Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai R. G., gynėjui advokatui D. K., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, santuokoje ir turintis 2 mažamečius vaikus išlaikytinius, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. G. 2018-01-01 apie 04.00 val. daugiabučio gyvenamo namo Nr. 27, Dvaro g., Paežerių km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. aikštelėje stovėjusiame šeimos automobilyje“ Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilus šeiminio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė ranka į veidą sutuoktinei R. G., padarydamas jai muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis A. G. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, nors ji jam dar neatleidusi, kol kas toliau gyvenantys kartu. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą ir naktį kartu su žmona šventė Naujųjų metų sutiktuves pas draugus Vilkaviškio m., vartojo alkoholį, buvo lengvai apsvaigęs. Jis susipyko su nukentėjusia dėl pavyduliavimo žmonos kitiems vakarėlyje dalyvavusiems vyriškiams. Susipykęs jis šeimos automobiliu išvažiavo pas tėvus į Šeimenos sen. Paežerių km, kur buvo palikti jų mažamečiai vaikai ir kur pats ketinęs likti pernakvoti, o ryte važiuoti į namus. Prie tėvų namo sutikęs pažįstamą liudytoją T. V., su juo automobilyje gėrę alų, pats išgėręs apie 3 litrus ir jau stiprokai apsvaigęs. Į tą laiką su taksi atvažiavusi nukentėjusi, T. V. išlipus, ji įsėdusi į automobilį greta jo ant priekinės keleivio sėdynės, jiedu vėl susipykę ir jis nesusilaikęs sudavė ranka žmonai į veidą, lig tol žmonos veidas buvo sveikas, ar suduodamas ją sužalojo, tuo momentu nepastebėjęs, tačiau ryte pamatęs, jog žmonos ištinusi lūpa, sekančią dieną jis buvo sulaikytas policijos. Maždaug prieš pusantrų metų jis jau buvo sumušęs tą pačią savo žmoną, tačiau tuokart ji jam atleidusi, jie susitaikę ir byla jam buvusi nutraukta, manantis, jog blaivus nebūtų smurtavęs prieš sutuoktinę – apsvaigęs nuo alkoholio prarandantis savikontrolę.

3, 4. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes, susijusias su kaltinamojo fiziniu smurtu jos atžvilgiu, jo pobūdžiu ir pasekmėmis, byloje nurodžiusi ir nukentėjusi R. G. (b. l. 22-23), kurios ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokolas teisiamajame posėdyje buvo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 273 str. 1 d., 291 str.) ištirtas. Alkoholio vartojimo automobilyje aplinkybę, o taip pat aplinkybę, jog po išgertuvių jame tarp kaltinamojo ir nukentėjusios kilo konfliktas, po kurio ši išlipo apsiverkusi, byloje yra patvirtinęs liudytoju apklaustas T. V. (b. l. 34-35), kurio parodymai teisme taip pat buvo ištirti ir patikrinti BPK 273 str. 1 d. bei 291 str. nustatyta tvarka.

5. 2018-01-02 įvykio vietos apžiūra fiksuota, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos automobilis nusikaltimo įvykio metu stovėjęs asfaltuotoje automobilių parkavimo aikštelėje prie daugiabučio namo Nr. 27, Dvaro g., Paežerių km, Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., kur parkuojami ir kt. gyventojų bei svečių automobiliai (b. l. 5-6).

6. 2018-01-01 pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios R. G. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinis (kaltinamasis) jai sudavęs rankos plaštaka per veidą ir sumušęs lūpą dešiniajame kampe, ši ištinusi (b. l. 7-10).

7. 2018-01-03 teismo medicinos tyrimo specialisto išvada Nr. G 7/2018(09) nustatyta, kad nukentėjusiai R. G. konstatuota muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje dešiniajame kampe, sužalojimai padaryti galimai 2018-01-01 vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tiek smūgis ranka, tiek spyris koja, tiek analogiškų savybių daiktu, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).

8. Daikto – automobilio, apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viešajam registre yra įregistruotas kaltinamojo A. G. vardu, tiek jo išorė, tiek vidus tvarkingi, salone ant galinės automobilio sėdynės yra pritvirtintos dvi kelioninės kėdutės vaikams vežioti, vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynės laisvos, odinės, salonas priekyje be pašalinių daiktų ir kt. objektų (b. l. 40, 41-46).

