- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-897-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00225-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimu R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 3 d. šešių tūkstančių litų bauda su 627,3 litrų dyzelinio kuro ir trijų 200 l metalinių talpų konfiskavimu už tai, kad jis 2013-12-06, 11 val., ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 5 p. ir 18 p., neturėdamas įsigijimo dokumentų laikė 627,3 litrus dyzelinio kuro, neatitinkančio Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, kurio vieno litro vertė 3,93 Lt, viso laikyto dyzelinio kuro vertė – 2465,29 Lt (18,9 MGL).
Šalies argumentai
R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pagrindiniu jo kaltės įrodymu teismas laikė policijos pareigūnų A. T., A. K. bei G. B. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau šie asmenys buvo nesąžiningi ir davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Pažymi, kad į nurodytą vietą atvyko tik du asmenys – G. B. ir A. K., kurie neprisistatę, nepateikę pažymėjimo ir negavę jokio sutikimo įėjo į jam priklausančio ūkinio pastato patalpas, kuriose buvo talpos su dyzeliniu kuru, išpiltu iš tuo metu remontuojamo jo sunkvežimio bako. Šis kuras buvo įsigytas jo turimų trijų krovininių automobilių eksploatavimui, įsigytas kolonėlėje ir byloje yra pateikti tai įrodantys dokumentai. Minėti asmenys išsikvietė transporto priemonę ir kurą išvežė. Įvykio vietoje nebuvo paimami jokie mėginiai, kuro talpos nebuvo atspauduojamos, įvykio vietoje nedalyvavo pareigūnas A. T.. Išvežant kurą buvo pasakyta atvykti į policijos komisariatą, kur A. T. padavė popieriaus lapukus ir liepė ant jų pasirašyti, sakydamas, kad reikia užantspauduoti talpas. Kad minėtas asmuo nedalyvavo įvykio vietoje, patvirtina teisminio nagrinėjimo metu jam užduoti klausimai. Priimdamas nutarimą teismas rėmėsi vienas kitam prieštaraujančiais liudytojų parodymais. Pažeidėjas nurodo, kad jis niekada nesakė, kad kuras yra pirktas iš Rusijos Federacijos vairuotojų vilkikų. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad trijų policijos pareigūnų duoti parodymai prieštarauja vieni kitiems, neįvertino aplinkybės, kad procesiniai veiksmai atlikti nesilaikant teisės aktų nuostatų. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais, jog kuras buvo pirktas iš Rusijos Federacijos piliečio, tačiau to pagrindžiančių argumentų ir aplinkybių nenurodė. Be to, vadovaujantis LR Finansų ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117, patvirtintomis Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklėmis, ūkio subjektai turi teisę laikyti degalus savo reikmėms talpose. Degalai buvo išpumpuoti iš jo sunkvežimio bako, jo remonto metu ir buvo naudojamai tik darbui su sunkvežimiu. Degalų įsigijimo dokumentai yra saugomi įmonės buhalterijoje, ir fiziškai šių dokumentų įvykio vietoje jis negalėjo turėti. Jokio vilkiko su Rusijos Federacijos registracijos numeriais nebuvo, kuras fiziškai nebuvo pilamas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Teismas visas jo nurodytas aplinkybes atmetė, jų neanalizuodamas ar nepaneigdamas ir taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principus.
Apeliantas taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nagrinėdamas bylą teismas visiškai ignoravo ATPK 35 str. 1 d. reikalavimus. Tariamas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2013-12-06, o administracinė nuobauda paskirta 2014-06-19. Pagal ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Todėl teismas negalėjo priimti sprendimo, nes teismo nutarties priėmimo dieną buvo pasibaigęs ATPK 35 str. 1 d. nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Teismų praktikoje pažymima, kad jei ATPK 35 str., numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai pasibaigę, administracinės teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Priimdamas sprendimą dėl R. Š. kaltės padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas R. Š. nubaudė, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 163² str. 3 d., tačiau teismas byloje tinkamai neištyrė visų aplinkybių ir nenustatė, ar pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai tikrai ir tinkamai atliko jų nurodytus procesinius veiksmus, kadangi jų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nesutampantys ir prieštaraujantys vieni kitiems. Apelianto teigimu, kuro talpos iš jam priklausančio ūkinio pastato buvo išvežtos neužantspauduotos, iš jų nebuvo paimti mėginiai, apklausiami liudytojai negalėjo nurodyti, kas paėmė mėginius bei iš kur buvo gautos talpos mėginiams imti, be to, apeliantas nurodo, kad fiksuojant pažeidimą įvykio vietoje policijos pareigūnas A. T. nedalyvavo. Pirminiuose bylos dokumentuose – pareigūno A. K. 2013-12-06 tarnybiniame pranešime (b. l. 2) nurodoma, kad įvykio vietoje dalyvavo ir dyzelinį kurą iš R. Š. paėmė su pareigūnu G. B., tuo tarpu 2013-12-06 daiktų paėmimo protokolą surašė pareigūnas A. T., dalyvaujant A. K. (b. l. 4). Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė įvykio vietoje dalyvavus dar vieną asmenį (A.). Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl iš R. Š. paimto dyzelinio kuro ir jo mėginių paėmimo ir jų antspaudavimo aplinkybių. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme šios aplinkybės išaiškintos nebuvo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos ir tik po to padarytos atitinkamos išvados ir priimtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą panaikinti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą panaikinti ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.