- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- e1-445-1177/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04130-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Kaltinamasis
- D. J., D. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Gintauto Tranelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-04130-24 medžiaga, kurioje
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2017 m. spalio 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2. 2018 m. vasario 2 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 70 parų arešto bausme;
3. 2018 m. vasario 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Tauragėje Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista,
kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. J. 2024 m. sausio 30 d. po pietų, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo mamos D. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su D. K., iš kambaryje buvusios sekcijos pagrobė J. Ž. priklausančius 1000 Eurų, tuo nukentėjusiajam J. Ž. padarydami 1000 Eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. D. K. 2024 m. sausio 30 d. po pietų, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bendrai veikdama su D. J., iš kambaryje buvusios sekcijos pagrobė J. Ž. priklausančius 1000 Eurų, tuo nukentėjusiajam J. Ž. padarydama 1000 Eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino bei parodė, kad D. K. yra jo mama, A. K. yra jo patėvis, mamos dabartinis vyras. J. Ž. yra senas jų šeimos pažįstamas. Buvo šių metų sausio mėnesio pabaiga, tai gali būti, kad sausio 29 diena, vakare, kai jam paskambino jo mama, kuri paklausė, ar jis nenorėtų važiuoti į Batakius „po kompanija A.“. Mama jam nesakė, ko ten reikia važiuoti. Kadangi jis neturėjo ką veikti, tai sutiko. Atėjo į mamos namus, kur buvo A., J. ir pažįstamas D. L., kuris turėjo A. ir jį nuvežti į Batakius. Tuo metu mama, A. ir J. buvo girti. Kol jie važiavo, A. jam nesakė, kur ir ko jie važiuoja. Kai atvyko prie J. namų, jis suprato kur esąs. A. turėjo J. namų raktus ir jie nuėjo į vidų. Ten jis matė kaip A. iš lovos paėmė maišelį, kuriame buvo pinigai. Jis pagalvojo, kad J. A. leido paimti jo pinigus. Tada jie iš J. namų išvažiavo. Kai grįžo į Skaudvilę, jis į mamos namus nėjo, o grįžo namo. Iš tų pinigų, kuriuos A. paėmė, jis nieko negavo, A. jam jų nedavė. Kitą dieną jam paskambino mama. Ji jo klausė, ar jis nori kapeikų ir liepė jam ateiti pas ją į namus. Jis pasakė, kad nori ir nuėjo į mamos namus. Kai atėjo, tai ten dar tebebuvo J.. Jis buvo labai girtas. Kai su mama buvo virtuvėje, tai mama jam padavė 500 Eurų ir pasakė, kad ji taip pat sau pasiliko 500 Eurų. Mama jam konkrečiai nesakė iš kur tie pinigai, o jis jos ir nenorėjo klausti, tačiau jis iš karto suprato, kad tai yra pinigai, kuriuos vakar dieną iš J. namų paėmė A.. Pasiėmęs pinigus iš mamos namų išėjo. Dabar supranta, kad pasielgė labai blogai, tačiau tuo momentu jam tikrai labai reikėjo pinigų ir jis susigundė. Ateityje taip nesielgs (b. l. 151 -154, 160 -162).
