Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pensininkui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. P. 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 17.00 val., Vilniuje, A. Jakšto g. 12, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Taip F. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, F. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudęs stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. P. parodė, kad tuo momentu, kai jis atsirėmė į automobilį, nesuveikė signalizacija. Yra dvi moterys, kurios matė tą susidūrimą, jos gali tai paliudyti. Jis nepasitraukė iš įvykio vietos. Kontaktą pamatė tik tada, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą. Automobilyje jis vežiojasi kopėčias, sudedamas iš trijų dalių, ten buvo bortelis, jis ant jo užvažiavo, subarškėjo kopėčios. Pamatė, kad neišsisuks atbulas. Nepajuto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Kai peržiūrėjo medžiagą, direktorė pasikvietė savo darbuotoją. Pasakė, kad nori atsiprašyti ir jei reikia atlyginti žalą. Kontakto tikrai nepajuto, galvojo, kad garsas buvo nuo jo automobilyje buvusių kopėčių, kurios subraškėjo jam užvažiavus ant bortelio. Tuo metu notarė laukė, kol jis išvažiuos ir ją išleis.

F. P. savo rašytiniame 2016 m. spalio 24 d. paaiškinime nurodė, jog jis rugsėjo 5 d., apie 17.00 val. išvažinėjo iš Jakšto g. kiemo Nr. 12 su automobiliu „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvažiuojant iš kiemo į Šeimyniškių gatvę jokio kontakto su kitom transporto priemonėm nebuvo (b l. 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1žos kuopos 2-jo būrio vyriausiojo patrulio N. B. 2016 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. K., apie 10.00 val. iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas vykti adresu A. Jakšto g. 12, kur įvyko eismo įvykis ir vienas iš dalyvių iš įvykio vietos išvažiavo. Atvykus į vietą kreipėsi apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. yra nufilmuotas vaizdo įrašas, kaip į stovintį automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. „Subaru“ automobilio vairuotojas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. automobilį paliko stovėti aikštelėje ir grįžęs prie jo rado apgadintą priekinį bamperį ir paliktą raštelį su duomenimis, kas apgadino jo automobilį (b. l. 5).

J. U. savo rašytiniame 2016 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime nurodė, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 9.00 val. jis vairavo automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį (duomenys neskelbtini). Palikus automobilį jam skirtoje biuro parkavimo vietoje. Apie 17.00 val. pastebėjo, kad jo priekinis bamperis buvo apgadintas kitos mašinos. Ant priekinio stiklo valytuvo buvo paliktas liudininko raštelis, kad mašiną apgadino kitas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pabendravus su liudininku paaiškėjo, kad įvykio kaltininkas, prieš pasišalindamas iš įvykio vietos, iš mašinos išlipęs nebuvo (b. l. 11).

M. K. savo rašytiniame 2016 m. spalio 26 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., ryte, apie 8.30 val. į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuri rado raštelį, užkištą už šiai organizacijai priklausančio automobilio. Jame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. į mašiną įvažiavo pilkos spalvos automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Patikrinus vaizdo stebėjimo kameras rastas užfiksuotas incidentas, kuriame matyti, kaip vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ir išvažiuoja (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apžiūrėjus mašiną, labai didelių įbrėžimų nesimatė. Mėginta išsiaiškinti, kam galėjo priklausyti mašina, kuri padarė eismo įvykį. Kaimynai neatpažino šios mašinos, kad ji priklausytų kuriam nors iš to namo gyventojų. Nuspręsta kreiptis į policiją, kad surastų pažeidėją. Atvykusiems policininkams jis parodė video medžiagą, pareigūnai ją persikėlė į USB atmintinę. Visą kitą pildė (duomenys neskelbtini) atstovas (b. l. 13).

Iš 2016 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, A. Jakšto. g. 12, taip pat eismo įvykio situacija po eismo įvykio (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8, 9).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos transporto priemonės – „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „Subaru Forester“ nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,45 iki 0,50 m. Automobiiui „Toyota Avensis“ nubrozdintas galinis bamperis dešinėje ir kairėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,40 iki 0,55 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b. l. 18).

Iš fotolentelės matyti, jog joje užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 19-22).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio raštelio matyti, jog jame nurodyta data „2016-09-05“, taip pat nurodyta „į Jūsų mašiną 17.00 val. trenkėsi Tojota Corolla (sidabrinė/universalas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., 10.09 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo M. K. pranešimas, kad Vilniuje, A. Jakšto g. 12, vakar, apie 16.55 val., kieme automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino, pranešė apsaugos darbuotojas (b. l. 6).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog jame užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 14).

