mašinoje, nes iš jos grojo muzika.
Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji K. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E., daugiau duomenų jo nežino. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 11.00 val., gamtoje, netoli (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nurodyti negali, kartu su E. vartojo alkoholinius gėrimus (gėrė alų). Išgėrė apie du butelius 1 litro talpos alaus. Pavartojus alkoholio nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jai paprašius pavairuoti transporto priemonę ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. sutiko. Ji atsisėdo už vairo, o E. šalia, kiek pravažiavo nežino, nes buvo girta ir nelabai moka vairuoti, nesuvaldžius automobilio nuvažiavo nuo kelio. Atvažiavus policijos ekipažui prisipažino, kad automobilį vairavo ji. Policijos pareigūnui pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, sutiko (b. l. 65-67).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. kartu su drauge K. J. buvo pas jį namie pažymoje nurodytu adresu. Vartojo alų. Pavartojus alkoholio nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) prie upės. Jis K. pasakė, kad pats nevairuos, jei ji nori, tegu vairuoja pati. Ji sėdo už jam priklausančios transporto priemonės ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, jis atsisėdo šalia. Važiuojant prie upės, šalia tilto, tikslios gatvės nežino, K. nuvažiavo į griovį, abu buvo neblaivūs. Atvykus pareigūnams K. prisipažino, kad automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ji. Automobilis priklauso jam (E. K.), jį nusipirko Anglijoje (b. l. 27-28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 14.17 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pamatė, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuvažiavęs nuo kelio. Priėjus prie automobilio, prisistatė asmenims, automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo E. K., keleivio vietoje sėdėjo K. J. Šalia automobilio buvo ir įvykio liudininkai G. G. ir P. L., kurie nurodė, kad matė, kaip minėtą automobilį vairavo moteris sėdinti keleivio vietoje, vyrai matė, kaip moteris nuvažiavo nuo kelio, iki atvykstant jiems jie alkoholio nevartojo, asmenys iš jų akiračio prapuolę nebuvo. Bendraujant su moterimi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, todėl pasiūlė jai pasitikrinti blaivumą. Moteris sutiko. Alkotesterio pagalba 15.13 val. pirmuoju pūtimu K. J. buvo nustatytas 2,77 prom. girtumas. Po pusvalandžio, 15.47 val., K. J. buvo nustatytas 2,76 prom. girtumas. K. J. paklausė, kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus ir kiek ji gėrė, ji atsakė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo maždaug prieš valandą, kokį alkoholį gėrė, neatsakė. Paklausus, kodėl moteris vairavo automobilį, ji atsakė, kad neturi teisės vairuoti, todėl norėjo pasimokyti vairuoti. Su padarytu pažeidimu K. J. sutiko. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugabentas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 14.00 val., važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini) link savo namų, pažymoje nurodytu adresu. Važiuodamas, ant važiuojamosios kelio dalies pastebėjo šviežias tepalo žymes, jos jam sukėlė įtarimą, važiuojant link savo namu, pastebėjo, kad tos žymės veda iki upelio, esančio (duomenys neskelbtini). Prie upelio stovėjo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo buvo šviežios tepalo žymės. Minėtą automobilį bei prie automobilio stovėjusius asmenis atpažino. Prieš apytiksliai tris savaites kvietė policiją dėl to, kad minėto automobilio vairuotojas, tuo metu vairavo vyras, galimai vairavo automobilį neblaivus. Jam kilo įtarimas, kad šiandien minėti asmenys vėl vartojo alkoholinius gėrimus, po ko vairavo ar vairuos. 2020 m. rugsėjo 5 d. matė kaip minėti asmenys prie upelio vartoja alkoholinius gėrimus. Jis nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešti, kad galimai minėto automobilio vairuotojas ruošiasi sėsti už vairo neblaivus. Po to, kai pranešė apie įvykį, grįžo namo, po ko nusprendė nuvažiuoti į vietą (duomenys neskelbtini), ir sulaukti minėto automobilio vairuotojo arba policijos. Jam bestovint kartu su automobilyje buvusiu jo draugu, pastebėjo minėtą automobilį, kuris jam matant įvažiavo į griovį. Automobilį vairavo moteris, apytiksliai 40 metų amžiaus, ūgis apytiksliai 1,70 m, vidutinio kūno sudėjimo, ilgų, tamsių, tiesių plaukų. Moterį atpažinti galėtų tiek gyvai, tiek iš nuotraukos. Po to, kai įvyko eismo įvykis, jis su automobilyje sėdėjusiu draugu išlipo iš automobilio įsitikinti, ar nereikia pagalbos, po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Po eismo įvykio moteris su vyru apsikeitė vietomis. Tačiau matė, kad automobilį vairavo moteris, o ne vyras. Po eismo įvykio minėti asmenys nevartojo alkoholinių gėrimų. Automobilyje sėdėjo vyras ir moteris, kitų asmenų nebuvo (b. l. 21-23).
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Audi A6“, 2007 m. vidutinė kaina Lietuvoje yra 4130 Eur (kaina su PVM) (b. l. 34).
Iš registracijos liudijimo duomenų matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. K. vardu Jungtinėje Karalystėje (b. l. 39-42).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. J. alkotesteriu 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.13 val. buvo nustatytas 2,77 prom. girtumo laipsnis, o tą pačią dieną 15.47 val. – 2,76 prom. girtumo laipsnis (b. l 43).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Teismo vertinimu, kaltinamosios K. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji K. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. K., D. K., P. L. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog K. J. vairavo automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,76 promilės neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji K. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad neprimena, kiek suvartojo alkoholio, jautėsi apsvaigusi. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją K. J.: anksčiau neteista (b. l. 51), administracine tvarka bausta (b. l. 52-55), nedirbanti (b. l. 58-59), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismo posėdžio metu K. J. nurodytomis aplinkybėmis ir bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji šiuo metu nedirba, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. J. nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji K. J. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.13 val. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., 12.10 val. (b. l. 70-71, 72). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju K. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,76 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jai skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o E. K. (39-42). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. žinojo, jog kaltinamoji vairuoja jo automobilį neblaivi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pasakė K. J., jog pats nevairuos, jei ji nori, tegu vairuoja pati ir ji sėdo už jam priklausančios transporto priemonės ,,Audi A6“, vairo, jis atsisėdo šalia. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas konfiskuoti E. K. priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu E. K. buvo paskirtas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (baudžiamoji byla Nr. 1-2549-859/2020). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios K. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4130 Eur.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios K. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamosios K. J. vairuotas automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. K. (b. l. 39-42). Prokurorės 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu laikinai apribota E. K. nuosavybės teisė į automobilį Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 8 d., turto saugotoju paskirtas E. K. (b. l. 29-30, 31-33). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotas kitoje baudžiamojoje byloje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamoje byloje yra netikslingas, todėl panaikintinas.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 68-69).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamosios K. J. priteisti 116 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Šis prašymas netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
K. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. J. 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.13 val. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., 12.10 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir K. J. skirti galutinę bausmę – 48 MGL (2400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. J. valstybės naudai automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4130 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
K. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 116 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per dešimt mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.