4. D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pripažino bei parodė, kad A. K. yra jos vyras, o D. J. - sūnus. J. Ž. yra jų šeimos senas pažįstamas. Šių metų sausio 29 dieną J. (Ž.) atvyko į jų namus. Jie visi ketino išgerti. J. su savimi atsivežė 50 Eurų, už kuriuos jie pirko alkoholį, maistą, cigarečių. Kai alkoholis baigėsi, tai J. kartu su jos vyru A. nuvyko į J. namus, kur pasiėmė dar pinigų. Į J. namus juos vežė pažįstamas T. A., kuris J. pas juos ir buvo atvežęs. J. su A. atsivežė pinigų, už kuriuos jie vėl pirko išgerti. Vakare J. buvo labai apsvaigęs ir kažkiek pamiegojo. Kai atsikėlė, tai vėl norėjo išgerti, todėl J. vėl sakė, kad reikia vykti pas jį į namus pasiimti pinigų. Tačiau jis buvo labai girtas, todėl pats važiuoti nenorėjo, ten siuntė A., nes jis jau žinojo, kur yra jo pinigai. J. A. davė savo namų raktus. Kad A. nevažiuotų vienas, ji į J. namus važiuoti pasiūlė ir savo sūnui D.. D. sutiko. A. ir D. į J. namus nuvežė kitas pažįstamas D. L.. Į namus grįžo tik vienas A.. Jos sūnus D. grįžęs iš Batakių nuėjo į savo namus. A. į namus parnešė visus J. pinigus, kurie buvo sudėti maišelyje. Kiek ten buvo pinigų, ji nežino, nes neskaičiavo, bet tikrai nemažai. A. iš tų pinigų jau buvo nupirkęs alkoholio ir maisto. Jie visi toliau gėrė. J. pinigus su maišeliu ji padėjo į sekciją. Tai matė ir pats J.. Kitos dienos rytą jie vėl gėrė. J. vėl sakė paimti pinigų iš maišelio ir nupirkti alkoholio, maisto ir cigarečių. Kai J. labai apgirto, pats prašė, kad jį parvežtų į namus. Jam išvažiuojant, ji J. sakė, kad jo pinigai yra pas juos. Jis pasakė, kad tai žino, ir, kad kai jam reikės, jis pasiims. Kai J. išvažiavo, tai jai atėjo į galvą tokia mintis, kad iš to J. maišelio galėtų kažkiek pinigų pasiimti sau. Tuo metu buvo neblaivi, negalvojo ką darė. Jei būtų buvusi blaivi, tikrai taip nebūtų pasielgusi. Pagalvojo, kad J. nežinos kiek jie tų jo pinigų išleido ir jų nepasiges. Ji iš maišelio pasiėmė 500 Eurų. Tačiau tada pagalvojo, kad reikėtų paimti ir vaikams. Tada ji paėmė dar 500 Eurų, kuriuos nusprendė atiduoti sūnui D.. Ji jam paskambino ir paklausė ar jis „nori kapeikų“. Jis paklausė, iš kur gavo, o ji jam ir pasakė, kad iš J.. D. atėjo pas ją į namus ir ji jam padavė tuos paimtus 500 Eurų. Pripažįsta, kad buvo neblaivi ir pagrobė J. Ž. priklausančius 1000 Eurų. Susigundė taip padaryti, kadangi buvo išgėrusi, nelabai galvojo ką daro. Tuo metu jai labai reikėjo pinigų, todėl ji ir susigundė jų paimti. Pinigų reikėjo ir jos sūnui D. J., todėl pagrobtų pinigų dalį davė ir jam. Jis suprato, kieno tai buvo pinigai ir juos paėmė. Manė, kad J., būdamas girtas, neprisimins kiek pinigų ji iš jo maišelio paėmė ir nesupras, kur tie pinigai dingo. Supranta, kad pasielgė labai blogai ir labai dėl to gailisi. Ateityje tikrai daugiau taip nesielgs (b. l. 118 - 122, 128 - 130).
Motyvuojamoji dalis
5. Be kaltinamųjų D. J. ir D. K. prisipažinimo, jų kaltė taip pat įrodyta šia bylos medžiaga:
5.1. 2024 m. sausio 31 d. J. Ž. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. sausio 30 d., apie 15 val., grįžęs į savo gyvenamą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje, lovoje buvusioje kuprinėje, pasigedo apie 2300 Eurų. Paskutinį kartą pinigai dar buvo padėti išvažiuojant iš namų 2024 m. sausio 29 d. Kaip buvo patekta į gyvenamą namą nežino, nes durų spyna neišlaužta, langai nesugadinti, užrakinti kiemo vartai su varteliais taip pat neišlaužti. Prašo policijos pagalbos nustatyti kaltus asmenis, pavogusius jo pinigus (b. l. 7 - 12);
