- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- N1-1053-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67965-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- E. A., E. S., G. S., E. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 215 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį,
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį,
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, čigonas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams, BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį,
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 10 klasių išsilavinimo, teistas:
1) 2016 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2016 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
2017 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas – galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
6) 2017 balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;
2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
7) 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,
bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2015 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiu nuo 12.00 iki 18.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, iš LFF stadiono, Stadiono g. 2, Vilniuje, esančios kuprinės, priklausančios E. D., kuri buvo padėta tribūnose, pagrobė 230 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone5“, priklausantį E. D. motinai L. D., tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai L. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 230 eurų,
Be to, E. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2016 m. balandžio 16 d. apie 1.00 val., kieme, netoli Panevėžio g. 21A pastato, Vilniuje, pastūmus R. Z. bei grumtynių metu sudavus nenustatytą smūgių skaičių R. Z. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą, ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės R. Z. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“, 50 eurų vertės, ir piniginę, 40 eurų vertės, kurioje buvo 120 eurų grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Z. 210 eurų turtinę žalą.
Be to, E. A., G. S. ir E. V. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. jie veikdami kartu 2016 m. gegužės 13 d. apie 4.00 val. ties Dzūkų g. - Panevėžio g. sankirta, Vilniuje, pribėgę iš nugaros prie H. S., E. V. sudavė vieną smūgį kumščiu pastarajam į dešinį skruostą, spyrė nukentėjusiajam į koją, G. S. sudavė vieną smūgį ranka į pilvo sritį, taip sukeliant fizinį skausmą, G. S. atėmė iš H. S. rankų šiam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone MAX“, 370 eurų vertės, E. V. sušukus „užteks, daugiau nemušk“ pasišalino, taip veikdami kartu panaudodami fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam H. S. priklausantį 370 eurų vertės turtą.
Be to, E. S., G. S. ir E. V. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. jie veikdami kartu 2016 m. gegužės 26 d. apie 1.00 val. prie pastato, Darbininkų g. 14, Vilniuje, R. Ž. rakinant laiptinės duris, G. S. tris kartus papurškė dujų pastarajam į akis, pastūmus jį ir nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, ne mažiau 4 kartų spyrė koja į galvą, E. V. iš kuprinės ištraukė piniginę, kurioje buvo 10 eurų, SEB banko mokėjimo kortelė, išduota R. Ž. vardu, iš nukentėjusiojo rūbų kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Expiria Z1“, 200 eurų vertės, elektroninę cigaretę, 130 eurų vertės, E. V. pasiteiravo AB Swedbanko mokėjimo kortelės slaptažodžio ir negavus teigiamo atsakymo iš nukentėjusiojo numetė piniginę be grynųjų pinigų su joje buvusiais įvairiais dokumentais, tokiais savo veiksmais E. V., G. S. ir E. S. nukentėjusiajam R. Ž. padarė dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą, nosikaulių lūžį, kairio žasto, kairės alkūnės, dešinio dilbio odos nubrozdinimus, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir pagrobė nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį 340 eurų vertės turtą.
Be to, E. S., G. S. ir E. V. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. jie veikdami kartu 2016 m. gegužės 28 d. apie 21.30 val. netoli prekybos centro „Maxima“, Pelesos g. 35, Vilniuje, E. V. paprašius R. J. cigaretės E. S. dujų balionėliu papurškė dujų R. J. į veidą, E. S. kartu su E. V. pastarąjį pargriovė ant žemės, sudavė ne mažiau 10 smūgių rankų kumščiais ir kojomis R. J. įvairias kūno vietas, E. V. iš R. J. galinės džinsų kišenės ištraukė šiam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, 286,71 eurų vertės, tokiais savo veiksmais E. S., E. V. ir G. S. nukentėjusiajam R. J. padarė abiejų alkūnių, krūtinės ląstos kairės pusės, odos nubrozdinimus, kairės alkūnės, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir pagrobė 286,71 eurų vertės R. J. priklausančio turto.
Be to, E. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2016 m. liepos 19 d. apie 9.30 val., prie daugiabučio Vyšnių g. 2, Vilniuje, iš rankų atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai B. R. priklausantį juodos spalvos rankinuką, 3 eurų vertės, jį apieškojęs ištraukė nukentėjusiajai priklausančią juodos spalvos piniginę, 5 eurų vertės, kurioje buvo 32 eurai, ir numetė rankinuką ant žolės prie šaligatvio, tokiu būdu jis atvirai pavogė nukentėjusiajai B. R. priklausantį bendros 37 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pavogė svetimą turtą, jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. gruodžio 10 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje, viešojo transporto sustojime „Žirnių“, Liepkalnio g. 112, Vilniuje, pribėgęs prie R. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stvėrus už moteriško rankinuko, kurį nukentėjusioji laikė ant peties ir pastarajai bandant pasipriešinti, E. V. įstūmė nukentėjusiąją į autobuso vidų, dėl ko pastaroji parklupo ant kelių, taip sukeldamas fizinį skausmą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pavogus moterišką rankinuką, 40 eurų vertės, kuriame buvo akiniai, 300 eurų vertės, skėtis, 10 eurų vertės, kailinis šalikas, 20 eurų vertės, vaikiški muilo burbulai, 1 euro vertės, tabletės, 2 eurų vertės, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas R. P. vardu, tremtinio pažymėjimas, kompensuojamųjų vaistų pasas, 3 eurų vertės, bendros 376 eurų vertės, tokiu būdu tyčia pagrobė nukentėjusiajai R. P. priklausantį 376 vertės turtą.
