Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-453-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
2YT-453-984/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00236-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-453-984-2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00236-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 5 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, išnagrinėjusi pareiškėjo E. Z. skundą dėl antstolės Dalios Kaniauskienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė neareštuoti ir grąžinti pareiškėjui arba jo sutuoktinei N. V. Z. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. Sp-57, pervestą 756,90 eur piniginį užstatą, kadangi užstatas turėjo būti grąžintas jo sutuoktinei, kuri tuo metu buvo ir politinės kampanijos iždininkė. Tuo tarpu per klaidą, minėtas užstatas pervestas į jo sąskaitą, o lėšos areštuotos antstolės vykdomose vykdomosiose bylose.

Antstolė Dalia Kaniauskienė 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino bei persiuntė minėtą patvarkymą su pareiškėjo skundu teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad antstolė Dalia Kaniauskienė vykdo skolų išieškojimus iš pareiškėjo pagal: 1) 2008 m. sausio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-75-759/2008 dėl 381,33 eurų skolos išieškojimo VSDFV Ukmergės skyriui; 2013 m. rugsėjo 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-811-759/2013 dėl 81,74 eurų skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo Telia Lietuva, AB; 2016 m. gegužės 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-310-981/2016 dėl 4,64 eurų skolos išieškojimo valstybei.

2009 m. vasario 18 d. antstolė areštavo pareiškėjo lėšas bankų sąskaitose, tačiau lėšų nebuvo išieškota.

Pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. antstolės patvarkymą, iš UAB „IJUS“ taip pat nebuvo atliekami išskaitymai iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Šios bendrovės akcininkas ir vadovas E. Z..

2017 m. kovo 1 d. patvarkymu, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose ir 2017 m. kovo 14 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, buvo gauta 750,47 eurų suma.

2017 m. kovo 14 d. E. Z. kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti minėtos sąskaitos areštą, kadangi į ją gauna darbo užmokestį. Sodros duomenimis, E. Z. gauna 50 eurų darbo užmokestį, todėl jo buvo paprašyta pateikti patvirtinančius dokumentus dėl gautos 750,47 eurų sumos. Pareiškėjas buvo įsipareigojęs skolas dengti po 50 eurų per mėnesį, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė.

2017 m. kovo 16 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į antstolę dėl 750,47 eurų grąžinimo, nurodydamas, kad gauta suma yra grąžinamas užstatas įregistruoto savarankiško politinės kampanijos dalyvio iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK). Pareiškėjo nuomone, iš šių lėšų negali būti išieškota, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos piniginis užstatas vertintinas kaip išeitinė išmoka, nes nepatekus į Lietuvos Respublikos Seimą, jis grąžinamas. Skunde taip pat nurodoma, kad antstolė pasisavino pareiškėjo sutuoktinei N. V. Z. priklausančias lėšas, kadangi ji buvo skolininko rinkiminės kampanijos iždininkė. Pareiškėjo teigimu, VRK padarė šiurkščią klaidą ir pervedė užstatą į jo sąskaitą, o turėjo grąžinti iždininkei. Teismas nesutinka su tokiu teisės aktų aiškinimu.

CPK 739 straipsnio 7 dalis numato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso, kaip išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos išmokėjimo atvejai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnyje ir sietini su darbo santykių pabaiga. Tuo tarpu rinkimų užstatas numatytas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūrose, kuriomis siekiama proporcingai užtikrinti, kad rinkimai būtų atsakingas politinis procesas ir kad šiame procese dalyvautų tik rimtus ketinimus turintys kandidatai, todėl įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs rinkimų užstatą kaip teisinį institutą (Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymai), kuris, jo grąžinimo atveju, nėra laikytinas išeitine išmoka ir nepatenka į CPK 739 straipsnio 7 dalyje numatytą ribojimą išieškoti iš šių grąžintų lėšų.

Prasidėjus politinei kampanijai visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, tačiau rinkimų užstatas nelaikomas politinės kampanijos išlaidomis, todėl mokamas iš asmeninių ar politinės partijos lėšų (Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Seimo rinkamų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad VRK, vykdydama VRK 2017 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. Sp-57 „Dėl rinkimų užstato 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose grąžinimo“ (sprendimu patvirtinto 3 priedo 476 eilutė), 2017 m. kovo 10 d. grąžino pareiškėjui 756,90 eurų sumokėtą rinkimų užstatą, kadangi E. Z. 2016 m. rugpjūčio 5 d. pats sumokėjo rinkimų užstatą ir pateikė VRK pranešimą dėl rinkimų užstato grąžinimo į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Į šią nurodytą sąskaitą pareiškėjui užstatas buvo grąžintas, o lėšos areštuotos dėl vykdytinų priverstinių išieškojimų. Kaip jau minėta, grąžintas užstatas nelaikytinas išeitine išmoka ar politinės kampanijos išlaidomis, kurios turėjo būti grąžintos į politinės kampanijos sąskaitą, ar iždininkei, todėl į šias lėšas pagrįstai buvo nukreiptas ir priverstinis išieškojimas, dėl ko nėra pagrindo naikinti ir skundžiamo antstolės patvarkymo.

Vadovaujantis išdėstytu bei aptartu teisiniu reguliavimu, teismas atmeta skundą, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo E. Z. skundo dėl antstolės Dalios Kaniauskienės veiksmų.

Nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė