Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jos įgaliotai atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas A. V. surašytas dėl to, kad ji, vykdydama individualią veiklą ir pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, individualios veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31 išmokėjo darbuotojui A. B. 2055 Eur darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Šiais savo veiksmais A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad 2018 m. vykdė individualią veiklą – teikė automobilių plovimo paslaugas. Šiuo metu veiklos nevykdo, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. B. dirbo automobilių plovėju. Su juo darbo sutartį pasirašė ji, A. V.. A. B. mokamas darbo užmokestis priklausė nuo jo išdirbtų darbo valandų. Atlikus paslaugas, buvo išrašomi pirkimo kvitai, kadangi kasos aparato plovykloje nebuvo. A. B. rašydavo kiek jis valandų išdirbdavo ir kiek automobilių nuplovė. Teigia, kad visas A. B. mokamas atlyginimas buvo apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Darbo užmokestį A. B. mokėjo sūnus T. V. grynaisiais pinigais mėnesio gale, avansas mokamas nebuvo. Ji, A. V., gyvena Kaune, todėl plovyklos veiklą prižiūrėjo sūnus T. V..

Liudytojas T. V. parodė, kad įvykio metu plovykloje nedirbo. Tuo metu buvo grįžęs iš užsienio, apsigyveno Klaipėdoje ir ieškojo darbo. Padėjo mamai A. V. automobilių plovykloje, atveždavo į plovyklą valymo priemones, kartais mamos paprašytas darbuotojams nuveždavo pinigus. Jokio atlygio už tai negaudavo. Kiek mama pasakydavo, tiek ir nuveždavo A. B.. Mokėjo kartą per mėnesį, A. B. pasirašydavo, vidutiniškai mokėjo apie 88 Eur, kartais ir daugiau, nes A. B. kartais visų pinigų nepasiimdavo. Žino, kad A. B. dirbo pagal poreikį, nes kartais darbo plovykloje visai nebūdavo. Be A. B. plovykloje dirbo A. S., jam taip pat mokėdavo darbo užmokestį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. V. įgaliota atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė nurodė, kad ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytas teisės pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais. Iš VMI išimtų buhalterinės apskaitos dokumentų matosi darbo užmokesčio neatitikimai, neteisingai užpildyti darbo registrai. Iš esmės A. B., dirbusio automobilių plovykloje, gautos pajamos atitiko pajamas, numatytas jo darbo sutartyje, visi būtini mokesčiai buvo sumokėti tinkamai. Remiantis teismų praktika (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-23 nutarimas, Kauno apygardos teismo 2018-01-31 nutarimas ir t.t.), vien tik darbuotojo paaiškinimas nėra pakankamas pagrindas nustatyti, jog yra atlikti tokie tyčiniai veiksmai, numatyti ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Tokio pobūdžio bylose darbo užmokesčio tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turi būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Prašo administracinio nusižengimo bylą A. V. nutraukti.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirbo T. V. individualioje veikloje -plovykloje automobilių plovėju. Jo darbo metu plovykloje pasikeitė keli savininkai. Jam mokamas 337 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą, kiekvieno mėnesio 15 dieną, grynaisiais pinigais. Plovyklos darbo laikas nuo 10.00 val. iki 19.00 val., šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 17.00 val., plovykla neveikia sekmadieniais. Jis, liudytojas, plovykloje dirba pagal poreikį, dažniausiais nuo 10.00 val. iki 14.00 val. Pilną darbo užmokestį, tai yra 337 Eur, gauna tik išdirbęs visas darbo valandas. Dėl darbo valandų tarėsi su savininku T. V.. Į plovyklą, vasarą, tikslios datos nepamena, buvo atvykę FNTT pareigūnai. Plovykloje buvo nuplautas pareigūnės automobilis, plovyklos darbuotojai sąskaitos neišrašė, čekio taip pat nedavė. Tada moteris parodė tarnybinį pažymėjimą, prisistatė. Kartu su ja buvo dar du pareigūnai. Pareigūnai apklausė plovyklos darbuotojus. Jis, liudytojas, pareigūnams nurodė, kad plovykloje dirba pagal poreikį, paaiškino, kaip dirbo tą savaitę, paskutiniais mėnesiais, paaiškino, kokį darbo užmokestį gavo. Negalėjo nurodyti tikslių sumų, nes ne pilnus mėnesius dirbo. Jeigu mažai išdirbdavo darbo valandų, tą mėnesį darbo užmokesčio neėmė, o darbo užmokestis jam buvo sumokamas iš karto už kelis mėnesius. Dėl tokios darbo užmokesčio tvarkos susitarė su T. V.. Ne visais mėnesiais gaudavo 337 Eur darbo užmokestį, nes kartais, ypač vasarą, dirbo ne pilną savaitę ir jo darbo užmokestis būdavo mažesnis. Pareigūnas jo klausė koks didžiausias užmokestis jam buvo išmokėtas per visą darbo plovykloje laikotarpį. Paaiškinimą rašė pareigūnas, o jis, A. B., jį tik pasirašė. Skaitė paaiškinimo tekstą, tačiau buvo sunku suprasti pareigūno raštą. Buvo nuvykęs į VMI, ten parašė antrą paaiškinimą, kur atsakė į visus klausimus.

