Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. K., nukentėjusiajam J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo, nukentėjusysis J. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK VTS PP tyrėjas 2009-10-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. K. už Širvintų r. savivaldybės gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 14 ir 24 punktų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2009-09-24 apie 16.30 val. šalia (duomenys neskelbtini) kaimo esančioje ganykloje palaidas jo šuo sužalojo J. M. karvę. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 110 straipsnio 3 dalyje (b. l. 18).

Administracinė komisija prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad G. K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė G. K. 400 Lt baudą (b. l. 12-13).

G. K. padavė skundą teismui, kuriame prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą pagal LR ATPK 110 straipsnio 1 dalį - įspėjimą.

Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) k., kuris nuo (duomenys neskelbtini) k. yra apie 2 km atstumu. Jo šuo nuo mažens pripratintas prie naminių gyvūnų ir nekelia jiems pavojaus. Dieną šuo būdavo paleidžiamas palakstyti. Kai 2009 m. birželio naktį iš 28 į 29 d. buvo apvogtas, šunį paleisdavo nakčiai, o ryte pririšdavo. 2009-09-24 jo šuo negalėjo apkandžioti J. M. karvės, nors ir nebuvo pririštas, tačiau visą dieną buvo kieme, tai patvirtino jo žentas. J. M. karvė buvo apie 2 km nuo jo namų, todėl tikrai žentas būtų pastebėjęs, kad kurį tai laiką šuns nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal žento paaiškinimus, J. M. į kiemą atvyko apie 15 val., tuo tarpu liudytojas V. V. nurodė, kad juodą šunį prie karvės matė apie 17 val., o pats J. M. nurodė, kad šunį nuo karvės nuvijo apie 16.30 val. Liudytojos A. B. parodymai yra tik spėjamojo pobūdžio, ji nebuvo pas jį sodyboje ir nežino, kokius šunis jis laiko. Ganykla, kurioje buvo J. M. karvė, yra netoli miško, aplinkui yra ir kitų gyvenamųjų namų ir kaimų, kuriuose yra laikomi šunys, be to netoliese yra kelias Širvintos-Kernavė bei autostrada Vilnius-Panevėžys, todėl karvę galėjo apkandžioti ir valkataujantys šunys.

Paaiškino, kad per mėnesį uždirba apie 670 Lt., jis dar išlaiko butą, esantį Širvintose. Gailisi dėl to, kad nebuvo uždaręs šuns voljere, buvo paleidęs palakstyti, ir tuo pažeidė Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisykles.

Teisme G. K. palaikė skundą. Paaiškino, kad nėra įrodymų, kad tai jo šuo apkandžiojo J. M. karvę ir dėl to J. M. patyrė žalą. Tą dieną jo šuo buvo palaidas, bet negalėjo nubėgti iki J. M. ganyklos. Dėl to mano, kad nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti iš LR ATPK 110 str. 3 d. į 110 str. 5 d., mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal LR ATPK 110 str. 1 d., t. y. jis pažeidė taisykles ta prasme, kad 2009-09-24 laikė šunį palaidą. Dėl tokio pažeidimo G. K. gailėjosi ir paaiškino, kad po šio įvykio savo šunį laiko pririštą.

Nukentėjusysis J. M. teisme nesutiko su skundu. Paaiškino, kad apie tai, kad jo karvę ganykloje drasko šuo, jam pranešė pažįstamas V. V., tai buvo apie 16.40 val. Tada jis nubėgo pažiūrėti ir matė juodą didelį šunį, kuris draskė jo karvę. Jis pradėjo rėkti, tada šuo nubėgo link G. K. namų. Jis pažino, kad tai G. K. šuo, nes yra buvęs G. K. kieme ir matė tą šunį. Į ganyklas G. K. šuo atbėgdavo dažnai, yra matęs K. K. žmoną grybaujančią su tuo šunimi. Nuo G. K. namų iki jo ganyklų tiesiai yra apie 1 km. G. K. po to buvo atėjęs pas jį dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Karvę gydyti nebebuvo prasmės, jis pardavė ją skersti už 100 Lt, dėl to patyrė 2000 Lt nuostolį. Prašė skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą.

