Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir E. V., trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A., dėl administracinių aktų, paveldėjimo liudijimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

111,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 2,886 ha;

1,34 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,0800 ha;

813 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,4800 ha;

3,7300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,2200 ha.

- dalį 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y.- 0,2195 ha ( E. V. dalis),

- dalį 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis),

- dalį 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 0,4515 ha (E. V. dalis),

- dalį 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 2,8981 ha (E. V. dalis).

5. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-10-24

įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1426 2.2.4. papunktį, kurio E. V. buvo nutarta išmokėti 119,32 Eur (412 Lt);

6. Taikyti restituciją ir priteisti iš E. V. 119,32 Eur (412 Lt), įpareigojant pinigus pervesti į AB Swcdbank esančią Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šioje proceso stadijoje kilo ginčas tik dėl atsakovui E. V. priklausančios žemės dalies, kadangi jis paveldėjo 22,750 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį -1,052 ha, 111,60 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 8,11 ha, 3,73 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,22 ha, 1,34 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,08 ha, 8,13 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,48 ha.

Dėl kitiems pretendentams tenkančių ginčo žemės sklypų dalių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018-05-09 nutartimi ši administracinė byla dalyje buvo nutraukta (pareiškėjui atsisakius nuo prašymo reikalavimų), kitoje dalyje teismas patvirtino Taikos sutartis tarp šalių.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę. Ši nuostata, nustatanti maksimalią nuosavybės teisių atkūrimo ribą -150 ha, nebuvo keičiama.

Taigi, pretendentams į P. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę AAVA ir VAVA sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į 204,98 ha žemės, t. y. 54,98 ha daugiau nei nustatyta Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia jog nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos pažeidžiant minėtas teisės akto nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miško ir vandens telkinius) plotą.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra grąžinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą, todėl likusios dalies J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu vėliausiai priimtų sprendimų dalys turi būti panaikintos, kadangi būtent šių administracinių aktų pagrindu atkurtos nuosavybės teisės pažeidžia Atkūrimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miško ir vandens telkinius) plotą.

Atsižvelgus į tai, kad ginčijami žemės sklypai iki tol priklausę valstybei grąžinti be pagrindo, pretendentas (šiuo atveju E. V.) praturtėjo nepagrįstai. Ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn, panaikinimas yra viešojo intereso dalis. Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė, yra reikšmingas visai visuomenei, todėl prokuroras administracinėje byloje turi teisę reikšti reikalavimus panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų priimtus įsakymus ir sprendimus.

Kaip jau minėta, neteisėtais ginčijamais administraciniais aktais, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir kitiems pretendentams - J. S., A. S., T. Č., H. Č., J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) natūra grąžinti bendro 54,98 ha ploto žemės sklypai, iš kurių J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusios dalies 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dalis šiuo metu priklauso atsakovui E. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 3 dalimi savininkas turi teisę visais atvejais išreikalauti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį daiktą, kai daiktas valdytojo neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, liečiantį restitucijos taikymą, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turi būti pripažinta negaliojančia ir 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl E. V. paveldėto l11,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies -2,886 ha; 1,34 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,0800 ha; 813 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,4800 ha; 3,7300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,2200 ha.

Taigi, iš atsakovo grąžintina valstybės nuosavybėn: dalis 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,2195 ha (E. V. dalis); dalis 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis); dalis 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,4515 ha (E. V. dalis); dalis 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 2,8981 ha (E. V. dalis) bei E. V. už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto trūkumą išmokėta suma - 119,32 Eur. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su patikslintu prašymu sutinka pareiškėjo nurodytais motyvais.

