Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant R. R., dalyvaujant pareiškėjui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė iš atsakovo priteisti 50 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Departamento teigimu, 2011-12-05 sprendimas Nr. 2S-4448 priimtas visapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis naikintinas, nes nebuvo išspręstos jo problemos, yra nepagrįsti. Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. G. suėmimo laikotarpiu nuo 2008-10-02 iki 2010-03-25, atsižvelgus į jo rašytinį prašymą, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2010-04-01 jis buvo perkeltas į Lukiškių TI-K ir paskirtas į kamerą Nr. 383, tačiau jokių prašymų laikyti jį su nerūkančiais asmenimis administracijai nepateikė. Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, kokios Lukiškių TI-K veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyti neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, sąlygoję tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, konkrečiai neįvardindamas valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo bei kilusių pasekmių. Būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti egzistuojant visoms būtinoms valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms, tačiau jis savo argumentams pagrįsti, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimų, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus dėl jo laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2011-11-08 Lukiškių TI-K buvo gautas R. G. skundas dėl to, kad pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nuostatas, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis, nors ne kartą kreipėsi į administraciją prašydamas jį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų (b. l. 39–41).

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K 2011-11-25 sprendime Nr. 22-1415 nurodė, kad nuo 2008-10-02, kai ikiteisminio tyrimo metu R. G. buvo laikomas Lukiškių TI-K, ir kreipėsi į įstaigos administraciją, kad būtų laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, jo prašymas buvo patenkintas. Nuo 2010-03-25 pareiškėjas išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės į pataisos įstaigą, todėl kiekvieną kartą atvykdamas į Lukiškių TI-K turėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl laikymo atskirai nuo rūkančiųjų asmenų, tačiau administracija tokio pobūdžio pareiškėjo prašymų po 2010-03-25 nėra gavusi (b. l. 42).

Kalėjimų departamente 2011-11-05 gautas R. G. skundas dėl to, kad nuo 2008-09-22 įvairiais laikotarpiais Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir Higienos normos HN76-2010 reikalavimus (b. l. 29–30).

Kalėjimų departamentas 2011-12-05 sprendime Nr. 2S-4448 nurodė, kad būdamas Lukiškių TI-K nuo 2008-10-02, pagal administracijai pateiktą prašymą, pareiškėjas buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 67 str. ir 89 str. nuostatomis, pareiškėjas 2010-03-09 ir 2010-04-01 iš pataisos namų buvo perkeltas į Lukiškių TI-K ir paskirtas į kamerą Nr. 383. Skiriant į šią kamerą Lukiškių TI-K Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnams pareiškėjas prašymų laikyti atskirai nuo rūkančių asmenų nepateikė (b. l. 33).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K 2011-11-25 sprendimą Nr. 22-1415 ir Departamento 2011-12-05 sprendimą Nr. 2S-4448 bei priteisti iš Lukiškių TI-K 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–4).

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad pareiškėjo pateiktuose skunduose nurodyti argumentai buvo atmesti, nes po to, kai 2010-03-25 pareiškėjas išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės į pataisos įstaigą ir vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 67 str. ir 89 str. nuostatomis buvo perkeliamas į Lukiškių TI-K jis administracijai nepateikė rašytinio prašymo būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų.

Spręsdamas ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nustatytas faktines aplinkybes teismas turi vertinti nuteistųjų laikymo Lukiškių TI-K tvarką ir sąlygas reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kitą dieną po atvykimo, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurie atvyko į įstaigą pirmą kartą, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai atlieka pirminį sveikatos patikrinimą. Psichologinės tarnybos pareigūnai su naujai atvykusiais asmenimis atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu stengiasi įvertinti suimtojo (nuteistojo) psichinę būklę, esant būtinumui, apie asmenį, kuriam reikia papildomo dėmesio, praneša Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams (9 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai asmenis, atvykusius pirmą kartą į įstaigą pasirašytinai supažindina su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą (10 p.). Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, kitą darbo dieną po atvykimo, su asmenimis, atvykusiais pirmą kartą į Lukiškių TI-K, atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu supažindina suimtąjį (nuteistąjį) su jo teisėmis ir pareigomis (11 p.). Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (12 p.). Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių) (13 p.).