ATP protokolą surašiusios institucijos ir nutarimą priėmusios institucijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Protokolas G. K. buvo surašytas dėl to, kad 2009-09-24 apie 16.30 val. šalia (duomenys neskelbtini) kaimo esančioje ganykloje palaidas jo šuo sužalojo J. M. karvę.

Širvintų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008-12-19 sprendimu Nr. 1-293 (taisyklės skelbtos Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje ir 2008-12-31 vietinėje spaudoje – laikraštyje „Širvinta“, b. l. 38-40), 1 punkte nurodoma, kad Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Širvintų rajone ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taisyklių 14 punkte nurodoma, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, o 24 punkte nurodoma, kad sodininkų bendrijų valdose ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti. Šių reikalavimų pažeidimu ir kaltinamas G. K..

Atsakomybė už gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimą nustatyta LR ATPK 110 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų, 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, pagal 3 dalį, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. Nurodyta, kad toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1000 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

G. K. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 110 str. 3 d., t. y. gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Kaip matyti, G. K. neginčija to fakto, kad šunį jis laikydavo palaidą, dėl to jis gailisi, tačiau jis nesutinka su tuo, kad jo šuo apkandžiojo J. M. karvę. Prašo jo veiką perkvalifikuoti iš LR ATPK 110 str. 3 d. į 110 str. 1 d. ir skirti 110 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimalią nuobaudą - įspėjimą.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl tinkamo veikos kvalifikavimo. Dėl to byloje būtina nustatyta faktines aplinkybes.

Dėl to, kad šuo buvo laikomas nepririštas, G. K. neneigė. G. K. teisme 2009-12-08 patvirtino, kad 2009-09-24 šuns nepririšo, nors ir buvo išvažiavęs, nes namuose buvo žmonių, t. y. dukra su žentu. Liudytojai S. M. ir R. M. parodė, kad 2009-09-24 šuo buvo nepririštas (2009-12-08 teismo posėdžio protokolas, b. l. 48-51). Apie tai, kad matė juodą didelį šunį, priklausantį G. K., lakstantį palaidą ne vieną kartą, teisme parodė liudytoja A. B. ir nukentėjusysis J. M. (ten pat, b. l. 48-51). Abejoti J. M. paaiškinimais dėl to, kad jis pažįsta G. K. priklausantį šunį, pagrindo nėra. Pats G. K. teisme patvirtino, kad J. M. buvo jo kieme ir anksčiau, dar iki įvykio (ten pat, b. l. 48-51). Liudytojos A. B. parodymai svarbūs patvirtinti toms aplinkybės, kad G. K. šunys laksto palaidi. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad surinkusi žmonių parašus dėl to, kad G. K. pririštų savo šunis, vežė raštą G. K., tačiau negalėjo rašto jam įteikti, nes kieme lakstė palaidi šunys. Kitas žmogus taip pat negalėjo įteikti to rašto G. K., nes kieme buvo palaidi šunys. Liudytoja parodė, kad, tuo metu kai ji buvo G. K. kieme, matė juodą didelį šunį. Tokie liudytojos parodymai neprieštarauja jos rašytiniam 2009-09-28 paaiškinimui (b. l. 26). Apie Taisyklių reikalavimus laikyti šunis pririštus G. K. yra žinoma. Tai spręstina iš jo paaiškinimų ir to, kad jis gailisi dėl tokio pažeidimo. Teisme G. K. nurodė, kad po šio įvykio laiko šunis pririštus. Tačiau tai nuo atsakomybės atleisti negali. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad G. K. pažeidė Taisyklių 24 punkto reikalavimą atviroje privačioje valdoje laikyti šunį pririštą arba voljere.