9. Patikrų alkotesteriu Vilkaviškio r. policijos komisariate registracijos žurnale užfiksuota duomenys, jog 2018-01-01, 15.07 val. laiku (praėjus maždaug 11 val. po nusikaltimo įvykio) kaltinamajam A. G. alkotesteriu nustatytas 0,70 prom. lengvas girtumas (b. l. 89, 90-91).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

10. Kaltinamojo A. G. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (nukentėjusios parodymais, įvykio vietos apžiūra, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.

11. Nukentėjusios R. G. liudijimas procese taip pat buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, jos apžiūros bei teismo medicininio tyrimo duomenis, taip pat kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis, nukentėjusios parodymų teisingumą iš esmės patvirtina ir liudytojo T. V. parodymai. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais.

12. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sutuoktinę, suduodamas jai plaštaka per veidą padarė išorinius kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

13. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas plaštaka per veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t.y. išorinių kūno sužalojimų padarymą bei nežymaus nukentėjusios sveikatos jais sutrikdymą. Trečia, pakankamai stiprus smūgis rankos plaštaka per veidą, padaręs muštinę žaizdą ir kraujosruvą nukentėjusios lūpoje, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – išorinių kūno sužalojimų padarymas lūpoje, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios pareiškimu, tiek jos tiesioginio teismo medicininio tyrimo rezultatais ir policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, susituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi susituokę kartu gyvena jau maždaug 3,5 metų, visą šį laiką veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi ir augina du mažamečius vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

14. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo tokių įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo neteisėtai panaudota fizinė jėga buvusi minimali trauminių poveikių skaičiumi, c) konflikto vada buvo pačios nukentėjusios elgesys, tikėtina kokia tai dalimi neatitikęs lojalumo, pagarbos ir kt. gyvenimo šeimoje principų, o kaltinamasis pradžioje bandęs aiškintis to priežastis ir aplinkybes be smurto. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį.

15. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

16. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai : kaltinamasis nusikalto antrąjį kartą – 2016-05-18 prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.) BK 38 str. tvarka (susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), tačiau teismo jis teisiamas pirmąjį kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, gyvena šeimoje ir vienas išlaiko du mažamečius vaikus, dirba nuolatinį darbą, niekada nebuvo baudžiamas administracinėmis nuobaudomis ar poveikio priemonėmis, tiek darbdavio, tiek gyvenamosios vietos savivaldos institucijos jo elgesys charakterizuojamas teigiamai.

17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, įskaitant nukentėjusios atsiprašymą ir viešą pasižadėjimą nebenusikalsti (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

18. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja aplinkybę, kad jo buvo nusikalsta apsvaigus nuo alkoholio, kas, kaip ir pats pripažino teisme, tiesiogiai sąlygojo neteisėtą kaltinamojo poelgį (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

19. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiosios naudai, kartu konstatavus iš esmės dar teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktai 14, 16), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu neviršijančią įstatymo sankcijos vidurkio, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 16 ir 18), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių.

20. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad analogiško pobūdžio kaltinamojo tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusios (sutuoktinės) atžvilgiu kartojasi – jis visgi nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnio (nutraukto) jo baudžiamojo persekiojimo, kaltinamasis kasdien dirba ir tik iš to išlaiko šeimą, kaltinamajam paskirtina ne pačios švelniausios rūšies (viešų darbų), tačiau dar ir nesusijusios su realiu laisvės jam atėmimu rūšies laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina 1 m. Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.) dėl aukščiau jau paminėtų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų (punktas 20).

21. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 8 mėn. laisvės apribojimo. Nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtis, taip pat darbinę veiklą atitinkantys, o taip pat kaltinamojo smurto aukos apsaugą turintys užtikrinti įpareigojimai per visą skiriamos bausmės vykdymo laiką : a) dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, c) gyventi skyriumi nuo nukentėjusios R. G. (BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 7 dalis).

22. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamo laisvės apribojimo (BK 66 str. 2 d.).

23. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

24. Kaltinamajam A. G. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

25. Daiktinis įrodymas – automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomas pas kaltinamąjį, nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas (paliktinas visam laikui) savininkui A. G. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

26. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 m. laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę A. G. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus per visą bausmės vykdymo laiką : 1) dirbti ar registruotis Darbo biržoje, 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 3) gyventi skyriumi nuo nukentėjusios R. G.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktinį įrodymą - automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą pas A. G., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) savininkui nuteistajam A. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.