5.2. 2024 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), J. Ž. gyvenamoji vieta, (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Gyvenamoji sodyba susideda iš medinio ūkinio pastato, stovinčio galais iš rytų į vakarus, medinio vasarnamio, stovinčio galais šiaurės į pietūs ir medinio gyvenamo namo, stovinčio galais iš šiaurės į pietūs. Pati gyvenama sodyba aptverta metaline tvora, įvažiavimas į kiemą yra rakinamais mediniais - metaliniais vartais ir varteliais rakinamais vidine spyna. Pats įėjimas į gyvenamą namą yra iš pietinės pusės, durys stiklinės, nerakinamos jokia spyna. Įėjus pro stiklines duris patenkame į priestatą, kur yra šarvuotos rudos durys, rakinamos vidine spyna, pro kurias patekus yra koridorius, kur yra medinės nerakinamos durys, pro kurias patenkame į virtuvę. Virtuvėje nuo lango pusės stovi stalas su kėdėmis, prie įėjimo į kambarį stovi statinis pečius. Įėjimas į kambarį yra medinės, nerakinamos durys, pro kurias patenkame į kambarį, kuriame iš pietinės namo sienos yra pastatyta spintelė su televizoriumi. Prie šiaurinės namo sienos yra dvi lovos, kuri viena užklota žalios spalvos užklotu, kita lova mėlynos spalvos ant kurios užklota žalios spalvos užklotu, ant užkloto sudėta pagalvė, įvairios antklodės. Pakėlus dalį šios lovos, patalynės dėžėje yra padėta įvairiaspalvė kuprinė, kurios yra užtraukiami trys dideli skyriai ir iš šonų du mažesni užtraukiami skyriai. Jokių laužimo iš plėšimo žymių niekur nerasta. (b. l. 13 - 22);
5.3. 2024 m. vasario 1 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. J. pateikia 170 Eurų, kurie likę iš pavogtų pinigų. Pinigai supakuoti į maišelį Nr. 477378 (b. l. 61 - 63);
5.4. 2024 m. vasario 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. K., adresu (duomenys neskelbtini), iš gyvenamo namo kambario spintos iš po drabužiais paėmė ir pateikė 11 vnt. po 10 Eurų kupiūromis ir 8 vnt. po 50 Eurų kupiūromis, viso 510 Eurų. Pinigai supakuoti į maišelį Nr. 477379 (b. l. 64 - 67);
5.5. 2024 m. vasario 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. K. pateikė mobiliojo ryšio telefonus „Mosvistar“ ir „Samsung“ su SIM kortelėmis (b. l. 54 - 57);
5.6. 2024 m. balandžio 10 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad kaip tyrimui reikšmingas daiktas apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Movistar“, paimtas iš D. K.: yra plastikiniu, baltos spalvos korpusu. Nugarinė jo dalis baltos spalvos, su sidabrinės spalvos logotipu „Samsung“. Priekinėje dalyje yra mygtukinė, sidabrinės spalvos klaviatūra, juodos spalvos ekranas. Telefonas yra išjungtas, peržiūrėti jo duomenis nėra galimybės Išmanusis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, paimtas iš D. K., yra įdėtas į raudonos spalvos dirbtinės odos užverčiamą dėklą. Dėklas yra nusidėvėjęs, nusitrynusi jo spalva., ant jo matomos naudojimo žymės. Peržiūrėjus skambučių ir SMS registrus, taip pat kitas bendravimo programėles, duomenų, naudingų ikiteisminiam tyrimui, nerasta. Peržiūrėjus bendravimo programėlę „Messenger“ rastas susirašinėjimas su kontaktu, kuris pavadintas „sūnūs“, su kuriuo yra kalbama apie pinigų pasidalijimą (b. l. 70 - 77);
5.7. Nukentėjusiojo J. Ž. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 29 d., apie 12 val., jam būnant namuose, paskambino pažįstamas A. K., kuris pakvietė jį atvykti į svečius. Kai jis sutiko, tai jam buvo pasakyta, kad jį paimti atvažiuos vairuotojas. Jo paimti mašina atvyko apie 14 val. Prieš išeinant į lauką jis nuėjęs į kambarį, kuriame miega, iš kuprinės, kurią buvo pasidėjęs lovos patalynės dėžėje, pasiėmė 50 Eurų nusipirkti alui. Vairuotojas jį nuvežė pas K.. Savo turėtus 50 Eur jis padavė D. K., kad nupirktų maisto ir alkoholio. Vartojant alkoholį ne kartą dėl per daug suvartoto alkoholio kiekio jis ten užmigdavo, o miegodavo kitame kambaryje, į kurį jį nuvesdavo A.. Jis pas A. K. išbuvo ir alkoholį vartojo iki 2024 m. sausio 30 d. pietų. Kai tą dieną grįžo į namus, jis ten pasigedo likusių pinigų, t. y. 2300 Eur. Namuose prieš jam priklausančių pinigų vagystę jis turėjo 2350 Eur. Iš jų 50 Eur jis pasiėmė pats prieš važiuodamas pas K.. Kuprinėje, kur laikė pinigus, liko 2300 Eurų. Jis mano, kad paimti jo pinigus galėjo tik K.. Supranta, kad tuomet, kai jis girtas miegojo, jie iš jo striukės kišenės paėmė namų raktą ir juo atrakinę namus, pavogė jo pinigus. K. tikrai neturi ir niekada neturės iš ko jam pinigus grąžinti. Policijos komisariate jam buvo grąžinti 680 Eurų, kurie buvo paimti iš K.. Iš 2300 Eurų jam liko negrąžinti 1620 Eurų. Tačiau jam užteks ir tiek, kiek yra surasta ir grąžinta. Džiaugiasi, kad bent tiek jam buvo grąžinta. Kaip jau sakė, tikrai žino, kad K. tikrai neturės iš ko jam likusių pinigų grąžinti, todėl jis jiems civilinio ieškinio nereiškia. Tuos pinigus jis jiems dovanoja, tegul tai lieka jiems ant „sąžinės“. Pageidauja, kad už tai ką jam padarė jie visi atsakytų (b. l. 29 - 32, 33 - 36);
