- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- eII-208-1218/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00026-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pareiškėjas
- E. G.
- Advokatai
- Santa Černiūtė
- Kategorijos
- 16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. G. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Santos Černiūtės, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Alinos Macionienės 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25291462031) (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Macionienės 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu (ROIK: 25291462031) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nes nustatyta, kad gautas pareiškimas dėl to, kad Pareiškėjo buvusi žmona G. S. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, kad jos nepilnametis sūnus G. G., kurį tuo metu prižiūrėjo Pareiškėjas yra nevalgęs. Pareiškėjas teigia, kad šis skambutis yra melagingas ir trikdantis specialiųjų tarnybų darbą (el. b. l. 8-9).
Šalies argumentai
E. G. atstovė advokatė S. Černiūtė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir priimtą neišsamiai ištyrus aplinkybes, atnaujinti G. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal E. G. pareiškimą.
Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl buvusios sutuoktinės G. S. 2025 m. lapkričio 21 d. skambučio bendrojo pagalbos centro numeriu 112, kuriuo ši pranešė, kad jų nepilnametis sūnus, tuo metu prižiūrimas tėvo, esą yra „nevalgęs“, ir dėl to inicijavo policijos pareigūnų atvykimą į Pareiškėjo gyvenamąją vietą. Pareiškėjo vertinimu, toks policijos iškvietimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Buvusios sutuoktinės elgesys yra sisteminis – ji nuolat inicijuoja įvairių institucijų įsitraukimą, siekdama eskaluoti tarpusavio konfliktą, teikdama nepasitvirtinančius pranešimus, įskaitant kreipimąsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad buvusi sutuoktinė, naudodamasi specialiomis tarnybomis, siekia daryti neigiamą poveikį Pareiškėjui. Tokie sutuoktinės veiksmai yra sisteminiai ir akivaizdžiai patvirtina piktnaudžiavimą savo teisėmis, nepagrįstai trukdant specialiųjų tarnybų darbą. Pažymėtina, kad nei vienas iš G. S. inicijuotų iškvietimų nepasitvirtino. Institucijos priimtas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas, priimtas skubotai ir neištyrus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, būtinų nustatyti, ar G. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymius atitinkančios veikos.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutiktu su Nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad G. S. kreipėsi į specialiąsias tarnybas siekdama užtikrinti vaiko sveikatą ir saugumą. Buvusi žmona ne kartą kreipiasi į specialiąsias tarnybas, tačiau jos skundai nepasitvirtina. Be to, Pareiškėjas net nebuvo apklausiamas dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių patvirtinimo. Taigi, akivaizdu, kad Nutarimas priimtas remiantis vien G. S. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybos kviečiamos tik esant ypatingiems atvejams, t. y. kilus bet kokiam realiam pavojui. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų išsamiai atlikę tyrimą ir įvertinę ar G. S. prieš iškviesdama policiją, tikrai gavo tokį nepilnamečio sūnaus pranešimą apie tai, kad jis tariamai nevalgęs. Kaip matyti iš surinktų duomenų, atvykus policijos pareigūnams, vaiko teisių pažeidimas nebuvo nustatytas, pareiškėjas buvo blaivus, nepilnametis sūnus nesiskundė, kad yra tėvo neprižiūrimas.