Dėl L. D. turto grobimo
E. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad buvo netoli stadiono. Matė, kad vyksta varžybos. Vartai buvo atidaryti, jis užėjo. Nuėjo tribūnų link ir pamatė atsegtą kuprinę. Joje buvo telefonas, kurį paėmė ir išėjo. Telefonas buvo „Iphone“, šį pardavė. Nepamena, kam ir už kiek pardavė. Sutinka su civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusioji L. D. teisme parodė, kad tą dieną sūnus buvo varžybose. Ji grįžo iš darbo, skambino jam, telefonas buvo išjungtas. Kai sūnus grįžo namo jai pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Atėjo kaimynas ir jie pradėjo ieškoti telefono internete. Jie pasakė, kad rado telefoną. Nuėjo į policiją. Už poros dienų paskambino, kad reikia atvykti duoti parodymus. Tyrėja pasakė, kad telefonas jau parduotas. Jiems telefono negrąžino. Ji mokėjo už telefoną, žala nėra atlyginta.
Iš protokolo – pareiškimo matyti 2015 m. rugsėjo 13 d. L. D. pranešimas apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. 12.00 – 18.00 val. Vilniuje, Stadiono g. 2, LFF stadione iš tribūnose padėtos kuprinės buvo pavogtas jos sūnaus E. D. juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 5“, kurio vertė 230 eurų (t. 1, b. l. 60).
Minėtų tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma patvirtina, kad E. V. ištraukdamas iš kuprinės ir pasisavindamas mobiliojo ryšio telefoną „Iphone5“ taip neteisėtai užvaldė svetimą L. D. priklausantį turtą.
E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį kaip paprasta vagystė, nes kaltininkas be savininko leidimo, slapta pasisavino ir taip pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija nedidelės vertės turto dydį.
Dėl turto grobimo iš R. Z.
E. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad pamatė nukentėjusįjį stotyje, paprašė šio cigaretės. Vyriškis paklausė, kur yra koks nors baras. Jis parodė barą Dzūkų gatvėje. Vyriškis nuėjo į barą, nusipirko ten alaus. Išėjęs iš baro vyriškis ėjo atgal stoties link. Jis šiam trenkė. Vyriškis nukrito. Jis ištraukė iš kišenės piniginę ir pabėgo. Buvo dar ir mobilusis telefonas, kurį jis taip pat pasiėmė. Pripažįsta civilinį ieškinį.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tyrimo metu duotus parodymus E. V. patvirtino įvykio vietoje (t. 3, b. l. 58 - 64).
Nukentėjusysis R. Z. teisme parodė, kad buvo prie baro, kai jį užkalbino E. V., paprašė cigaretės. Jis pasakė, kad nerūko. E. V. tęsė pokalbį. Po to jie ėjo į Naujininkus. Prisėdo ant suoliuko pakalbėti. Jis pajuto smūgį į veidą ir tarp jų prasidėjo grumtynės. E. V. atėmė iš jo piniginę, kurioje buvo banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mobilųjį telefoną. Po to pasigedo ir akinių. Bandė kreiptis į komisariatą Pylimo g., bet jį nukreipė kitur. Piniginėje buvo apie 120 eurų. Žalą jam atlygino draudimas, todėl pretenzijų neturi.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad R. Z. 2016 m. balandžio 16 d. pranešė apie tai, jog apie 1 val. Vilniuje, Panevėžio g. 21 namo kieme jį užpuolė nepažįstamas vaikinas apie 25 m. amžiaus, atpažinti negalėtų, grumtynių metu iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną, piniginę su vairuotojo pažymėjimu ir 120 eurų, po grumtynių dingo 180 eurų vertės akiniai, žala 400 eurų (t. 1, b. l. 130).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. Z. atpažino E. V. (t. 3, b. l. 53 - 55).
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad E. V. panaudodamas fizinį smurtą iš R. Z. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, piniginę su joje buvusiais daiktais ir pinigais. Tokią tiesą patvirtina tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo parodymai, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti protokolai. Visi minėti duomenys surinkti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir yra pakankami nusikalstamai veikai atskleisti ir E. V. kaltei pagrįsti.
E. V. panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis be nukentėjusiojo leidimo paėmė šio turtą, tokiu būdu realizavo objektyviuosius plėšimo požymius. Tokiu būdu įvertinus E. V. atliktus veiksmus, jo tyčią užvaldant svetimą turtą, veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Dėl turto grobimo iš H. S.
E. A. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad nelabai, ką pamena. Jis su E. ir G. buvo prie parduotuvės Panevėžio g. E. vieną kartą sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusįjį sutiko Dzūkų g. E. sudavė vieną smūgį ir tada G. sudavė vieną kartą į pilvą. Jis tiesiog stovėjo. Po to E. išėjo. Jis liko su G.. G. paprašė nukentėjusiojo paskambinti, paėmė telefoną, ir jie abu pabėgo. Nukentėjusysis davė telefoną „Asus“. G. jam atidavė telefoną, jis šį pardavė. Pinigais nesidalino, pats išleido pinigus.
G. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su E. A., E. V.. Ėjo pasivaikščioti. E. pamatė tą vyrą, sudavė šiam smūgį kumščiu ir išėjo. Jis irgi delnu trenkė į pilvą. Jis paprašė paskambinti. Vyras davė telefoną. Jie pabėgo. Jis padavė E. telefoną ir išsiskyrė. Jis negavo jokių pinigų. Pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį į pilvą, o E. V. sudavė kumščiu. Kai jis sudavė minėtą smūgį, E. pasakė nebemušti ir išėjo. Jis sugalvojo paimti telefoną. Tyrimo metu melavo, kad E. V. paėmė telefoną, nes išsigando.
E. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su E., G.. Jis pamatė nukentėjusįjį Dzūkų g. Nusprendė šį apvogti. Pasakė draugams. Priėjęs kažką kalbėjo, trenkė nukentėjusiajam ir iš marškinių ištraukė telefoną. Jie visi pabėgo. Vėliau pardavė telefoną, pinigus pasidalino. Trenkė į veidą, kaire ranka, kumščiu. Jis nematė, kad kas iš draugų suduotų smūgį. Galėjo būti spyris į koją, bet to nepamena.
Nukentėjusysis H. S. teisme parodė, kad iš jo pavogė telefoną. Buvo paryčiai, reikėjo anksti važiuoti į darbą. Jam einant priėjo dviese, ištraukė telefoną ir pabėgo. Po to pats bandė ieškoti. Nepavyko, parašė pareiškimą. Iš jo kažkur Dzūkų g., Naujininkų rajone atėmė telefoną. Buvo smūgis į veidą, paėmė telefoną ir pabėgo. Vienas ir tas pats asmuo smūgiavo ir paėmė telefoną. Šis buvo tamsaus gymio asmuo, romų tautybės. Pas kitą asmenį buvo gipsas ar langetė ant rankos. Telefono neatgavo, niekas žalos neatlygino. Nemato prasmės reikšti pretenzijas, telefonas kainavo apie 300 eurų
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus H. S. nurodė, kad prisimena, jog buvo trys asmenys, smūgį pamena vieną.
Iš protokolo – pareiškimo matyti H. S. pranešimas apie tai, kad 2016 m. gegužės 13 d. apie 4.00 val. išėjo iš namo Dzūkų g. 10 Vilniuje, ėjo link autobusų stoties. Eidamas kalbėjo telefonu, šalia namo Panevėžio g. 24, Vilniuje iš galo pribėgo trys jam nepažįstami vaikinai, sudavė porą smūgių į veidą ir atėmė mobilaus ryšio telefoną Asus ZC550KL, pasišalino link Dzūkų g., žala 370 Eurų (t. 2, b. l. 44).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad, H. S. atpažino G. S. ir E. V. kaip asmenis, kurie dalyvavo plėšime 2016 m. gegužės 13 d. (t. 2., b. l. 51 – 52, 53 - 55).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmenų kartotekoje Nr. 40 yra pažymėtas asmuo E. V., Nr. 41 yra pažymėtas asmuo G. S. (t. 2, b. l 56).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad E. A., G. S. ir E. V. veikdami bendrai, panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam H. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Tiek G. S., tiek E. V. pripažino sudavę po smūgį nukentėjusiajam, porą suduotų smūgių į veidą nukentėjusysis nurodė ir rašytame protkole-pareiškime policijoje. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų E. A. ir G. S. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis pats atidavė telefoną, ir tokius parodymus atmeta. Nukentėjusyis tiek tyrimo metu, tiek teisme, taip pat kaltinamasis E. V. nurodė, kad telefonas buvo atimtas prievarta. Be to, tikslesni nukentėjusiojo parodymai tyrimo metu ir E. V. parodymai patvirtina, kad užpuolant nukentėjusįjį dalyvavo trys asmenys, kurie vėliau pardavus pagrobtą telefoną pasidalino naudą tarpusavyje. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad G. S. ir E. V. veikdami kaip vykdytojai, E. A. kaip bendrininkas atliko neteisėtą veiką, dėl ko vis pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
E. V. ir G. S. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą suduodami smūgius, E. A. buvo šalia tuo keldamas grėsmę kaip bendrininkas, nukentėjusiajam pagrįstai esant pagrindui tikėtis galimo smurto iš visų kaltininkų, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis prievarta paėmė šio turtą. Įvertinus visus reikšmingus padarytos veikos požymius, atliktus veiksmus, tyčią kaip kaltės turinį teismas pripažįsta, kad E. A., G. S. ir E. V. padarė plėšimo nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Dėl turto grobimo iš R. Ž.
E. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad su E. ir G. susitiko Dzūkų g. Ėjo pasivaikščioti, atėjo iki Darbininkų g. Ten pamatė nukentėjusįjį R. ir jį apiplėšė. G. papurškė ašarines dujas ir tada jis su E. pribėgo prie R., pargriovė šį ant žemės. E. ištraukė telefoną. Jie nubėgo Dzūkų g. link. Buvo dar paimtos cigaretės, elektroninė cigaretė, 7 eurai. Pinigus paėmė E.. Buvo kalba apie banko kortelę. E. reikalavo slaptažodžio, kodo. Jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, E. stovėjo šalia. Jis nepamena, ar E. smūgiavo. Jis spyrė vieną kartą, buvo blaivus. Jis pakeitė parodymus, nes prabilo sąžinė.
G. S. teisme parodė, kad šio epizodo visiškai nepamena. Žmogus jam nematytas. Šio plėšimo nepamena.
E. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad vaikščiojo Naujininkuose jis, E., G.. Jie pamatė nukentėjusįjį rakinant duris Darbininkų g. Nusprendė apvogti. Kažkuris papurškė ašarinių dujų, jis trenkė kažkiek smūgių. Gal dar kažkas trenkė. Nukentėjusysis nukrito. Iš kuprinės ar kišenės ištraukė telefoną, elektroninę cigaretę. Buvo dar piniginė, gal buvo kažkiek pinigų, kuriuos paėmė. Numetė piniginę ir pabėgo. Telefoną pardavė kitą dieną. Galėjo būti ir banko kortelė. Tikrino piniginės turinį. Žalą pripažįsta visą.
