Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ dėl žemės nuomos mokesčio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė akcinė bendrovė „Kelmės melioracija“, kuriai pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti per direktorių, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nuo 2002 m. birželio 10 d., yra 0,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. birželio 10 d., yra 3,87 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 0,72 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,13 ha, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja. Nors nuomos sutartis dėl valstybinės žemės nuomos nėra sudaryta, atsakovė naudojasi 0,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3,87 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 0,72 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,13 ha, esančio (duomenys neskelbtini), todėl privalo mokėti valstybinės žemės mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. To paties nutarimo 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

Kelmės rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-148 ir Kelmės rajono savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-186 nustatė, kad už naudojamą valstybinę žemę, jei valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta ir nustatyta tvarka nėra įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre už pramonės ir sandėliavimo žemės turto grupei priskirtiems žemės sklypams – 4 procentų tarifą nuo žemės vertės vidutinės rinkos kainos. Šių sprendimų 6 dalyse nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai ir naudotojai 2017 m. žemės nuomos mokestį privalo sumokėti į Kelmės rajono savivaldybės biudžetą iki 2017 m. lapkričio 15 d., o 2018 m. – iki 2018 m. lapkričio 15 d. Ieškovės teigimu atsakovė buvo informuota apie žemės mokesčio tarifus ir mokėjimo terminus, tačiau savo įsipareigojimų nėra įvykdžiusi iki šios dienos ir liko skolinga ieškovei 13 696,28 Eur pagrindinės skolos sumos ir 666,39 Eur delspinigių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. T-283, 53 punkte nustatyta, kad nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio iki nustatyto termino, mokėtojams už kiekvieną uždelstą dieną nuo likusios nepriemokos sumos skaičiuojamos 0,04 proc. delspinigiai. To paties sprendimo 54 punkte nustatyta, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į žemės nuomos surenkamąją sąskaitą dieną (įskaitytinai) arba pasibaigus mokestinei prievolei. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.

Iš aptartų rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovė sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė. Ieškovės prašomi priteisti iš atsakovės 0,03 procentų dydžio delspinigiai nuo kiekvienos pradelstos dienos, paskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t. y. nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini akivaizdžiai per didelio dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 13696,28 Eur skolos ir 666,39 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 323 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka yra atleista, priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 2,97 Eur. Jos priteistinos iš atsakovės valstybei kartu su žyminiu mokesčiu. Iš viso 325,97 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“, įmonės kodas 262402730, Kelmės rajono savivaldybei, įmonės kodas 188768730, 13 696,28 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 28 centus) skolos, 666,39 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 39 centus) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. balandžio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“, įmonės kodas 262402730, valstybei 325,97 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 97 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.