Iš aptartų Tvarkos aprašo nuostatų matyti, kad suimtasis (nuteistasis) su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo teisėmis ir pareigomis yra supažindinimas tik vieną kartą, t. y. pirmą kartą atvykęs į įstaigą, todėl sistemiškai vertinant Tvarkos aprašo nuostatas, konstatuotina, kad asmuo, susipažinęs su savo teisėmis, taip pat ir teise būti laikomu atskirai nuo rūkančių asmenų, ir raštu pateikęs prašymą dėl laikymo atskirai nuo rūkančiųjų, neprivalo kiekvieną kartą atvykęs į Lukiškių TI-K teikti naują prašymą. Lukiškių TI-K pripažįsta, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą, kad būtų laikomas atskirai nuo rūkančiųjų asmenų, todėl iki 2010-03-25 ši jo teisė buvo užtikrinta. Pateikta R. G. kameros kortelės kopija tvirtina, kad Lukiškių TI-K administracijai buvo žinoma, kad pareiškėjas nerūko (b. l. 32). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei Tvarkos aprašo nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė būti laikomu atskirai nuo nerūkančių asmenų turėjo būti užtikrinama net ir tuomet, kai po išvykimo į pataisos įstaigą (2010-03-25) laisvės atėmimo bausmei atlikti, jis buvo pristatomas į Lukiškių TI-K, nes pareiškėjas buvo pateikęs tokį prašymą, o pakartotinių prašymų teikimas nėra būtinas. Lukiškių TI-K 2011-11-25 sprendimas Nr. 22-1415 ir Departamento 2011-12-05 sprendimas Nr. 2S-4448, kuriuose konstatuota, kad nuo 2010-03-25 pareiškėjas neprivalėjo būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, nes nepateikė rašytinio prašymo, vertintini kaip neatitinkantys Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo nuostatų, todėl naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lukiškių TI-K 10000 Lt neturtinę žalą, nes laikant jį vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis buvo pažeisti Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN76-2010 reikalavimai, turintys užtikrinti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t.y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2008-09-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2012-01-24) įvairiais laikotarpiais apie 120 parų buvo laikomas vienoje gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Kaip minėta, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Atsakovė neigia, kad pareiškėjas iki 2010-03-25, kai išvyko iš Lukiškių TI-K buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, ir tvirtina, kad tokia situacija galėjo susidaryti tik pristačius R. G. į Lukiškių TI-K po 2010-03-25, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs rašytinio prašymo. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kad iki 2010-03-25 jis buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, o atsakovė šias aplinkybes neigia. Nepatvirtinus argumentų objektyviais ir patikimais įrodymais, teismas negali įvertinti Lukiškių TI-K administracijos veiksmų iki 2010-03-25. Bylos duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki kreipimosi į teismą dienos, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas: nuo 2010-04-01 iki 2010-04-21 (kameroje Nr. 383), nuo 2010-05-13 iki 2010-05-14 (kameroje Nr. 111), nuo 2010-05-18 iki 2010-05-19 (kameroje Nr. 119), nuo 2010-05-21 iki 2010-05-28 (kameroje Nr. 110, o 2010-05-22 perkeltas į kamerą Nr. 400), nuo 2011-09-23 iki 2011-09-26 (kameroje Nr. 121), nuo 2011-10-06 iki 2011-10-07 (kameroje Nr. 112), nuo 2011-11-18 iki 2011-11-21 (kameroje Nr. 113), nuo 2011-11-23 iki 2011-11-25 (kameroje Nr. 107, o nuo 2011-11-24 perkeltas į kamerą Nr. 400), nuo 2012-01-06 iki 2012-01-09 (kameroje Nr. 119), nuo 2012-01-12 iki 2012-01-13 (kameroje Nr. 114) (b. l. 97–99).

Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Teisės aktų reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, tačiau būtent tardymo izoliatoriaus administracijos pareiga užtikrinti, kad rūkantys suimtieji (nuteistieji) tinkamai laikytųsi nustatyto draudimo rūkyti gyvenamosiose kamerose bei kitose bendro naudojimo patalpose, ir nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo 13 p. nustato, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimais, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių). Lukiškių TI-K atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad administracijai buvo žinoma apie pareiškėjo prašymą būti laikomam su nerūkančiais asmenimis, tačiau nuo 2010-03-25 jis privalėjo pateikti naują prašymą ir kadangi tokio prašymo nepateikė nebuvo pagrindo jį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų. Atstovė patvirtino, kad galėjo būti, kad pareiškėją į Lukiškių TI-K pristačius po 2010-03-25 jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atsakovė 2012-04-23 rašte Nr. 9-9346 paaiškino, kad laikino laikymo kamerose (Nr. 104-125) laikomi visi suimtieji (nuteistieji) atvykę planiniu ar neplaniniu etapu, neskirstant asmenų į rūkančius ir nerūkančius. Šiose kamerose asmenys laikomi iki tol, kol pagal Tvarkos aprašą yra skirstomi į gyvenamąsias kameras (b. l. 97–99). Vadinasi Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, kad pareiškėjas po 2010-03-25 galėjo būti laikomas su rūkančiais asmenis, todėl teismui nustačius, kad šiai teisei užtikrinti nebuvo būtinas naujas pareiškėjo prašymas, pripažintina, kad atsakovė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nuostatas bei sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 14 punktą.

Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, turi pasirūpinti kalinio sveikata. Pasyvaus rūkymo padarytos žalos negali pašalinti nei kasdieniai užsiėmimai (mankšta) kalėjimo kieme, sportiniai žaidimai, gana didelė ir erdvi, natūralios saulės apšviesta ir vėdinama kamera. Teismai neprivalo nagrinėti ir tirti, ar anksčiau buvusios kalinimo sąlygos galėjo turėti ir turėjo įtakos asmens sveikatos pablogėjimui. Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, nenulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ar psichinės būklės pablogėjimą. Nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėl to jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Nustatydamas R. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę (kartu su rūkančiais asmenimis, pareiškėjas buvo laikomas pakankamai trumpus laikotarpius, dažnai 1 ar 2 paras, ilgiausias laikotarpis, kurį pareiškėjas galėjo būti laikomas su rūkančiais asmenimis buvo 20 parų, b. l. 97–99) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga 800 Lt), teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A502-913/2011, A502-734/2009, A756-122/2010, A502-1774/2011) ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertina 400 Lt suma.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo priteisti 50 Lt, kurie susidarė dėl pašto paslaugų, popieriaus įsigijimo ir kitų kanceliarinių išlaidų.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (45 str. 1 d.).

Pateikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjas nepagrindė joje nurodytos sumos, nepateikė duomenų patvirtinančių popieriaus įsigijimą ir jo kainą, taip pat kitų kanceliarinių paslaugų, kuriomis jis naudojosi, išlaidų. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjo skundas buvo siunčiamas paštu. Pašto ženklas ant voko (b. l. 16) tvirtina, kad pareiškėjas patyrė 2,15 Lt pašto išlaidas, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d., pareiškėjui iš atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo – priteistina 2,15 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 2 d., 45 str. 2 d., 85-87 str., 88 str. 2 p. ir 5 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011-11-25 sprendimą Nr. 22-1415.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-12-05 sprendimą Nr. 2S-4448.

Priteisti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, į. k. 188721990, 2,15 Lt (du litus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.