- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- A2.11.-2641-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02061-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 13 d., apie 04.15 val., Kaune, Vilniaus g. ties namu Nr. 56 – viešoje vietoje, A. S., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,03 promilės neblaivumas, mušėsi su kitu asmeniu ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus ištraukti rankas iš kišenių, jų neištraukė, policijos pareigūnus vadino įžeidžiančiu žodžiu „mentai“. Šiais savo veiksmais A. S., įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaltės dėl pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 13d. vakare kartu su draugais užėjo į klubą. Pamatę, kad prie rūbinių didelė žmonių spūstis, nusprendė iš baro išeiti. Dar būnant prie rūbinės, vienas vaikinas stumdėsi, todėl A. S. pareplikavo. Tada tas vaikinas juos įžeidė ir pradėjo grasinti. Išeinant iš baro ir lipant laiptais, išgirdo kalbant, kad juos reikia pamokinti. Išėjus iš baro, vaikinai jų atžvilgiu pradėjo puolimo veiksmus, todėl A. S., bijodamas blogesnių pasekmių, nusprendė panaudoti būtinosios ginties veiksmus. Tarp jų kilo konfliktas. A. S. su draugais stengėsi tolti nuo užpuolusių juos asmenų ir bėgo tolyn. Po to A. S. ir abu jo draugai-A. Š. ir A. Ž. įsėdo į taksi automobilį. Tada atvažiavo policijos automobilis ir priėjęs pareigūnas, jiems liepė išlipti bei pateikti asmens dokumentus ir nurodyti asmens duomenis. Tarp A. S. ir policijos pareigūnų kilo diskusija apie tai, ką jis padarė. A. S. pareigūnams pasakė savo vardą ir pavardę, o asmens dokumento nepateikė, nes prašė, kad pareigūnai parodytų tarnybinius pažymėjimus bei paaiškintų, kokiu pagrindu reikalauja pateikti asmens dokumentą. Tada pareigūnai jį paėmė už alkūnių ir nuvedė prie tarnybinio automobilio. Būnant prie automobilio gal sekundę ar dvi jis kyštelėjo rankas į kišenes. Pareigūnai tik pasakę, kad jis ištrauktų rankas iš kišenių, nesuteikė laiko tai padaryti ir patys jo rankas ištraukė. Tada jis pateikė asmens dokumentus bei buvo apieškotas. Po to buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Automobilyje buvo labai susinervinęs ir bandė vėl pasiaiškinti už ką jis yra sulaikomas bei kad jis yra nekaltas, tačiau pareigūnas atidarė automobilio dureles ir jį ištraukė iš automobilio, parvertė ant žemės.
Liudytojas R. K. parodė, kad parodė, kad 2016 m. kovo 13d. dirbant su pareigūnu M. S., buvo gautas pranešimas apie Birštono-Nemuno gatvių sankryžoje vykstančias muštynes. Važiuojant į vietą, buvo pastebėti besimušantys du vaikinai. Privažiavus jie išsiskyrė. Vienas įsėdo į taksi automobilį, o kitas liko stovėti. R. K. priėjo prie vaikino, kuris liko stovėti ir paklausė kas įvyko. Vaikinas atsakė, kad aiškinosi santykius ir įvyko konfliktas. M. S. priėjo prie taksi automobilio, iš kurio išlipo kitas vaikinas. Jam buvo nurodyta pasakyti savo anketinius duomenis ar pateikti asmens dokumentą, tačiau tai daryti jis atsisakė. Tada buvo nurodyta jam eiti prie tarnybinio automobilio. Nuėjus prie tarnybinio automobilio, vaikinas laikė ranką ar rankas, konkrečiau neprisimena, galbūt ir vieną kišenėse, todėl keletą kartų buvo pareikalauta jas ištraukti, kadangi pareigūnai ketino atlikti jo apžiūrą ar neturi neleistinų daiktų. Vaikinas nepakluso, todėl jo rankos buvo ištrauktos iš kišenių. Tada buvo atlikta jo apžiūra bei tuomet jis pateikė asmens dokumentą. Vaikinui buvo nurodyta sėsti į policijos tarnybinį automobilį, kur jam už viešosios vietos pažeidimą bus surašomas protokolas. Vaikinas pasakė, kad nesės, nes bijo, kad nebūtų sumuštas, tačiau netrukus atsisėdo. Įsėdęs į automobilį jis elgėsi agresyviai, pradėjo šaukti, kad jį gelbėtų, nes yra mušamas mentų, buvo labai neramus, muistėsi. Kolega, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje, bandė jį nuraminti, tačiau vaikinas nenurimo. Netrukus prasidarė automobilio dureles ir norėjo išlipti. Matydami, kad vaikinas darosi vis labiau neramesnis, jį ištraukė iš automobilio ir uždėjo antrankius. Po to buvo pristatytas į policijos komisariatą.