Nepagrįstai suabsoliutintas „susirūpinimo“ argumentas ir klaidingai eliminuota tyčia. Nutarime nurodyta, kad G. S. „veikė dėl realaus susirūpinimo vaiko būkle“. Tačiau vien subjektyvus „susirūpinimas“ pats savaime nepaneigia galimos tyčios, ypač kai nenustatyta jokių grėsmės pavojų. Priešingai, pareiškėja nurodė, kad tokie G. S. veiksmai jau yra sistemingi. Pareiškėjas pažymi, kad buvusi sutuoktinė nuolat inicijuoja tarnybų įsitraukimą, teikdama kaltinimus dėl tariamos vaiko nepriežiūros bei kitus analogiško pobūdžio teiginius, kurie objektyviai nepasitvirtina. Papildomai pateikiama atliktą vaiko situacijos vertinimą pagal G. S. inicijuotą kreipimąsi, vertinimo metu buvo tikrinta informacija, galutinis rezultatas – pažeidimų nenustatyta. Taigi, akivaizdu, kad G. S. nuolatos inicijuoja kreipimąsi į įvairias tarnybas. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes rodo, kad analogiški pranešimai apie tariamus pažeidimus jau buvo tikrinti ir nepasitvirtino, todėl policija, vertindama 112 kvietimo pagrįstumą, privalėjo matyti bendrą elgesio modelį. Šie duomenys yra objektyvūs ir nepriklausomi, todėl turėjo būti vertinami kaip reikšmingi sprendžiant, ar 112 kvietimas buvo būtinas ir proporcingas. Todėl šių duomenų neįvertinimas laikytinas esminiu proceso pažeidimu (el. b. l. 30-33).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo advokatės skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucijos nuomone, Pareiškėjo skunde akcentuojamas aplinkybių „sistemingumas“ ir subjektyvus buvusios sutuoktinės elgesio vertinimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tyčią, kuri yra būtinasis ANK 493 straipsnio subjektyviosios pusės požymis. Administracinėje teisėje galioja principas, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ar ankstesnių konfliktinių santykių kontekstu, jei konkrečiu atveju nėra objektyvių duomenų apie melagingos informacijos pateikimą. Šiuo atveju G. S. veikė remdamasi nepilnamečio vaiko pateikta informacija ir siekė patikrinti galimą vaiko nepriežiūros situaciją. Tokie veiksmai atitinka tėvų pareigą rūpintis vaiko saugumu ir negali būti laikomi akivaizdžiai nepagrįstais ar piktnaudžiaujančiais specialiųjų tarnybų iškvietimu. Aplinkybė, kad vaiko teisių pažeidimai nepasitvirtino, savaime nereiškia, jog pranešimas buvo melagingas. Melagingumas ANK 493 straipsnio prasme reiškia sąmoningą tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą, o ne klaidingą, tačiau sąžiningą įtarimą, kuris vėliau nepasitvirtino. Be to, Institucijos nuomone, kad skunde nurodomos aplinkybės dėl tariamo G. S. elgesio sistemingumo negali būti laikomos savarankišku pagrindu administracinei atsakomybei taikyti. Kiekvienas galimas administracinis nusižengimas vertinamas individualiai, o administracinė atsakomybė gali kilti tik nustačius konkrečios veikos sudėties požymius (el. b. l. 57-58).
Pareiškėjo E. G. atstovė advokatė S. Černiūtė teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino , kad tai yra nenutrūkstami ginčai tarp buvusių sutuoktinių ir būtent šiems ginčams yra pasitelkiamos nereikalingos perteklinės valstybinės institucijos. Paskutiniu atveju pasitelkiama ir policija. Jos manymu, policija turi atvykti tada kai tikrai reikia pagalbos ir kai yra reali grėsmė. Šiuo atveju buvo iškviesta policija jo atstovaujamajam, nurodant, kad vaikas yra nevalgęs. Susisiekus su tyrėja ir paklausus dėl eigos, kai buvo pateiktas pareiškimas, žinoma, kad per 10 dienų turi būti tikslinamos aplinkybės, tyrėja nurodė ir ją pačią suklaidino, kad E. G. nurodė, kad nenori jog būtų pradėta teisena. Kiek ji žino, E. G. nori, kad liautųsi šie iškvietimai pas jį į namus, vaikų akivaizdoje liepia atlikti girtumo testą, vaikai stresuoja. Todėl šiuo atveju susisiekus su klientu, paaiškino, jog šis nebendravo su tyrėja ir jam niekada neskambino. Jokių aplinkybių netikslino. Jų žiniomis net ir nebuvo G. S. apklausta. Priimtas nutarimas nutraukti teisena buvo visiškai nepagrįstas, byloje nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės. Pateiktu skundu prašo, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, būtų panaikintas ir būtų grąžintas išnagrinėti aplinkybes, ar pagrįstai buvo kviečiamos institucijos, ar vis dėl to G. S. peržengė ribas (el. b. l. 67-69).
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nutarime nurodyta, kad gautas pareiškimas dėl to, kad Pareiškėjo buvusi žmona G. S. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, kad jos nepilnametis sūnus G. G., kurį tuo metu prižiūrėjo Pareiškėjas yra nevalgęs. Pareiškėjas teigia, kad šis skambutis yra melagingas ir trikdantis specialiųjų tarnybų darbą.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos G. S. atžvilgiu iš esmės nurodant, kad tyrimas, ar yra, ar nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių atliktas skubotai ir nepilnai. Institucijos priimtas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas, priimtas skubotai ir neištyrus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, būtinų nustatyti, ar G. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymius atitinkančios veikos. Prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir priimtą neišsamiai ištyrus aplinkybes, atnaujinti G. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal E. G. pareiškimą.