Nukentėjusysis R. Ž. teisme parodė, kad grįžo namo iš miesto. Rakino duris. Iš nugaros kažkas priėjo, išlindusi ranka pripurškė dujų. Atsisukęs dar gavo dujų. Po to jį stumdė, daužė. Vienas daužė, kitas iš kuprinės ištraukė piniginę, iš jos pinigus. Kitas ištraukė telefoną, cigaretę. Prašė PIN kodo. Išlindo jo kaimynas ir visi pabėgo. Pareigūnai rado piniginę žolėje. Buvo kalba apie PIN kodą. Tris kartus purškė dujas tikrai. Nežino, kas jį pastūmė, kiek tiksliai buvo smūgių. Tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Jautė skausmą. Negalėjo eiti į darbą dėl išvaizdos, buvo viskas sutinę, išraudę, buvo nubrozdinimai. Po to teko kraustytis iš Naujininkų, nes draugė bijojo ten gyventi. Buvo be telefono, teko pirkti naują.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad R. Ž. pranešė apie tai, jog 2016 m. gegužės 26 d. apie 1.00 val. Darbininkų g. 14, Vilnius, rakinant laiptinės duris užpuolė du vaikinai, tris kartus papurškė dujų į akis, 5 kartus spyrė į galvą, atėmė mobilaus ryšio telefoną SONY EXPIRIA Z1, elektroninę cigaretę, piniginę, kurioje buvo 10 eurų, SEB banko mokėjimo kortelė, nuolaidų kortelės, Vilniečio kortelė, moksleivio pažymėjimas, LR asmens tapatybės kortelė, LR vairuotojo pažymėjimas. Atvykus pareigūnams piniginę, kurioje buvo nuolaidų kortelės, Vilniečio kortelė, moksleivio pažymėjimas, LR asmens tapatybės kortelė, LR vairuotojo pažymėjimas rado kieme, trūko 10 eurų, SEB banko mokėjimo kortelės (t. 2, b. l. 1).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. 4.40 val. partuliuojant gautas pranešimas, jog Dzūkų – Panevėžio gatvėje trys vyrai muša vyriškį. Atvykus minėtu adresu, ieškant nukentėjusio, pastebėjo jaunuolį kuris bėgo ir staiga pamatęs pareigūnus sustojo, be jokios priežasties. Kaip paskui paaiškėjo, kad tai E. V., kuris buvo akivaizdžiai išsigandęs, uždusęs. Paklausus E. V. kur bėga iškart nepaaiškino, tik paskui pasakė, kad ieško savo jaunesnio brolio, kuriam 14 metų. Paklausus ką tokiu paros laiku jis veikia lauke su broliu, jis nieko nepaaiškino. Paprašius E. V. ar gali paskambinti savo tėvams ir paklausti ar brolis grižo namo, jis mums atsakė, kad negalintis, nes neturi mobilaus ryšio telefono. E. V. akivaizdžiai jaudinosi į klausimus atsakydavo ne iš karto, kelis kartus paklausus to paties klausimo atsakydavo skirtingai. Paklausus ar su savimi neturi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi. Atlikus paviršutinę apžiūrą pas E. V. džemperio kairėje kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson F305m, juodos spalvos, paklausus kam jis priklauso paaiškino, sakė, kad draugui, tačiau kodėl jis dabar yra pas jį nepaaiškino. Dešinėje džemperio kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas Huawei Y511-U00 su atminties kortele. Abudu telefonai buvo išjungti ir be SIM kortelių. Kieno antras telefonas pasakyti negalėjo. Taip pat kelnių dešinėje kišenėje rastas Moldovos Respublikos piniginė kupiūra (penki) nr. 201924 ir elektroninė cigaretė SMOK TFV4 (t. 2, b. l. 15 – 17).
Iš medicinos specialisto išvados matyti R. Ž. nustatyti sužalojimai: akies apatinio voko poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosies nugarėlės poodinė kraujosruva, nosikaulių lūžis, kairio žasto, kairės alkūnės, dešinio dilbio odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 26 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (t. 2, b. l. 25 - 26).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad E. S., G. S. ir E. V. veikdami kartu, panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Ž. atžvilgiu pagrobė šiam priklausantį turtą. Kaltinamieji pripažino savo neteisėtus veiksmus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir tyrimo metu parašytas pareiškimas, smurto pasekmės konstatuotos medicinos specialisto išvadoje. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad E. S., G. S. ir E. V. veikdami kaip vykdytojai bendrininkai atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalti dėl jų.
E. S., E. V. ir G. S. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą purškiant ašarines dujas, pagriaunant ir suduodami smūgius R. Ž.. Taip veikdami bendrai jie paėmė iš nukentėjusiojo ir neteisėtai užvaldė svetimą turtą. Įvertinus fizinio smurto ir turto grobimo požymius, kaltinamųjų veiksmus, tyčią kaip kaltės turinį teismas pripažįsta, kad E. S., E. V. ir G. S. padarė plėšimo nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs kaltinamųjų E. S. ir E. V. parodymus tikslina nusikalstamos veikos turinį keisdamas tai, kad mobiliojo ryšio telefoną įvykio metu iš nukentėjusiojo paėmė, ne G. S., bet E. V..
Dėl turto grobimo iš R. J.
E. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad ėjo į lauką, sutiko prie parduotuvės G. S. ir E. V.. E. kalbėjo su R.. Vėliau jie ėjo, R. ėjo paskui juos. Jis išsigando ir papurškė šiam ašarinių dujų. Tada jis išėjo Dzūkų g. link. Jis nematė, ką darė G. ir E.. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės. Nežino, ar kas buvo iš nukentėjusiojo paimta. Jis tik purškė ašarines dujas. Buvo vakaras.
G. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad su E. ir E. buvo prie restorano „McDonald‘s“. E. paprašė cigaretės. Po to ėjo link Panevėžio g., kur yra prekybos centras „Maxima“. Tada E. papurškė dujas. E. arba E. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir sudavė smūgius. Nepamena, kiek smūgių, kas traukė telefoną. E. prašė cigaretės, o jis nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, jaučiasi kaltas, kad paėmė telefoną.
E. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad Panevėžio ar Pelesos g. prie prekybos centro „Maxima“ jis ir G. susitiko su E.. Pamatė nukentėjusįjį. Šis buvo išgėręs. Nusprendė šį apvogti. Už prekybos centro E. papurškė dujų. Nukentėjusysis nukrito. Jis sudavė kažkiek smūgių, gal kažkas dar sudavė. Iš kišenės ištraukė telefoną, piniginę. Nukentėjusysis prašė atiduoti telefoną. Jis davė telefoną G.. Nepamena, ar buvo pinigų piniginėje. Tada visi pabėgo. G. jam atgal atidavė telefoną, kurį jis pardavė. Nepamena, ar dalinosi pinigais. Jis sugalvojo apvogti. Galėjo būti, kad jis prašė cigaretės. Iš pradžių smūgiavo rankomis, po to kojomis. Nelabai matė, kas smūgiavo be jo. Gal ir galėjo kažkas dar smūgiuoti. Sutinka atlyginti žalą.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tyrimo metu E. V. nurodė įvykio vietą, Darbininkų g., Vilniuje (t. 3, b. l. 87 - 94).
Nukentėjusysis R. J. teisme parodė, kad sutiko vaikinus, kurie paprašė cigaretės. Paskui nutarė su draugu eiti į kitą prekybos centrą „Maxima“. Priėjus netoli prekybos centro, pajuto smūgį, jam papurškė dujų. Gavo ir dar kažkiek smūgių. Pamatė, kad pas G. yra jo mobilusis telefonas. Paprašė grąžinti. Buvo ištraukta piniginė, bet ši buvo grąžinta. Vaikinai su telefonu pabėgo. Jis nepamena, kas sudavė pirmą smūgį. Sudavė į galvą jis buvo nugriuvęs. Jį prilaikė ir spardė, sudavė iki 10 smūgių. Vaikinai buvo trys ar keturi. Pamena G. S. ir E. S.. Kitų nepamena. Turi pretenzijų dėl žalos atlyginimo, prašo priteisti neatlygintą dalį. Buvo vienas ilgas dujų purškimas.
Iš protokolo – pareiškimo matyti R. J. pranešimas apie tai, kad 2016 m. gegužės 28 d. apie 21.30 val. Vilniuje, Pelesos g., netoli parduotuvės „Maxima“ keturi vaikinai priėjo, papurškė dujų į akis ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, telefonas draustas „Gjensidige“, dėl įvykio padaryta 286,71 Eurų žalos (t. 2, b. l. 72).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2016 m. gegužės 28 d. 21.53 val. gautas pranešimas, jog prieš 30 min. prie autobusų stoties pranešėjui keturi vaikinai į akis pripurškė dujų ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Vienas iš vaikinų romų tautybės, kitas stambaus kūno sudėjimo (t. 2, b. l. 73).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. J. atpažino G. S. ir E. V. (t. 2, b.l. 88 – 91, 92 - 93).
Iš specialisto išvados matyti R. J. nustatyti sužalojimai: abiejų alkūnių, kairio dilbio, krūtinės ląstos kairės pusės odos nubrozdinimai, kairės alkūnės, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 28 d.). Abiejų akių ir ragenų 1 laispnio cheminis nudegimas, padarytas paveikus chemine medžiaga, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 28 d.). Sužalojimai padaryti vienas po kito. nebūdingi savęs žalojimui. Padaryti, mažiausiai dešimties trauminių poveikių. Tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 111 - 112).
Įvertinus šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, vienus duomenis nuosekliai ir logiškai jungiant su kitais, teismas pripažįsta, kad E. S., G. S. ir E. V. veikdami kartu, panaudodami prievartą ir fizinį smurtą iš nukentėjusiojo R. J. užvaldė šio asmeninį turtą, kartu jam padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų teismas nustatė, kad E. S. papurškus dujų į veidą E. S. ir E. V. pargriovė nukewntėjusįjį, sudavė šiam ne mažiau 10 smūgių, ką patvirtina medicinos specialisto išvada, ir paėmė iš R. J. cigaretę, piniginę bei telefoną, kurį įvykio vietoje užvaldė G. S.. Tokiu būdu E. S., G. S. ir E. V. veikdami kartu panaudojus fizinį smurtą užvaldė svetimą turtą, dėl ko jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip plėšimo nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs kaltinamųjų tarpusavyje atitinkančius parodymus, taip pat nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes tikslina nusikalstamos veikos turinį keisdamas tai, kad ne G. S., bet E. S. dujų balionėliu papurškė dujų R. J. į veidą, ir tai padarė ne du, bet vieną kartą.
Dėl turto grobimo iš B. R.
E. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad teko rankinę ištraukti moteriškei. Rankines jis išmesdavo. Iš jų paimdavo, ką rasdavo. Ji domino pinigai. Tyrimo metu dėl šios veikos sakė tiesą, sutinka atlyginti žalą.