Iš (duomenys neskelbtini) vadovės rašto matyti, jog F. P. nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo dėl įvykio, o automobiliui „Subaru Forester“ padaryta žala yra nežymi, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pretenzijų F. P. dėl eismo įvykio, dėl žalos atlyginimo susitarta (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). F. P. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio F. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1). Teisme F. P., be kita ko, paaiškino, kad tuo momentu, kai jis atsirėmė į automobilį, nesuveikė signalizacija. Yra dvi moterys, kurios matė tą susidūrimą, jos gali tai paliudyti. Pasak F. P., kontaktą pamatė tik tada, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas F. P. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pripažįsta ir tai, kad manevruodamas kliudė stovėjusį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Be F. P. parodymų bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., 10.09 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo M. K. pranešimas, kad Vilniuje, A. Jakšto g. 12, vakar, apie 16.55 val., kieme automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino, pranešė apsaugos darbuotojas (b. l. 6); J. U. rašytinis 2016 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 9.00 val. jis vairavo automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį (duomenys neskelbtini). Palikus automobilį jam skirtoje biuro parkavimo vietoje. Apie 17.00 val. pastebėjo, kad jo priekinis bamperis buvo apgadintas kitos mašinos. Ant priekinio stiklo valytuvo buvo paliktas liudininko raštelis, kad mašiną apgadino kitas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pabendravus su liudininku paaiškėjo, kad įvykio kaltininkas, prieš pasišalindamas iš įvykio vietos, iš mašinos išlipęs nebuvo (b. l. 11); M. K. rašytinis 2016 m. spalio 26 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., ryte, apie 8.30 val. į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuri rado raštelį, užkištą už šiai organizacijai priklausančio automobilio. Jame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. į mašiną įvažiavo pilkos spalvos automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Patikrinus vaizdo stebėjimo kameras rastas užfiksuotas incidentas, kuriame matyti, kaip vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ir išvažiuoja (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apžiūrėjus mašiną, labai didelių įbrėžimų nesimatė. Mėginta išsiaiškinti, kam galėjo priklausyti mašina, kuri padarė eismo įvykį. Kaimynai neatpažino šios mašinos, kad ji priklausytų kuriam nors iš to namo gyventojų. Nuspręsta kreiptis į policiją, kad surastų pažeidėją. Atvykusiems policininkams jis parodė video medžiagą, pareigūnai ją persikėlė į USB atmintinę. Visą kitą pildė (duomenys neskelbtini) atstovas (b. l. 13); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1žos kuopos 2-jo būrio vyriausiojo patrulio N. B. 2016 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. K., apie 10.00 val. iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas vykti adresu A. Jakšto g. 12, kur įvyko eismo įvykis ir vienas iš dalyvių iš įvykio vietos išvažiavo. Atvykus į vietą kreipėsi apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. yra nufilmuotas vaizdo įrašas, kaip į stovintį automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. „Subaru“ automobilio vairuotojas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. automobilį paliko stovėti aikštelėje ir grįžęs prie jo rado apgadintą priekinį bamperį ir paliktą raštelį su duomenimis, kas apgadino jo automobilį (b. l. 5); 2016 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, A. Jakšto g. 12, taip pat eismo įvykio situacija po eismo įvykio (b. l. 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8, 9); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtos transporto priemonės – „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „Subaru Forester“ nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,45 iki 0,50 m. Automobiiui „Toyota Avensis“ nubrozdintas galinis bamperis dešinėje ir kairėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,40 iki 0,55 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b. l. 18); fotolentelė, iš kurios matyti, jog joje užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 19-22); raštelis, iš kurio matyti, jog jame nurodyta data „2016-09-05“, taip pat nurodyta „į Jūsų mašiną 17.00 val. trenkėsi Tojota Corolla (sidabrinė/universalas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); vaizdo įrašas (b. l. 14); (duomenys neskelbtini) vadovės raštas, iš kurio matyti, jog F. P. nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo dėl įvykio, o automobiliui „Subaru Forester“ padaryta žala yra nežymi, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pretenzijų F. P. dėl eismo įvykio, dėl žalos atlyginimo susitarta (b. l. 23).

Be to, F. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudęs stovintį automobilį „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas F. P. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog įvykio metu jis nepajuto, kad vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį, signalizacija nesuveikė. Pasak F. P., jam manevruojant jis išgirdo garsą nuo kopėčių, kurios tuo metu buvo jo automobilyje, pamanė, jog šis garsas atsirado dėl to, kad jis užvažiavo ant bortelio ir kopėčios sujudėjo. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo F. P. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog tiek iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vaizdo įrašo, tiek iš J. U. rašytiniame paaiškinime užfiksuotų duomenų (apie pokalbį su įvykį mačiusiu liudytoju) matyti, jog F. P. po kontakto su kitu automobiliu nebuvo išlipęs iš savo automobilio apžiūrėti automobiliams padarytų apgadinimų, o toliau manevruodamas ramiai išvažiavo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nebuvo pastebėta, jog F. P., važiuodamas atbulas ir kliudydamas kitą automobilį, būtų į tai kaip nors sureagavęs ar į tai atkreipęs dėmesį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog apgadinto automobilio signalizacija nesuveikė, o ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus ir F. P. jo iš tiesų galėjo ir nepajusti, juolab, jog F. P. teigimu, jo vairuojamame automobilyje buvo kopėčios, kurios barškėjo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Be to, iš byloje esančių duomenų bei F. P. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jo vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą, juolab, jog byloje yra duomenys apie tai, kad dėl padarytos žalos atlyginimo yra susitarta, apgadinto automobilio savininkas jokių pretenzijų neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog F. P. yra garbingo amžiaus pensininkas, todėl atsižvelgiant į jo amžių bei tikėtina susilpnėjusias galimybes jausti ir suvokti aplinką, pajusti išorinius veiksnius (automobilių kontaktą), sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog šio kontakto jis iš tiesų galėjo nepajusti.

Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo F. P. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog F. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas F. P. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nežymiai apgadintos dvi transporto priemonės, pretenzijų dėl apgadino automobilio nėra, susitarta dėl žalos atlyginimo), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – solidaus amžiaus, baustas administracine tvarka. F. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog F. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

F. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

F. P. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062784380 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.