Liudytojas M. S. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, jis nuėjo prie taksi automobilio ir paprašė jame sėdinčio vaikino pateikti asmens dokumentą. Tuo tarpu kolega R. K. prašė pateikti asmens dokumentą kito muštynių dalyvio, kuris stovėjo lauke. Matėsi, kad lauke buvęs vaikinas buvo sužalotas, jam buvo prakirsta lūpa. Vaikinas, sėdintis taksi, atsisakė pateikti asmens dokumentą, nurodydamas, kad anas vaikinas turi pateikti pirmas ir jis nieko nepadarė. Tada vaikinas išlipo iš automobilio ir įžūliai pradėjo aiškintis kodėl jo prašoma pateikti asmens dokumentą ir dokumento nepateikė bei nenurodė savo asmens duomenų. Buvo nurodyta jam eiti prie policijos automobilio. Iš pradžių jo rankos buvo kišenėse, todėl buvo pareikalauta jas ištraukti. Jis buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio, kur vėl susikišo rankas į kišenes. Kelis kartus pareikalavus jas ištraukti, nepakluso, todėl rankos buvo ištrauktos, nes buvo reikalinga atlikti asmens apžiūrą. Po to pateikė asmens dokumentą. Jam buvo nurodyta sėsti į automobilį, tačiau asmuo sakė, jog nesės, nes bijo, kad jo pareigūnai nesumuštų. Asmuo buvo pasodintas į automobilį, kur jis pradėjo rėkti, kad „jį gelbėtų, nes jį muša mentai“. Tuo metu M. S. taip pat sėdėjo automobilyje ir pasiėmęs kompiuterį, pildė dokumentus. Vienu momentu asmuo atsidarė dureles ir norėjo pabėgti. Bijodami, kad asmuo nepradėtų daužyti automobilio, priėjus prie jo ir norint uždėti antrankius, jis iš automobilio nelipo, neleido uždėti antrankių, įsispyrė kojomis į automobilį, todėl buvo ištrauktas iš automobilio ir paguldžius ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą.
Liudytoja A. Š. parodė, kad su A. S. ir dar vienu draugu buvo klube. Išeinant prie rūbinių buvo spūstis, tačiau kad būtų įvykęs koks nors konfliktas, ji nepastebėjo. Pasiėmus drabužius, A. S. pasakė, kad ji eitų priekyje, tačiau kodėl, ji nesuprato. Pakilus laiptais ir išėjus į lauką, ji kiek paėjo į priekį ir atsisukusi pamatė didelę sumaištį, visi lakstė, vieni puolė kitus. Matė, kad A. S. traukėsi, o jį vijosi. A. Š. nematė, kad kuris nors suduotų. Ji įsėdo į taksi, į kurį netrukus įsėdo ir Arūnas bei dar vienas jų draugas. Tada atvažiavo policijos automobilis. Priėjęs pareigūnas jiems liepė išlipti. A. išlipo. Ar pareigūnas prašė pateikti asmens dokumentą ar pasakyti savo duomenis, ji negirdėjo, tik pamatė kai pareigūnai, paėmę už rankų, A. nusivedė prie savo automobilio. Ji prie pareigūnų priėjo, kai A. sodino į policijos automobilį. Liudytoja paklausė už ką jis sulaikomas, tačiau pareigūnai nepaaiškino. Tada vienas pareigūnas, jos nuomone, atidarė automobilio dureles ir ištempė Arūną iš automobilio, pargriovė ant žemės bei jam uždėjo antrankius. A. šaukė, kad ji skambintų 112. Žodžio „mentai“ ar kitokių įžeidžiančių žodžių liudytoja negirdėjo.