Faktinės aplinkybės dėl to, kad tai G. K. šuo sužalojo J. M. karvę, nustatytos nukentėjusiojo J. M. paaiškinimais ir liudytojo V. V. parodymais teisme (2009-12-08 teismo posėdžio protokolas, b. l. 48-51). Teisme liudytojas V. V. parodė, kad važiuodamas pro ganyklą, pamatė, kaip didelis juodas šuo drasko karvę. Pažino, kad karvė priklauso J. M., jis iš karto nuvažiavo pas J. M. ir jam apie tai pranešė. Į ganyklą nebegrįžo. Kieno tas šuo, liudytojas nežino. Tokie parodymai teisme visiškai atitinka liudytojo 2009-09-30 rašytinį paaiškinimą (b. l. 27).

Nukentėjusysis J. M. teisme paaiškino, kad apie 16.40 val. pas jį atvažiavo pažįstamas V. V. ir pasakė, kad ganykloje jo karvę drasko šuo. Nukentėjusysis nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kaip juodas didelis šuo drasko jo karvę, jis pradėjo rėkti, tada šuo nubėgo link G. K. namų. Nukentėjusysis pažino, kad tai G. K. šuo, nes buvo G. K. kieme anksčiau ir matė tą šunį. Teisme J. M. keletą kartų paaiškino (ir 2009-12-08 teismo posėdyje, ir 2010-01-14 teismo posėdyje), kad tą šunį matė bėgiojantį šalia K. žmonos miške prieš kelis mėnesius iki įvykio, taip pat 2008 m. vasarą lakstantį šalia G. K. sodybos, ganykloje. Kai nuėjo pas G. K. pasakyti, kas atsitiko, kieme pamatė tą patį šunį, kurį matė ganykloje kandžiojantį jo karvę, tačiau G. K. aiškino, kad jo šuo visą dieną buvo namuose. Taip pat yra nurodyta ir J. M. 2009-09-24 ir 2009-09-28 rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 21-22). Taip pat apie įvykio aplinkybes J. M. aiškino ir 2010-01-14 teismo posėdyje. Dėl to G. K. nepagrįstai aiškina, kad J. M. tik teisme, pamokytas policijos pareigūnų, pasakė, kad pats matė, kai šuo draskė karvę.

Liudytojų S. M. ir R. M. parodymai 2009-12-08 teismo posėdyje nepaneigia tos aplinkybės, kad tai G. K. šuo sužalojo J. M. karvę. Nors liudytojai teigė, kad šuo visą dieną buvo namuose, tačiau jie visą laiką nestebėjo, ką daro šuo. Liudytoja R. M. parodė, kad gamino maistą namuose. Liudytojas S. M. parodė, kad buvo išėjęs perrišti karves į kitą vietą. Be to nustatyta, kad liudytojai gali būti suinteresuoti padėti G. K. išvengti atsakomybės, nes liudytoja yra administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. dukra, o liudytojas – žentas.