Iš 2018-08-03 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-19-7547-A4 matyti, kad 2018-07-12 A. V. individualios veiklos vykdymo vietoje, automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktas patikrinimas. Rasta knyga su rankraštiniais užrašais ir į apskaitą neįtraukti 82 Eurai. Automobilių valytojo pareigose dirbantis A. B. raštu nurodė, kad faktiškai jam mokamas darbo užmokestis per 1 mėn. sudaro nuo 500 Eur ir siekia iki 550 Eur. A. V. buhalterinėje apskaitoje už 2018 m. sausio-gegužės mėn. A. B. įtraukta išmokėta bendra 445 Eur darbo užmokesčio suma, tai yra 89 Eur už 1 mėn. (b.l. 4-8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad plovyklos darbuotojui A. B. mokamas atlyginimas buvo apskaitomas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Kadangi plovykloje ne visada būdavo darbo, A. B. dirbo ne pilną darbo dieną, o pagal poreikį, todėl ir jam mokamas darbo atlyginimas skyrėsi. A. B. darbo užmokestį jos prašymu mokėjo sūnus T. V. grynaisiais pinigais. Liudytoju apklaustas A. B. patvirtino šiuos A. V. parodymus. Paaiškino, kad pagal pasirašytą darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 337 Eur darbo užmokestis. Tačiau jis plovykloje dirbo ne visą darbo dieną, todėl atlyginimas jam buvo mokamas priklausomas nuo išdirbto laiko. Kartais atlyginimo neimdavo, tada T. V. darbo užmokestį jam mokėjo už kelis mėnesius. Šią aplinkybę buvo nurodęs ir FNTT pareigūnui. Dėl tokios darbo užmokesčio tvarkos susitarė su T. V.. Liudytojas T. V. parodė, kad kartais, mamos A. V. prašymu, mokėjo plovyklos darbuotojams A. B. ir A. S. darbo užmokestį. Kiek mama pasakydavo, tiek ir nuveždavo A. B.. Mokėjo kartą per mėnesį, A. B. pasirašydavo. Vidutiniškai mokėjo apie 88 Eur, kartais ir daugiau, nes A. B. kartais visų pinigų nepasiimdavo. Žino, kad A. B. dirbo pagal poreikį, nes kartais darbo plovykloje visai nebūdavo.

Kaip matyti, vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu plovyklos darbuotojo A. B. rašytinis paaiškinimas ir rasti į apskaitą neįtraukti 82 eurai. Jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Apklausiamas teisme liudytojas A. B. kategoriškai neigė gavęs neapskaitytą darbo užmokestį, tai yra darbo užmokestį „vokeliuose“, o jokių kitų A. V. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Liudytojas T. V. parodė, kad A. B. vidutiniškai buvo mokama 88 Eur kas mėnesį, tačiau kartais A. B. visų pinigų nepasiimdavo, todėl jam buvo mokama didesnė pinigų suma už kelis mėnesius.

Nagrinėjant darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimo administracinio nusižengimo bylas, kaltė turi būti įrodinėjama tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turi būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008). Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Darytina išvada, kad tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Pažymėtina, kad teisme liudytoju apklaustas A. B. neigia gavęs darbo užmokestį „vokeliuose“, paaiškino, kad kartais darbo užmokestis jam buvo mokamas iš karto už kelis mėnesius. Šias aplinkybes buvo nurodęs ir patikrinimą atlikusiam FNTT pareigūnui, ir Mokesčių inspekcijos pareigūnui. Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų A. V. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusižengimą, į bylos nagrinėjimą kviečiami Mokesčių inspekcijos atstovai neatvyko, todėl darytina išvada, A. V. veiksmuose nėra ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 635 str. 1 d. 2 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. V. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį nutraukti nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.