Atsakovas E. V. ir jo atstovė su patikslintu prašymu nesutinka. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) įpėdinis. J. S. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurtos 1997 - 2000 metais. Atsakovo nuomone, materialaus teisinio intereso gynimo terminas praleistas ir prašo taikyti senatį. Pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai priimti 1999 - 2012 m., t. y. kreipimosi į teismą dienai ir bylos nagrinėjimo dienai yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, turi teisę atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Atsižvelgiant į nustatytą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką, tuometinėms Šalčininkų ir Varėnos rajonų agrarinės reformos tarnyboms buvo žinoma, kad P. P. žemės sklypas, atsižvelgiant į dabartinį administracinį paskirstymą, išsidėstęs dvejuose rajonuose - Šalčininkų ir Varėnos. Nustatyta tvarka apylinkių agrarinės reformos tarnybos pagal pretendentų pateiktus prašymus turėjo sudaryti asmenų ir žemės plotų suvestines (kiekvienai grupei pagal kaimus). J. S. žemėtvarkos tarnybos nenurodė, kad ji pateiktų papildomus dokumentus ar kreiptųsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadų, kad žemėtvarkos institucijoms nebuvo žinoma faktinė aplinkybė apie istoriškai buvusių savininko žemės plotų išsidėstymą dvejuose rajonuose ir grąžinamos žemės plotus. Atkreiptinas dėmesys, kad net žemės sklypai dvejuose rajonuose suprojektuoti taip, kad bendrame plote jungtųsi į vieną. Atsakovui, paveldėjusiam žemės sklypus, yra žinoma, kad pretendentė siekė susigrąžinti savo asmeninę žemę - 50 hektarų, gautą kaip kraitį, ir motinos P. (J. S.) P. žemę, valdytą iki nacionalizacijos. J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės atkurtos į jai tenkančią P. P. nuosavybės teise iki 1940 m valdytą žemės plotą ir jos pačios asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą žemės plotą, todėl laikytina, kad nuosavybės teisės atkūrimo procesas J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu nebuvo pažeistas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip aukščiausią teisinę galią turinčiame teisės akte, yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris reikalauja, jog būtų užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, o visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos veiktų remdamosis teise ir paklusdamos teisei. Atsižvelgiant į tai, teiginys, kad iki 1940 metų šeima, valdžiusi daugiau kaip 400 hektarų žemės, atkuriant nuosavybės teisę į žemę ir jai grąžinant 204 ha praturtėjo nepagrįstai, yra nekorektiškas, net atsižvelgiant į įstatyminę nuostatą dėl grąžinamo turto apribojimų. Prašė prašymą atmesti.

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) į P. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kurios dalį paveldėjo E. V., teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į P. P. valdytą žemę pateikė pretendentai: J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S., A. S., T. Č., H. Č., V. S..

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 1998-03-02 sprendimu nustatė juridinę reikšmė turintį faktą, kad P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 160 ha žemės, iš jų 70 ha miško, iš jų 13,20 ha miško (duomenys neskelbtini) 1998-07-10 pretendentai į P. P. nuosavybės teisių atkūrimą sudarė susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, pagal kurį J. S. tenka 25,00 ha žemės, A. S. tenka 24,99 ha žemės, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tenka 16,67 ha žemės, T. S. tenka 16,67 ha žemės, H. Č. tenka 16,67 ha žemės, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tenka 50,00 ha žemės. Iš viso tiek VAVA, tiek AAVA sprendimais Varėnos ir Šalčininkų rajonuose pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę - 204,98 ha. Taigi, natūra be pagrindo grąžinti iš viso 54,98 ha ploto žemės sklypai minėtiems pretendentams. 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusius žemės sklypus paveldėjo A. Z., K. P., R. V., J. V., J. V., E. V. ir L. S..

Šioje proceso stadijoje kilo ginčas tik dėl vienam pretendentui E. V. priklausančios žemės dalies, kadangi jis paveldėjo 22,750 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį -1,052 ha, 111,60 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 8,11 ha, 3,73 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,22 ha, 1,34 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,08 ha, 8,13 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,48 ha.

Dėl kitiems pretendentams tenkančių ginčo žemės sklypų dalių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018-05-09 nutartimi ši administracinė byla dalyje buvo nutraukta (pareiškėjui atsisakius nuo prašymo reikalavimų), kitoje dalyje teismas patvirtino Taikos sutartis tarp šalių.

Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-10-24 įsakymu Nr. 3VĮ- (14.3.2.)-1426 „Dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų keitimo ir nustatyto žemės ploto skirtumo kompensavimo“ buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, kadangi kadastriniais matavimais nustatytas plotų skirtumas viršijo leistinumo ribas (plotų skirtumas - 0,4829 ha, leistinas plotų skirtumas - 0,2851 ha). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas - 7,6471 ha. Šiuo įsakymu taip pat nurodyta, be kita ko, kompensuoti E. V. už nustatytą žemės sklypo 0,0285 ha ploto trūkumą, kurio vertė - 119,32 Eur (412 Lt) ir ši suma 2013-05-02 buvo pervesta atsakovui E. V..

