- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-40-366/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - D. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria patenkintas Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-282 redakcija) ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi D. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2011 m. sausio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 285 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2013 m. balandžio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-12-30 nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. J. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas pratęstas. 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje –VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veikas, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. D. J. pateiktu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį: jam taikomą stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Skunde nurodo, kad yra apskundęs 2020-01-23 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisijos) išvadą ir dėl jos yra kilęs ginčas, todėl teismas negalėjo nagrinėti bylos ir priimti nutartį, kol nebuvo išnagrinėtas minėtas skundas. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas išreikalauti 2019-12-12 VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštą iš ligoninės arba iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose esančios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte parašyta, kad jo (D. J.) sveikata yra pagerėjusi stabiliai. Be to Rokiškio TP ekspertas 2020-02-12 kitoje byloje yra padaręs išvadą, kad pasiekta remisija. Mano, kad gali gydytis ambulatorinėmis sąlygomis. Komisija neatsižvelgė į pagerėjusią sveikatos būklę, jos stabilumą ir socialinį pavojingumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teismui nėra privaloma.
3. Teismo posėdyje D. J. prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs D. J. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį, išklausęs apeliantą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą bei pratęsė D. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą. Šiuo metu egzistuojančios aplinkybės dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog A. J. gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Tiek BK 98 straipsnio 6 dalyje, tiek BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš teismui kartu su teikimu pateiktos 2020-01-23 Komisijos išvados Nr. 49 (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomendavo D. J. pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Gydytojų komisija konstatavo, kad D. J. psichinė būsena be esminių pakitimų. Skyriuje režimo pažeidimų nebuvo, komisijos metu skundų neišsako, teigia, kad jaučiasi gerai. Emocijos stokoja adekvatumo, kalba monologu, mąstymas nepakankamai nuoseklus, kliedesius, haliucinacijas neigia, nekritiškas. Kaip nurodė D. J. gydanti gydytoja, jis skiriamus vaistus vartoja, tačiau kol kas būsena be esminių pakitimų, išlieka nekritiškas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, rodančias, kad D. J. psichikos būklė nėra stabiliai pagerėjusi, o taip pat atsižvelgęs į išlikusį jo socialinį pavojingumą, pirmosios instancijos teismas tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęsimo.
8. Apylinkės teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo matyti, kad dėl D. J. diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo – jo emocijos neadekvačios ir jis nekritiškas savo būklei. Bylos duomenimis D. J., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė eilę nusikalstamų veikų. Šiuo metu taikomas priverstinis gydymas yra trečias ir gydomas pagal tris teismo nutartis. Minėtos aplinkybės rodo, kad D. J. elgesys nenuspėjamas, o tuo pačiu išlieka realus pavojus aplinkiniams. Skunde išdėstyti argumentai, kad kitose bylose yra jo sveikatos būklės pagerėjimą patvirtinantys dokumentai, šiai bylai įtakos neturi, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalimi, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus, turi būti vadovaujamasi sveikatos priežiūros įstaigos išvada, kuri ir yra pateikta šioje byloje (b. l. 3-4). D. J. nurodo, kad yra apskundęs šią 2020-01-23 Komisijos išvadą, todėl klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tęsimo neturėjo būti sprendžiamas teisme iki bus išnagrinėtas šis skundas. Tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti Komisijos išvadą ir stabdyti procesą iki toks skundas bus išnagrinėtas. Apelianto nesutikimas su specialisto atliktu tyrimu ir išvadomis laikytina jo subjektyvia nuomone, kuri buvo išklausyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ir įvertinta kitų bylos duomenų visumoje.
9. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo tęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.