Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų L. S., Ž. V. ir M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., A. M. ir V. C. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjų atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelė J. M., jų motinos A. M. motina, gyvenusi (duomenys neskelbtini). Ji testamento nepaliko, todėl atsirado galimybė palikimą paveldėti pagal įstatymą. Senelės sutuoktinis, o pareiškėjų senelis, J. M. jau buvo miręs anksčiau - (duomenys neskelbtini). Senelei J. M. mirties metu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį turtą ji paveldėjo po savo vyro J. M. mirties. Jai paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Po senelės J. M. mirties per šešis mėnesius nei viena iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų rajono 3-ojo notaro biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą priėmė pareiškėjų motina A. M., mirusiosios senelės duktė, kitu įstatymo leistinu būdu - paveldimą turtą pradėdama faktiškai valdyti iš karto po savo motinos mirties, jai atiteko visi mirusios motinos asmeniniai daiktai, santaupos, dokumentai. Kadangi jų motina iki senelės mirties kartu gyveno su senele, senelei priklausančiame name, todėl ji liko ir toliau gyventi senelės name. Šiuo namu naudojosi, jį valdė, tvarkė, remontavo, prižiūrėjo kaip savą. Mokėjo visus reikiamus mokesčius. Motina šiame name gyveno iki pat mirties. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsiradusį po senelės J. M. mirties palikimą priėmė jos duktė, o pareiškėjų motina, A. M., pradėdama jį iš karto faktiškai valdyti. A. M., mirė (duomenys neskelbtini). Mirus A. M. pareiškėjams atsirado galimybė visiems trims pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams paveldėti atsiradusį palikimą. Jie visi įstatymo numatytu laiku ir tvarka palikimą priėmė. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į pareiškėjų motinai priklausiusį piniginį indėlį. Motina savo nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, ji turėjo galimybę paveldėti savo motinos, o pareiškėjų senelės, J. M. turėtą gyvenamąjį namą, kurį pareiškėjai, kaip paveldėjimo teisių perėmėjai, gali paveldėti.

Suinteresuoti asmenys, nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjų reikalavimu sutinka. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą po motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po J. M. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jos mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina notaro liudijimas, kuris pridėtas prie pareiškimo (b. l. 21).

Pareiškėjų atstovo paaiškinimas, liudytojų D. I. ir V. S. parodymai, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašai (b. l. 24), Lazdijų rajono 3 - ojo notaro biuro liudijimas (b. l. 21), mirties liudijimai (b. l. 6, 7, 12, 13, 19, 20), gimimo liudijimai (b. l. 8, 14, 17, 18), santuokos liudijimai (b. l. 9, 10, 11, 15, 16), mokesčio už elektrą kvitai (apžiūrėta posėdžio metu knygutė), visiškai patvirtina pareiškėjų ir jų atstovo nurodytas aplinkybes, kad A. M., iš karto po motinos mirties, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už elektrą - valdė šį turtą kaip vienintelė savininkė, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Pareiškėjos motinos mirties dieną galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK), todėl paveldėjimo procedūroms taikomos šio kodekso nuostatos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos - kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant jį valdyti. Per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė pareiškėja, bet mamos J. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po jos mirties.

Kadangi A. M. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėjai kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 19,54 Eur, todėl iš pareiškėjų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą po motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti

Juridinis faktas nustatytas tam, kad A. M. įstatyminiai įpėdiniai, galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti solidariai iš L. S., Ž. V. ir M. V. 19,54 (devyniolika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.