Vadovaujantis sistemine ANK 615 straipsnio 4 dalyje, 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų analize, Institucijos priimtame nutarime, kai protokolas nesurašomas, be kita ko turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Teismas pripažįsta pagrįstais skundo argumentus, kuriais teigiama, kad visos reikšmingos aplinkybės byloje yra nenustatytos. Teismo vertinimu būtina atlikti papildomą tyrimą, kadangi nagrinėjamu atveju toks tyrimas iš esmės neatliktas, o buvo apsiribota keliais rašytiniais įrodymais (pareiškėjo pateiktais dokumentais, tarnybiniais pranešimais), pagal kuriuos padaryti vienareikšmiškos išvados, ar yra ar nėra padarytas administracinis nusižengimas, nėra galimybės.
Kaip galima matyti iš pareiškėjo pareiškimo, skundo turinio, kad buvusi sutuoktinė G. S. naudodamasi specialiomis tarnybomis, siekia daryti neigiamą poveikį Pareiškėjui. Tokie G. S. veiksmai yra sisteminiai ir akivaizdžiai patvirtina piktnaudžiavimą savo teisėmis, nepagrįstai trukdant specialiųjų tarnybų darbą. Be to, iš surinktų duomenų, atvykus policijos pareigūnams, vaiko teisių pažeidimas nebuvo nustatytas, pareiškėjas buvo blaivus (blaivumas buvo patikrintas vaikų akivaizdoje), o nepilnametis G. G. nesiskundė, jog yra tėvo neprižiūrimas. Tokie G. S. veiksmai akivaizdžiai atitinka ANK 493 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio taikymui nėra būtina nustatyti, jog asmuo sąmoningai pateikė melagingą informaciją. Šio straipsnio esmė yra specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant ar turint suvokti, kad pagalba nėra reikalinga. Todėl sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 493 straipsnį turi būti vertinamas ne vien subjektyvus asmens motyvas ar deklaruojamas „susirūpinimas“, bet ir objektyvus pranešimo pagrįstumas, jo pateikimo būdas, proporcingumas bei situacijos kontekstas, pagaliau ar buvo imtasi alternatyvių veiksmų susižinoti ar tenkinami vaiko fiziologiniai poreikiai (maitinamas). Todėl Nutarime toks visapusiškas vertinimas neatliktas.
Pareiškėjas teisus teigdamas, kad G. S. informuodama Instituciją apie tai, kad jų nepilnametis vaikas, tuo metu prižiūrimas tėvo, esą yra „nevalgęs“ ir dėl to inicijavo policijos pareigūnų atvykimą į Pareiškėjo gyvenamąją vietą, buvo surašytas pareiškimas apie įvykį, tai, jog G. S. nepagrįstai trukdo specialiųjų tarnybų darbą. Sutiktina su pareiškėju, kad policijos atvykimas į pareiškėjo gyvenamąją vietą, blaivumo tikrinimas, kitų procedūrų atlikimas, gali neigiamai veikti vaiko psichiką. Iš to matyti, kad Institucija neįvertino visų aplinkybių.
Teismo vertinimu, Institucijos nutarimas turi trūkumų, ir nagrinėjamu atveju nustatyti trūkumai sudaro pagrindą grąžinti bylą surašiusiai Institucijai, kuri turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra duomenų, suteikiančių pagrindą kelti klausimą dėl G. S. veiksmų (ne)atitikimo ANK 493 straipsnio sudėtį, tačiau teismas pabrėžia, kad šiuo atveju teismas nepasisako dėl skundo, atsiliepimų argumentų iš esmės – neformuluoja kaltinimo, nevertina G. S. kaltės, jos veiksmų kvalifikavimo, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos papildomai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. surinkus papildomus duomenis, iš kurių bus galima spręsti, ar yra G. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių ar ne.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo E. G. atstovės advokatės Santos Černiūtės skundą tenkinti.
Panaikinti 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25291462031) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.