5.8. Liudytojo T. A. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 29 d., apie 13 val., jam paskambino pažįstamo A. K. žmona D. K.. Ji prašė į jų namus iš Batakių atvežti jam nepažįstamą žmogų J.. Nuvažiavo su savo automobiliu „VW Passat“. Iš namų jis paėmė blaivų minėtą asmenį, kurį nuvežė pas A. K. į namus. Apie 17 val. jam vėl paskambino D. K., kuri paprašė, kad atvažiuotų pas jų į namus, nes J. reikia parvežti į Batakius. Kai jis nuvyko, tai į mašiną įsėdo A. ir J.. Jie abu buvo girti. Nuvažiavęs sustojo prie J. namų vartų. Abu vyrai nuėjo į J. namus. J. turėjo savo raktus ir atrakino vartus. Kai jie grįžo, tai raktus jau turėjo A., kuris vartus užrakino. Raktus jis pasiėmė su savimi. Tada jis juos dar vežė į Batakių parduotuvę, kur A. apsipirko. Grįžęs A. K. padavė jam 30 Eurų už vežiojimą. Tada jis juos parvežė atgal į Skaudvilę. 2024 m. sausio 30 d., apie 12 val., jam paskambino D. K., kuri paprašė, kad jis atvažiuotų ir parvežtų J. į Batakius. Nuvažiavus pas A. K., iš namo išėjo D. K., kuri vedė girtą J. ir įsodino į jo mašiną. Po to jis parvežė J. į Batakius. (b. l. 50 - 53).
6. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamieji D. J. ir D. K. 2024 m. sausio 30 d. po pietų, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdami D. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami iš kambaryje buvusios sekcijos pagrobė J. Ž. priklausančius 1000 Eurų, tuo nukentėjusiajam J. Ž. padarydami 1000 Eurų turtinę žalą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus anksčiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kaltinime nurodytu laikotarpiu pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. Tokia kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jų parodymai atitinka kitus bylos duomenis, nusikalstama veika baiga, pagrobto turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą.
7. Aptartų įrodymų pagrindu teismas vertina, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta visiškai. Jų pačių parodymais, BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai dėl nukentėjusiajam priklausančio turto vagystės atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų D. J. ir D. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jų įvykdytą nusikalstamą veiką. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, jų duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamųjų kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
8. Prokuroras siūlo D. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. bei per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
9. D. J. ir D. K. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis, jos dydžiais sutinka (b. l. 179 - 186).
10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Teismas, skirdamas bausmę D. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 171 - 178), anksčiau skirtas bausmes atlikęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 167 - 168), niekur nedirba (b. l. 169 – 170). D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 139 - 140), administracine tvarka nebausta (b. l. 135 - 136), niekur nedirba (b. l. 137 - 138). D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 3 dalis).
13. D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
14. D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – D. J. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. J. laisvės apribojimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – D. J. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. J. laisvės apribojimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – D. K. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. K. laisvės apribojimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti D. K. per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – D. K. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. K. laisvės apribojimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti D. K. per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.