Liudytojas P. B. parodė, kad įvykio naktį jis buvo kitame bare, kuris buvo šalia to baro, kuriame buvo A. S. su draugais. Pro langą pamatė, kad lauke vyksta kažkoks sujudimas, todėl išėjo į lauką. Konflikto pradžios nematė, tačiau matė, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kai pareigūnai nuo taksi automobilio Arūną tempė už rankos. Po to matė, kai pareigūnai iš tarnybinio automobilio Arūną ištempė lauk.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolą pasirašyti atsisakė (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog du piliečiai mušasi. Nuvykus nurodytu adresu, buvo pastebėti du jaunuoliai, kurie tarpusavyje mušėsi. Privažiavus arčiau, abu asmenys, pamatę tarnybinį automobilį, bandė pasišalinti. Vienas iš asmenų, kaip vėliau paaiškėjo A. S., įsėdo į taksi automobilį. Paprašius paaiškinti, kodėl mušėsi būdamas viešoje vietoje su kitu jaunuoliu, A. S. nurodė, jog norėjo išsiaiškinti tarpusavyje santykius, todėl ir susimušė. Asmens buvo paprašyta pateikti asmens tapatybės dokumentą ar pasakyti savo anketinius duomenis, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai padaryti, nes nurodė, jog nieko nepadarė. Po kurio laiko tas pats jaunuolis pats išlipo iš taksi automobilio, tada policijos pareigūnai pareikalavo, jog asmuo prieitų prie tarnybinio automobilio. Eidamas asmuo rankas laikė kišenėse, jo buvo pareikalauta rankas ištraukti iš kišenių, kadangi asmeniui nebuvo atlikta dalinė apžiūra dėl draudžiamų daiktų ar medžiagų. Priėjus prie tarnybinio automobilio, policijos pareigūnai dar kartą pareikalavo ištraukti rankas iš kišenių, nes jaunuolis piktybiškai jas laikė kišenėse ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Panaudojus fizinę jėgą, rankos buvo ištrauktos iš kišenių. Buvo atlikta dalinė apžiūra dėl draudžiamų daiktų ar medžiagų. Po apžiūros asmuo nieko draudžiamo neturėjo. Vėliau pateikė policijos pareigūnams savo asmens tapatybės kortelę. Asmeniui policijos pareigūnai paaiškino, jog jis bus sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir jis įsodintas į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje pilietis pradėjo šaukti, rėkti vartodamas policijos pareigūnus įžeidžiantį žodį. Jaunuolio buvo pareikalauta nusiraminti ir vykdyti teisėtus reikalavimus. Asmuo nurodė, jog niekur jis nebevažiuos ir, bandydamas pasišalinti, atsidarė tarnybinio automobilio duris, vengdamas sulaikymo. Panaudojus fizinę jėgą, asmuo buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio. Toliau asmuo stangrino rankų raumenis, vengė sulaikymo, muistėsi, bandydamas ištrūkti. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo pargriautas ant žemės grindinio. Pargriovus ant žemės, buvo pareikalauta atpalaiduoti rankas ir nesipriešinti. Asmuo, sugniaužęs, sustangrinęs rankų raumenis, gulėdamas ant pilvo, jas pasikišo po savimi (b. l. 3-4; 5-6), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 8-9), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 10), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad A. S. nustatytas 1,03 promilės neblaivumas (b. l. 11), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 12), diskas u vaizdo įrašu (b. l. 20).
Administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis šio teisės pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, vertinami kaip pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį veiksmai ir laikytini nedideliu chuliganizmu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis). Byloje nustatyta, jog viešoje vietoje – gatvėje prie baro, iš kurio išeidinėjo būrys jaunimo, įvyko muštynės. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo A. S., nepripažindamas kaltės, iškėlė versiją, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai. Iš A. S. paaiškinimo sektų, kad jiems prie rūbinės pasiimant drabužius, jis buvo pastumtas kito vaikino, kuriam A. S. replikavo. Toliau iš jo paaiškinimų matyti, kad vaikinas jį įžeidė bei pradėjo grasinti, o lipant laiptais A. S. išgirdo sakant, jog juos reikia pamokinti, todėl suprato, jog kyla pavojus jo ir A. S. draugų saugumui. Laikantis visuomenėje priimtinų elgesio normų, bet koks asmens teisių pažeidimas ar kėsinimasis į jo saugumą, turi būti vertinamas adekvačiai ir sprendžiama tik teisėtais būdais. Iš vaizdo įrašo matyti, kad būreliui jaunimo išėjus iš baro, muštynes pradėjo ne kiti asmenys, o pats A. S. ir dar vienas su juo ėjęs asmuo bei jis buvo aktyvus muštynių dalyvis. Toliau vaizdo įraše matyti, kad šiek tiek muštynėms aprimus, A. S. nepasitraukė, o ir toliau stovėjo prie baro išėjimo ir kažką aiškinosi iki kol prie jo pradėjo artėti asmuo, kuriam jis pirmasis sudavė smūgį ir nuo kurio asmuo buvo nugriuvęs. Tik po to A. S., bandydamas apsiginti, pradėjo tolti nuo baro, o jį nurodytas asmuo vijosi. Įvertinus vaizdo įraše matomą įvykio situaciją, atmestinas A. S. teiginys, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai.
Įvertinus išdėstyta konstatuojama, kad A. S. buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, padarymą ir jo kaltė dėl minėto pažeidimo surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1dalis suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2dalyje numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.
Siekiant išsiaiškinti, ar A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir ar buvo įžeista jų garbė ir orumas bei nevykdomi jų teisėti reikalavimai.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 04.15 val., Kaune, Vilniaus g. ties namu Nr. 56 – viešoje vietoje įvyko grupės asmenų muštynės, kuriose dalyvavo A. S.. Pagal gautą pranešimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai siekdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pareikalavo pateikti asmens dokumentus tiek A. S., tiek kito muštynėse dalyvavusio asmens. Iš policijos pareigūno, kuris byloje apklaustas liudytoju, M. S. parodymų matyti, kad A. S. atsisakė pateikti asmens dokumentą. Šį faktą pripažino ir pats A. S.. Iš liudytojų M. S. ir R. K. parodymų matyti, kad siekiant atlikti A. S. asmens apžiūrą su tikslu ar pas asmenį nėra draudžiamų daiktų ir iki kol ji nebuvo atlikta, A. S. įsikišo rankas į kišenes. Pareigūnams pareikalavus jas ištraukti, jis nepakluso, todėl jos buvo ištrauktos jėga. A. S. teigė, jog jam nebuvo suteikta pakankamai laiko ištraukti rankas, o pareikalavus, iš karto pareigūnas jas ištraukė, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jo kairė ranka (dešinė pusė vaizdo įraše nesimato) pareigūno judesiu buvo ištraukta iš kišenės po pakankamo laiko, kurio būtų užtekę ranką ištraukti pačiam A. S.. Liudytojai R. K. ir M. S. patvirtino, kad sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, A. S. elgėsi įžūliai ir rėkė, kad „jį gelbėtų, nes jį muša mentai“. Iš policijos pareigūnų R. K. ir M. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad juose nurodytos nuoseklios ir analogiškos aplinkybės, kokias pareigūnai paaiškino teismo posėdžio metu. Liudytojų R. K. ir M. S. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, nėra nustatytas jų asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, jie yra policijos pareigūnai. Jų parodymus pilnai patvirtina vaizdo įraše matomos įvykio aplinkybės, todėl jų parodymai pripažįstami patikimais A. S. kaltės įrodymais. Nors liudytoja A. Š. tvirtino, jog ji negirdėjo žodžio „mentai“, tačiau iš vaizdo įrašo bei jos parodymų matyti, kad ji prie policijos automobilio priėjo, kai A. S. sėdėjo jo viduje, todėl ji galėjo negirdėti, kas iki jai prieinant vyko automobilio viduje.
Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir pagrįsti. Iš byloje surinktų įrodymų- liudytojo R. K. ir M. S. bei jų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. S., pareikalavus pateikti asmens dokumentą, jo iš karto nepateikė, o pateikė tik vėliau, kai buvo nuvestas prie policijos automobilio ir atlikta jo apžiūra, pareikalavus, iš karto neištraukė rankų iš kišenių bei sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, rėkė, kad „jį gelbėtų, nes jį muša mentai“, iš ko akivaizdu, jog pasakant tokius žodžius, įvertinus jų pasakymo aplinkybes ir kontekstą, neabejotinai buvo norima įžeisti pareigūnų garbę ir orumą, juos pažeminti bei diskredituoti kaip pareigūnus. Tokie A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir jo kaltė yra pilnai įrodyta.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad A. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tame tarpe atsisakė pasakyti savo asmens duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai pareikalavo nurodyti asmens duomenis A. S., kaip asmeniui, įtariamam administracinio teisės pažeidimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paprastai turi teisę, o ne pareigą teikti paaiškinimus. Teismo vertinimu, policijos pareigūno reikalavimas nurodyti anketinius duomenis iš esmės buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau administracinės atsakomybės taikymas už atsisakymą pateikti tokius duomenis būtų nesuderinamas su administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymu garantuojamomis teisėmis (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-02 nutartis Nr. N-575-1540/2006). Įvertinus išdėstytą, iš A. S. veikos kvalifikavimo šalintina aplinkybė, kad jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų pasakyti savo anketinius duomenis.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
A. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimai padaryti neblaivaus asmens (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniais,
nutarė:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.