Nukentėjusioji B. R. teisme parodė, kad ėjo iš parduotuvės su rankine. Iš šono pribėgo vaikinas. Šis buvo su kapišonu. Matė jį už nugaros. Vaikinas piniginę ištraukė, o rankinę išmetė. Rankinėje buvo pensininko pažymėjimas, kortelės iš vaistinės ir 50 eurų. Rankinę ji atgavo, o piniginės neatgavo. Tiksliai, kiek buvo pinigų geriausiai prisiminė įvykio dieną. Jai nieko nereikia, ji atsisako civilinio ieškinio.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji B. R. tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (t. 2 b. l. 140 – 146).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti B. R. nurodytos aplinkybės, kad 2016 m. liepos 19 d. 9.30 val. Vilniuje, Vyšnių g. 2, nepažįstamas vaikinas ištraukė iš rankų rankinę, pavogė juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 18 eurų, pensininko pažymėjimas, „Maximos“ nuolaidų kortelė, nuostolis 18 eurų. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta nefilmuojama (t. 2, b. l. 122 – 124).
Iš pareiškimo matyti, kad 2016 m. liepos 19 d. B. R. nurodė, jog 9.30 val. Vilniuje, Vyšnių g. 2, nepažįstamas vaikinas ištraukė iš rankų rankinę, pavogė juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 18 eurų, pensininko pažymėjimas, „Maximos“ nuolaidų kortelė, nuostolis 18 eurų (t. 2, b. l. 125).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 19 d. 9.41 val. gautas pranešimas, kad prieš 30 min. iš pranešėjos močiutės pavogė rankinuką prie namo, rankinuke buvo dokumentai ir 25 eurai, dokumentai priklauso B. R. (t. 2, b. l. 126).
Įvertinus minėtus duomenis teismas nustatė ir pripažįsta, kad E. V. atvirai matant nukentėjusiajai ištraukė šios rankinę su pinigine ir pasisavino joje buvusius pinigus. Kaltininkas neteisėtai užvaldė svetimą B. R. turtą, kuriuo galėjo laisvai disponuoti, dėl ko padarė baigtinį grobimo nusikaltimą.
E. V. svetimą turtą pagrobė įžūliai ir atvirai, nukentėjusiosios akivaizdoje, dėl to jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira svetimo turto vagystė.
B. R. teisme teigė, kad iš jos buvo pagrobta apie 50 eurų. Įvykio dieną rašytame pareiškimo protokole (t. 2, b. l. 122 – 124), taip pat pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai (t. 2, b. l. 125) B. R. nurodė, kad iš jos buvo pagrobta 18 eurų. Tuo tarpu registruotame įvykių registre nurodoma, kad iš pagrobtame rankinuke buvo 25 eurai. Siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir jas vertindamas kaltinamojo naudai teismas atsižvelgdamas į minėtus prieštaringus duomenis priverstas pripažinti, kad buvo pagrobta ne mažiau nei 18 eurų grynųjų pinigų. Tokią išvada atitinka ir nukentėjusiosios parodymus teisme, kuriais ji teigė, kad faktines aplinkybes ji geriau prisiminė ir nurodė tuoj po įvykio.
Dėl turto grobimo iš R. P.
E. V. teisme parodė, kad šio jam inkriminuojamo epizodo nepripažįsta, ten nebuvo, nieko negrobė.
Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad buvo įvykdytas užpuolimas Žirnių g. jai lipant į autobusą. Ji tuo metu važinėdavo į Skaidiškes prižiūrėti anūkės. Gruodžio 10 d. grįždama namo sustojo ir nutarė nueiti į bankomatą išsigryninti pinigų. Susidarė įspūdis, kad ją seka. Išsigryninusi pinigus įėjo į prekybos centrą „Maximą“. Nusipirko maisto produktų, įsidėjo į rankinę, išėjus apsidairė. Pradėjo eiti stotelės link ir tas jausmas, kad ją seka, jos neapleido. Apsisukus pažiūrėjo, kad ją seka du jauni žmonės. Vienas jų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Ji atėjo į stotelę. Kol buvo aplinkui žmonių, viskas buvo gerai. Pravažiavo vienas autobusas, kitas autobusas, bet jaunuoliai į juos nelipo. Atvažiavo 58 autobusas, ji lipo į autobusą ir tuo metu tarp durų ji buvo apiplėšta. Tą matė visi žmonės. Vairuotojas paklausė, ar kviesti policiją. Lipant į autobusą tie du žmonės pribėgo prie jos. Ant jos peties buvo rankinė, kurią nuplėšė. Ji net parklupo. Pinigus buvo įsidėjus ne į rankinę, o kitur. Rankinėje buvo dokumentai, vaistai, akiniai. Jai atrodo, kad nuplėšė rankinę aukštesnis jaunuolis. Viskas įvyko akimirksniu. Nuplėšė ir nubėgo. Negali tvirtinti, kad tikrai vyresnis nuplėšė. Ji pamatė tik akis ir jos labai įsiminė. Atpažino vieną vaikiną pagal akis. Tos akys buvo aukštesnio vaikino. Dabar sėdėdama salėje atpažino ir antrą asmenį, t. y. E. S.. Jie buvo dviese. Kai išėjo iš parduotuvės, priėjo žemesnis jaunuolis ir paprašė cigaretės. Ji šį pavaišino. Pamena, kad vienas buvo apsirengęs tamsios spalvos sportine apranga. Nepamena, kaip buvo apsirengęs kitas jaunuolis. Vienas jų lyg buvo su kepuryte. Aukštesnis, kuris traukė rankinę, yra šis vaikinas (nurodo E. A.). Ji gali užmiršti pavardes, vardus, bet gerai pamena veidus.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. P. pranešė, jog 2015 m. gruodžio 10 d. apie 19.50 val. ją apiplėšė nepažįstamas jaunuolis (t. 1, b. l. 111 – 113).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad R. P. atpažino nuo peties nuplėšusį rankinę asmenį, pažymėtą Nr. 322 (t. 1, b. l. 124).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo, pažymėtas numeriu 322 yra E. V. (t. 1, b. l. 125).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. P. atpažino E. V. (t. 3, b. l. 35 - 38).
