Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų K. K., Š. T., R. B., K. L. (K. L.), D. P., G. M., A. V., M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų ieškinį, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., Š. T., R. B., K. L. (K. L.), D. P., G. M., A. V., M. B. (M. B.) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B. 2016-06-20 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butai, esantys pastate adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad šalia gyvenamojo namo yra pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad šiame pastate esančius sandėliukus jie nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo kaip jų savininkai nuo butų įsigijimo momento. Pareiškėjų teigimu, kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui buvo priskirtas konkretus sandėliukas, tačiau nuosavybės teisės į šiuos sandėliukus nėra įregistruota. Pareiškime teigiama, kad egzistuoja visos sąlygos nustatyti faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastate esančius sandėliukus. Dėl to pareiškėjai teismo prašė nustatyti, kad kiekvienas pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas – sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini).

2016-09-26 ieškovai K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B. į bylą pateikė ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, dėl perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-05-06 perdavimo - priėmimo aktą Nr. (9-4)-346K, kuriuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad kiekvienas ieškovas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas – sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pateiktu ieškiniu ieškovai ginčija viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumą pasirašant 2016-05-06 turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (9-4)-346K, kuriuo ginčo turtas buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei. Įvertinęs ieškovų reiškiamo reikalavimo pobūdį teismas konstatavo, kad šis ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Atskiruoju skundu pareiškėjai K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius ir nepagrįstai sprendė, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Apeliantų teigimu, byloje kilo civilinio pobūdžio ginčas dėl nuosavybės teisės, todėl ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantai skunde nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius ir nepagrįstai sprendė, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Apeliantų teigimu, byloje kilo civilinio pobūdžio ginčas dėl nuosavybės teisės, todėl ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Dėl to spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas visais atvejais privalo įvertinti, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (LR ABTĮ 21 str. 1 d., LR CPK 36 str. 2 d.). Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (LR CPK 36 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad 2016-09-26 teismui pateiktu ieškiniu ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2016-05-06 perdavimo - priėmimo aktą Nr. (9-4)-346K, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovai palaikė savo pradinio pareiškimo reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2016-10-17 kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti turto perdavimo priėmimo 2016-05-06 aktą Nr.(9.4)-346K, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise buvo perduotas ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-10-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3367-342/2016 nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo su prašymu išspręsti šios bylos teismingumo klausimą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016-12-19 nutartimi išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo pateiktą prašymą dėl bylos rūšinio teismingumo ir konstatavo, kad ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad pasirašydami ieškovų ginčijamą 2016-05-06 aktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo – Aplinkos ministerijos kancleris ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš esmės atliko civilinio pobūdžio veiksmus dėl disponavimo nekilnojamuoju turtu, sukuriančius civilines teisines pasekmes. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šiuo atveju veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai, vykdantys viešojo administravimo funkcijas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, todėl reikalavimas panaikinti perdavimo - priėmimo aktą yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškiniu reiškiamo reikalavimo pobūdį ir nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl 2016-05-06 akto pripažinimo negaliojančiu turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino LR CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinių bylų rūšinį teismingumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.