Kadangi liudytojų V. V. ir nukentėjusiojo parodymai visiškai sutampa tarpusavyje, atitinka rašytinę bylos medžiagą, nėra pagrindo jais netikėti. V. V. ir J. M. paaiškinimuose dėl įvykio laiko nėra prieštaravimų. Tai, kad J. M. nurodo, jog V. V. pas jį atvažiavo apie 16.30 val. (b. l. 21-22), o V. V. aiškina, kad apie 17 val. pamatė ganykloje šunį, draskantį karvę, nereiškia, kad parodymai neatitinka, nes tiek liudytojas, tiek nukentėjęs nurodė tik apytikslį laiką, kuris iš esmės atitinka. Tuo tarpu pats G. K. šiuo klausimu yra nenuoseklus: rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad J. M. pas jį atvažiavo 2009-09-24 apie 17.00 val. (b. l. 28), o skunde aiškina, kad pasak žento S. M., J. M. buvo atvažiavęs apie 15 val. Teisme nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių J. M. būtų suinteresuotas apkaltinti būtent G. K.. J. M. parodė, kad nuvykęs pas G. K. pasakyti jam, kas atsitiko, kieme pamatė tą patį šunį, kuris ganykloje draskė jo karvę. Liudytojas V. V. parodė, kad matė, kaip juodas didelis šuo ganykloje drasko J. M. karvę. Taip pat tiek G. K., tiek liudytojai S. M. ir R. M. parodė, kad šuo tą dieną buvo palaidas. Remiantis visomis šiomis aplinkybėmis darytina vienareikšmiška išvada, kad būtent G. K. šuo būdamas palaidas ganykloje sužalojo J. M. karvę. Tai reiškia, kad G. K. pažeidė Taisyklių 14 punkto reikalavimą užtikrinti, kad jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Byloje taip pat nustatyta, kad po šio įvykio J. M. teko karvę parduoti skerdimui, nes ji buvo nepagydoma. J. M. karvę pardavė už 100 Lt (b. l. 23-25). J. M. paaiškino, kad karvės rinkos kaina yra apie 2 000 Lt. Tai reiškia, kad J. M. patyrė turtinę žalą. Aplinkybė, kad J. M. dėl pažeidimo patyrė žalą, buvo žinoma ir protokolą surašiusiai institucijai ir bylą nagrinėjusiai institucijai, nes į bylą buvo pateikta įrodymų apie karvės sužalojimą ir karvės pardavimą skerdimui (b. l. 23-25), apie tai J. M. yra nurodęs ir 2009-09-28 paaiškinime (b. l. 21). Protokole būtent ir nurodyta, kad šuo sužalojo karvę, o ne sukėlė grėsmę asmens turtui. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad G. K. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 110 str. 3 d., t. y. kaip veika, sukėlusi grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, neteisingai, kadangi toks veikos kvalifikavimas neatitinka pažeidimo faktinių aplinkybių, nurodytų protokole, ir kurias patvirtina surinkti įrodymai. G. K. veikos kvalifikavimas turi būti pakeistas į LR ATPK 110 str. 5 d. numatytą pažeidimą, nes būtent šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens turtui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą (3 punktas). Byloje nustatyta, kad surinkti įrodymai patvirtina protokole nurodytas faktines pažeidimo aplinkybes ir Taisyklių 14 punkto ir 24 punkto pažeidimus. Byloje nenustatyta esminių pažeidimų proceso ne teisme metu, t. y. nenustatyta esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas negalėtų ištaisyti pats, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

LR ATPK 110 str. 5 d. sankcija yra griežtesnė negu G. K. inkriminuoto LR ATPK 110 str. 3 d. numatyto pažeidimo sankcija. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2008-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2303-08, 2009-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N502-86/2009), pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis. Tačiau, siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, būtina apie veikos perkvalifikavimo pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, galimybę pranešti proceso dalyviams. Apie veikos perkvalifikavimo iš 110 str. 3 d. į 110 str. 5 d. galimybę G. K. buvo pranešta 2009-12-17 nutartimi ir teismo posėdyje 2010-01-14.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad G. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5 d., ir už šį pažeidimą jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda 500 Lt be gyvūno konfiskavimo (pažeidimą padarė pirmą kartą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, pažeidėjo turtinė padėtis yra sunki, b. l. 6). Taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę baudą arba skirti įspėjimą šiuo atveju nėra pagrindo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Nei išimtinių aplinkybių, nei G. K. atsakomybę švelninančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta (G. K. neigia, kad dėl jo neprižiūrėto šuns J. M. patyrė žalą), o vien tik pažeidėjo sunki turtinė padėtis yra nepakankamas pagrindas nuobaudai švelninti.

Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą savanoriškai arba įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nukentėjusysis tuo atveju, jeigu G. K. savanoriškai neatlygins padarytos žalos, gali dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendros kompetencijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p. ir 128 str.,

nutarė:

Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009-10-28 nutarimą Nr. 06-10, kuriuo G. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 3 d., padarymą paskirta 400 litų bauda, panaikinti.

Pripažinti, kad G. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5 d., už šį pažeidimą skirti G. K. 500 (penkių šimtų) litų baudą be gyvūno konfiskavimo.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.