Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui G. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, dirbančio UAB „Direksa“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., būdamas UAB „Direksa“ (įmonės kodas 3303375987) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido I. R., gim. 1975-10-28, ir S. P., gim. 1994-11-09, dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą.

S. G., būdamas UAB „Direksa“ direktoriumi, neužtikrindamas, kad I. R. ir S. P. dirbtų sudarius rašytinę darbo sutartį, bei nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Tokiais veiksmais S. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje S. G. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad I. R. prašė darbo, nes turi tris vaikus. Jis 7 d. nuvyko į Sodrą ir pranešė, todėl jam buvo siurprizas, kad kompiuteris nerodė, kad jis kreipėsi 7 d.. I. R. sako netiesą, kad dirbo Žirmūnuose. Ji darbą pradėjo spalio 8 d. įmonėje „Direksa“ ji nedirbo. Ji pati pasirašė valymo darbų žurnale nuo rugpjūčio 14 d.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. P. paaiškino, kad ji pradėjo dirbti 2014 m. spalio 8 d. Kai tikrino darbo inspekcija buvo sudaryta darbo sutartis, bet neturėjo jos rankose. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad jos parašai nuo rugsėjo mėnesio yra, nes ji atvažinėdavo pas šeimininką, mokėsi dirbti. Mokymai trukdavo apie porą valandų. Nepamena kada pasirašė sutartį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. R. paaiškino, kad viskas prasidėjo, kai reikėjo paimti pažymą iš darbo. Nuėjo paimti, o ten rodo, kad įdarbinta ji nuo spalio 8 d., o dirbo nuo liepos mėnesio. Ji dirbo po 12 valandų, neturėjo laisvadienių, prašė sutrumpinti darbo dieną, bet direktorius Serhanas išvadino ją kvaile ir šizofrenike. Liudytoja, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad ji pradėjo dirbti UAB „Metropolis“ liepos 16 d. Paskui pasakė, kad atidaro įmonę kitu pavadinimu „Direksa“, kuri pradėjo veiklą rugpjūčio mėnesį. Ji įdarbinta tik spalio 8 d.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Š. paaiškino, kad I. R. jam žinoma. Jie ūkininkauja ir pardavinėja šalia kebabų kioskelio Žirmūnų rajone (Žirmūnų 89A). Jis ten pradėjo dirbti nuo rugpjūčio pabaigos ir dirbo iki spalio 10 d. Rugpjūčio mėnesį ji jau dirbo. Ji minėjo, kad dirbo kitoje vietoje, atrodo baltupiuose.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. G. nurodė, kad S. P. jo vadovaujamoje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2014-10-08 kioske, esančiame Didlaukio gatvėje. I. R. pradėjo dirbti 2014-10-08, bet darbe dar jos nebuvo (b.l. 6).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2014 m. spalio 13 d. I. R. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) dėl jos nelegalaus darbo fakto nustatymo UAB „Direksa“. Ji paaiškino, kad UAB „Direksa“ pradėjo dirbti nuo 2014-09-02, dirbo kebabų pardavėja kioskuose Žirmūnų g. 89A ir Baltupių g. 80, Vilniuje. Dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktoriumi S. G.. Atlyginimas turėjo būti 60 Lt per mėnesį. I. R. darbo faktą patvirtina įrašai valymo darbų žurnale. 2014 m. spalio 13 d. apie 15. 16 val. inspektoriai G. K. ir M. I. atliko patikrinimą adresu Baltupio g. 80, Vilniuje, prie „Iki“ parduotuvės esančioje kebabinėje, rado dirbančią S. P., kuri paaiškino, kad UAB „Direksa“ dirba nuo spalio 10 d. nors valymo darbų žurnale S. P. parašai yra nuo 2014-09-14. Patikrinimo metu apie S. P. socialinio draudimo pradžią VSDFV teritorinis skyrius informuotas nebuvo (informuota spalio 14 d.), b. l. 3-5.

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „Direksa“ direktoriumi nuo 2014-09-03 yra S. G. (b.l. 8).

Iš 2014-10-14 I. R. paaiškinimo matyti, kad nuo 2014-09-02 ji dirbo UAB „Direksa“ kebabų pardavėja. Iš pradžių dirbo kioske, esančiame Žirmūnų g. 89A, Vilniuje, taip pat kioske adresu Didlaukio g. 80, Vilniuje. Dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi su S. G.. Buvo sutarę, kad jai per dieną mokės po 60 Lt, o mokėjo po 50 Lt, nors dirbdavo po 12 valandų. Duomenis direktoriui, kurių reikėjo įdarbinimui, buvo pateikusi rugsėjo mėnesio pradžioje, bet darbo sutarties nepasirašė, nes direktorius jos neatveždavo (b.l. 9).