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad duomenų visumos nepakanka neginčijamai pripažinti, kad E. V. kartu su kitu nenustatytu asmeniu dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. V., kuris nuoširdžiai pripažino visas kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek tyrimo metu (du kartus), tiek teisme savo kaltę neigė ir nurodė, kad šio nusikaltimo nepadarė. Kruopščiai vertindamas nukentėjusiosios parodymus teismas nustatė, kad teisme R. P. kaip nusikaltimą įvykdžiusius asmenis nurodė E. S. ir E. A. teigdama, kad labai gerai pamena veidus. Tyrimo metu po įvykio netrukus apklausta nukentėjusioji nurodė, kad priėjęs apie 23 metų jaunuolis prašė cigaretės, o aukštesnis draugas buvo su kapišonu, vengė akių kontakto, buvo nusisukęs (t. 1, b. l. 11, 120). Papildomai apklausta nukentėjusioji nurodė, kad prie jos priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris prašė cigaretės, o tuo metu netoliese stovėjęs kitas jaunuolis buvo užsidėjęs gaubtą ant galvos, jo veido nematė, todėl atpažinti šio negalėtų (t. 1, b. l. 127). Visgi priešingai tokiems teiginiams praėjus daugiau nei 2 mėnesių laikotarpiui nuketėjusioji iš pateiktų kartotekų pagal bendrus veido bruožus ir akis atpažino jai nuo peties nuplėšusį asmenį kaip Nr.322. Teismas pastebi, kad priešingai nei kitame epizode iš kartotekų atpažįstant E. V. (t. 2, b. l. 55), šį kartą atpažinimas nebuvo užfiksuotas fotonuotraukomis, dėl ko neginčijamai patvirtinti nukentėjusiosios nurodyto asmens tapatybės kaip E. V. asmenybė – nėra pagrindo. Teismas neginčijamais ir neabejotinais įrodymais gali pripažinti tik tuos duomenis, kurių teisėtumas, patikimumas ir sąsaja su reikšmingomis įvykio aplinkybėmis gali būti patikrinti teisme. Tuo tarpu gyvai E. V. kaip nusikaltimo dalyvį nukentėjusioji nurodė tik 2016 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus po įvykio beveik 8 mėnesių laikotarpiui, kas kartu įvertinus ir nukentėjusiosios parodymus teisme kelia abejones dėl tokio atpažinimo pagrįstumo.
Tokios prieštaringos aplinkybės lieka abejonėmis, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo būtent E. V., o ne kitas asmuo. Visais įmanomais būdais šių abejonių pašalinti teisme nepavyko, dėl to išnaudojus visus būdus ir priemones privalomai abejones vertinant kaltinamo asmens naudai teismas priverstas E. V. šioje dalyje išteisinti, neįrodžius jo neabejotino dalyvavimo įvykdant turto grobimą iš nukentėjusiosios R. P..
Pateiktose gydymo įstaigų pažymose nėra duomenų apie E. V. ir E. S. priklausomybės ligų gydymą, įskaitas ar gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 5, b. l. 10 – 14, 91 - 93). G. S. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 5, b. l. 47, 48), teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodoma, kad G. S. jam inkriminuojamų veikų metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. G. S. konstatuota diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, G. S. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 5, b. l. 74 – 80). Duomenų apie E. A. gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, tačiau jo asmenybė dėl pakaltinamumo abejonių nesukėlė. Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad kaltinamieji yra pakaltinami ir būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
E. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas, ką įrodė savo parodymus tyrimo metu ir teisme, atsiprašydamas nukentėjusiųjų ir pripažindamas jų pareikštas pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Analogiškos lengvinančios aplinkybės kitiems kaltinamiesiems pripažinti teismas neturi pagrindo, nes visi jie teigdami, kad pripažįsta kaltę, savo parodymais neigė kai kuriuos objektyvius veikos požymius, aplinkybes aiškino skirtingai ir taip nebuvo nuoširdūs.
G. S. ir E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe plėšimo iš R. J. epizode teismas pripažįsta tai, kad kaltininkai savo atstovų pagal įstatymą pagalba atlygino dalį turtinės žalos.
G. S., E. S., E. A. ir E. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės plėšimo iš H. S., R. Ž. ir R. J. epizoduose yra ta, kad šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, esant bent dviem veikos vykdytojams (baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d.)..
Įstatymo pagrindų, leidžiančių atleisti G. S., E. S., E. A. ar E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į kiekvienos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kiekvieno kaip bendrininko veiksmų turinį, jų kaip nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
E. A. būdamas nepilnamečiu, kaltę pripažino, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, iki įvykio buvo baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 100 - 102), šiuo metu teistas, dirbantis, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra nepadaręs. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad E. A. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo įvertinus ne pirmą teistumą turėtų būti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones su įpareigojimais, kurie priverstų nepilnametį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.
E. S. teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnamečiu, kaltę pripažino, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, veikė bendrininkaudamas ir savanaudiškais tikslais. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad nepilnametis mokosi, vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 88), šiuo metu turimais duomenimis po nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad E. S. nusikalto ne atsitiktinai, bet ne kartą veikdamas analogiškai, smurtaudamas ir kartu su kitais, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį E. S., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, jo kaip bendrininko veiksmus, teismas pripažįsta, kad E. S. gali taisytis laisvėje, todėl teismas mato pagrindą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą su auklėjamojo poveikio priemonėmis ir numatytais įpareigojimais, kurie tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.
G. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu, kaltę pripažino, padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, veikė ir savanaudiškais tikslais, bendrininkų grupėje, šiuo metu yra teistas dėl analogiškos veikos. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad nepilnametis nebaustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 82), šiuo metu turimais duomenimis po nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, turi gydymo reikalaujantį sutrikimą. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad G. S. turi būti skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas dėl galimybės nuteistajam taisytis laisvėje, gali būti atidėtas skiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie verstų kaltininką tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti.
E. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, padarė tyčinius 1 nesunkų ir 5 apysunkius nusikaltimus, kaltę nuoširdžiai pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, nusikalstamas elgesys ir smurtinis pobūdis kartojasi ne pirmą kartą, veikė savanaudiškais tikslais, šiuo metu teistas 7 kartus, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visą tai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti kaltininkui skiriant tik laisvės atėmim o bausmes, realiai vykdant skirtą galutinę bausmę pataisos namuose.
Kaltinamiesiems E. A., E. S., G. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 88, 66 – 67, 25, 33) – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. Kaltinamajam E. V. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 22 - 23, 34, 50) naikintinos kaip nebereikalingos, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Tyrimo metui nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius prašydami atlyginti: L. D. 230 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 69), R. Ž. 210 eurų turtinę ir 1000 eurų neturtinę žalą (t. 2, b. l. 13), R. J. 81,91 eurų turtinę ir 150 eurų neturtinę žalą (t. 2, b. l. 102). Turtinę žalą patyrusi AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 361,04 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 163). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 32,04 eurų turtinės žalos atlyginimo už išmokėtą R. Ž. ligos pašalpą (t. 5, b. l. 193-194).
Vertindamas turtinės žalos reikalavimus teismas nustatė, kad ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, kaltinamieji iš esmės žalą pripažino, tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus, pateiktus jų ir įstaigų dokumentus teismas mato pagrindą reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti priteisiant žalos atlyginimą iš veikss įvykdžiusių asmenų.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.
Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiųjų parodymus, teismas nustatė, kad tiek R. Ž., tiek R. J. patyrė savo atžvilgiu fizinį smurtą, skausmą ir pažeminimą, turėjo nepatogumų dėl pagrobtų telefonų, R. Ž. sprendė buitines problemas siekdamas pakeisti gyvenamąją vietą , kurioje jautėsi nesaugus. Tokios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į G. S., E. S. ir E. V. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, į jų kaltės rūšį (tyčia), turtinę padėtį. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad R. Ž. 1000 eurų suma neturtinės žalos įvertinimas yra kiek per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją atitinkančią 500 eurų sumą. R. J. neturtinės žalos įvertinimas nėra per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas priteisia visą prašomą 150 eurų sumą.
Priteisdamas žalą R. J. teismas atsižvelgia į tai, kad L. S. atlygino E. S. padarytą žalą 77 eurus (t. 2, b. l. 100), taip pat M. K. atlygino G. S. padarytą žalą 77 eurus (t. 2, b. l. 101). Tokiu būdu nukentėjusiajam jau yra atlyginta 154 eurų dydžio žala. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta neturtinę žalą atlygintą visiškai, o priteisiamą prašomą turtinę žalą sumažina kaip atlygintą 4 eurų suma.
B. R. proceso metu pareiškė prašymą ir buvo pripažinta civiline ieškove dėl 37 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 149, 150). Teisme nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos atlyginimo atsisakė ir nenorėjo, kad žalos atlyginimas būtų jai priteistas. Dėl šios priežasties teismas nutraukia pradėtą žalos atlyginimo procesą šioje dalyje.
Tyrimo metui R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 376 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės (viso 876 eurų) žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 128). Išteisinus kaltinamąjį E. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo šį civilinį ieškinį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu teismas priverstas atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu
nusprendė:
E. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme E. A. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi E. A. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą tą laiką kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, po ko panaikinti.
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. Ž.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. J.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant E. S. skirti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu likusios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi E. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per visą tą laiką mokytis arba dirbti, kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, po ko panaikinti.
G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš H. S.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. Ž.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. J.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant G. S. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme G. S. skirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu likusios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi G. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per visą tą laiką mokytis arba dirbti, kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, po ko panaikinti.
E. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš R. P.) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
- 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. Z.) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš H. S.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. Ž.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
- 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš R. J.) ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant E. V. skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme E. V. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2018-06-08.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2016 m. kovo 18 d. (viena diena) bei iki 2018 m,. birželio 8 d. pagal 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Iš E. V., o šiam neturint turto ar lėšų iki pilnametystės ir iš jo atstovės S. V. priteisti: L. D. 230 (du šimtus trisdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimą, AB „Lietuvos draudimas“ naudai 361,04 EUR (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir keturis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.
Iš G. S., E. S., E. V. solidariai, o šiems neturint turto ar lėšų iki jų pilnametystės ir iš jų atstovų (atitinkamai M. K., L. S. ir S. V.) priteisti: R. Ž. 210 (du šimtus dešimt) eurų turtinės žalios ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą, R. J. 77,91 EUR (septyniasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt vieną eurocentų) turtinės žalos atlyginimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 32,04 (trisdešimt du eurus ir keturis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.
Nutraukti pradėtą procesą dėl B. R. 37 eurų turtinės žalos atlyginimo.
R. P. 876 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y511-U00“ (su mikro SD atminties kortele „Kingtom") ir mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson F305" (2016 m. rugsėjo 15 d. kvitas BBB Nr. 2PK002115), du bliuzonus ir sportines kelnes (2018 m. vasario 9 d. nutarimas 10-IL-3201) - grąžinti E. V.; kompaktinius diskus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.