Iš 2014-10-13 S. P. paaiškinimo matyti, kad ji nuo 2014-10-10 dirba UAB „Direksa“ pardavėja, adresu Didlaukio g. 80A, Vilniuje, kebaninėje. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi S. G.. Darbo sutartį pasirašė 2014-10-10, tačiau direktorius jai antro darbo sutarties egzemplioriaus nedavė ir darbo pažymėjimo neišdavė. Buvo sutarta, kad jai mokės po 5 Lt už vieną darbo valandą. Ji dirbo pagal slenkantį grafiką po 4 valandas per dieną. Šiandien aptarnavo ne mažiau 7 klientų, neišduodama kvitų, kadangi kasos aparate nuo pat darbo pradžios nebuvo juostos. Jai pradėjus dirbti 12 val., direktorius žadėjo atvežti kasos aparato juostą, bet iki šiol neatvežė. Šiandien ji dirba nuo 12 val. iki 16 val. Darbo grafiko kebaninėje nėra. Šiandien buvo atvykusi pardavėja Ingrida (b.l. 10).

Iš 2014-10-21 S. Š. paaiškinimo matyti, kad jis prekiauja ūkininkų turgelyje Žirmūnų g. 89A, Vilniuje, ir gali paliudyti, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais kebabų kioske pardavėja dirbo Ingrida. VDI inspektorių parodytoje paso kopijos nuotraukoje (b.l. 17) yra ta pati moteris, kuri dirbo ir kebabų kioske. Paprastai ji dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio maždaug nuo 9 val. iki 20 val. Paskutinį kartą ją matė dirbančią kebabų kioske spalio 8 d. (b.l. 12).

Iš Valymo darbų žurnalo (Didlaukio g. 80A, Baltupiai) matyti, kad šiame kioske nuo 2014-08-26 iki 2014-10-09 valymo darbus atliko I. R., nuo 2014-09-22 iki 2014-09-24, 2014-09-29, 2014-09-30, 2014-10-08 – S. P. (b.l. 14-16).

Iš VSDFV pranešimo (informacijos pateikimo) matyti, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2014-10-17 duomenimis, UAB „Direksa“ VSDFV Kauno skyriui pranešimą apie apdraustųjų S. P. (gim. 1994-11-09) ir I. R. (gim. 1975-10-28) valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2014-10-08 pateikė 2014-10-14, 9:32 val. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (b.l. 11).

Nors pats S. G. kaltės nepripažįsta, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jų visuma patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole S. G. suformuluotus kaltinimus dėl nelegalaus darbo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų). DK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Faktą, kad I. R. ir S. P. realiai dirbo S. G. vadovaujamoje įmonėje (iki buvo pranešta apie jų įdarbinimą VSDFV) pardavėjomis, patvirtina aukščiau minėtas nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3-5), I. R. ir S. P. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad I. R. kebabų pardavėja dirbo nuo 2014-09-02, S. P. – nuo 2014-10-10, taip pat S. Š. paaiškinimas, valymo darbų žurnalas bei paties S. G. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog S. P. ir I. R. jo vadovaujamoje įmonėje dirbo nuo 2014-10-08. VSDFV Kauno skyriaus pranešimas tvirtina, kad S. G. nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių ir nepranešė prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie I. R. ir S. P. darbo pradžią bei tokiais veiksmais (neveikimu) padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Pažymėtina, jog LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, jog pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. G. - duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sukūrė savo verslą; šioje byloje nustatyta, kad S. G. padarytas pažeidimas nebuvo piktybinis, nustatyta, jog I. R. ir S. P. dirbo joms nepavojingame sektoriuje; savo mažoje įmonėje S. G. suteikė galimybę užsidirbti dar dviem darbuotojoms; Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Direksa“ JAR įregistruota neseniai, t.y. 2014-08-22; I. R. ir S. P. nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą; pažeidimo padariniai iš karto buvo pašalinti (2014-10-14, 9.32 val., t.y. po 2014-10-13, apie 15.16 val., VDI atlikto patikrinimo, S. G. jas įdarbino, nustatyta tvarka informuodamas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių). Nors šios nustatytos aplinkybės nepaneigia S. G. atsakomybės pagal inkriminuojamą straipsnį, tačiau kartu su kitomis anksčiau paminėtomis teigiamai jį apibūdinančiomis aplinkybėmis laikytinos išimtinėmis, teikiančiomis pagrindą byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti S. G. pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 41³ str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str.,, teismas,

nutaria:

pripažintiS. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už nelegaliai dirbusias I. R. ir S. P. skirti jam po 1036 litus (atitinkamai 300 eurų) baudą, t. y. iš viso 2072 litus (atitinkamai 600 eurų) baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6401, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.