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas - specifinis socialinis teisinis procesas, sąlygotas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Šios priežastys nulėmė ir tai, kad paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, automatiškai jie nėra atkuriami: įstatymų leidėjas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, reglamentuodamas privatinės nuosavybės instituto atkūrimą, numatė ribotą restituciją. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas, Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimas). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pasisakęs, kad pagal specialų, nuosavybės teisių restitucijos teisinius santykius reglamentuojantį Atkūrimo įstatymą, nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems buvusiems savininkams ir ne į visą turėtą turtą. Šiame įstatyme yra specialių sąlygų (apribojimų), taikomų buvusiems savininkams, norintiems susigrąžinti savo turtą natūra (Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas), todėl Atkūrimo įstatymas vertintinas kaip kompromisinis sprendimas tarp siekimo likviduoti okupacijos padarinius ekonominių santykių srityje ir kartu būtinumo atsižvelgti į Lietuvoje susiformavusius socialinius ekonominius santykius (Konstitucinio Teismo 1995-06-20 nutarimas). Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę. Ši nuostata, nustatanti maksimalią nuosavybės teisių atkūrimo ribą -150 ha, įstatymo leidėjo nebuvo keičiama.

Šiuo atveju pretendentams į P. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę AAVA ir VAVA sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į 204,98 ha žemės, t. y. 54,98 ha daugiau nei nustatyta Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia jog nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos pažeidžiant minėtas Atkūrimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miško ir vandens telkinius) plotą.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta, numatyta, kad tuo atveju, jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra grąžinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą, todėl ginčijamos J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu vėliausiai priimtų sprendimų dalys naikintinos, kadangi būtent šių administracinių aktų pagrindu atkurtos nuosavybės teisės pažeidžia Atkūrimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miško ir vandens telkinius) plotą.

Taigi, neteisėtais ginčijamais administraciniais aktais (AAVA 1999-08-04 sprendimu Nr. 38-6343 dėl 0,78 ha žemės; VAVA 1999-04-23 sprendimu Nr. 85-2547 dėl 2,886 ha žemės) J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) natūra grąžinti minėti žemės sklypai, iš kurių J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusios dalies 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, dalis šiuo metu priklauso atsakovui E. V..

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, panaikinus ginčijamus administracinius aktus (jų dalis), pripažintina negaliojančia ir dalis 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. V. paveldėto l11,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies -2,886 ha; 1,34 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,0800 ha; 813 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,4800 ha; 3,7300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,2200 ha.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-518/2011, 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007 ir kt.). Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 3 dalimi savininkas turi teisę visais atvejais išreikalauti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį daiktą, kai daiktas valdytojo neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas.

Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

Taigi, vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis iš atsakovo, panaikinus minėtuosius administracinius aktus (jų dalis) ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, grąžintina valstybės nuosavybėn: dalis 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,2195 ha (E. V. dalis); dalis 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis); dalis 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,4515 ha (E. V. dalis); dalis 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 2,8981 ha (E. V. dalis) bei E. V. už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto trūkumą išmokėta suma - 119,32 Eur.

Atsižvelgus į tai, kad ginčijami žemės sklypai iki tol priklausę valstybei grąžinti be pagrindo, pretendentas praturtėjo negrįstai. Ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėtų administracinių aktų (jų dalies) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn, panaikinimas yra viešojo intereso dalis. Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė yra reikšminga visai visuomenei, todėl prokuroras administracinėje byloje turi teisę reikšti reikalavimus panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų priimtus įsakymus ir sprendimus.

Atsakovas E. V. ir jo atstovė taip pat kelia klausimą dėl termino prokurorui kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą, praleidimo. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į teismą su skundu dėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, 2008-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia.

Tapatų Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino skaičiavimo aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškinio senaties termino kreiptis į teismą pradžios skaičiavimo momento specifikos, kai į teismą kreipiasi prokuroras, yra nurodęs, kad prokuroras, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, privalo patikrinti, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, lėmusios prokuroro sprendimą imtis ginti viešąjį interesą teismo tvarka, paaiškėjo tik 2015-10-26 Kauno apygardos prokuratūroje gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus prašymą Nr. 3SD-6518-(14.3.7) spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl atkurtų nuosavybės teisių į dalį P. P. valdytos 204,98 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pretendentams: J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S., A. S., T. Č., H. Č.. Pareiškėjas su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015-11-26, todėl terminas prašymui paduoti nėra praleistas.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjo patikslintas prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-08-04 sprendimo Nr. 38-6343, kuriuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 3,90 ha žemės, dalį dėl 0,78 ha žemės.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-04-23 sprendimo Nr. 85-2547, kuriuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 26,70 ha žemės ir į 19,40 ha miško, dalį dėl 2,886 ha žemės.

Pripažinti negaliojančia 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Not. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. paveldėjo:

111,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 2,886 ha;

1,34 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,0800 ha;

813 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,4800 ha;

3,7300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,2200 ha.

Taikyti restituciją ir grąžinti valstybės nuosavybėn iš atsakovo E. V.:

- dalį 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y.- 0,2195 ha ( E. V. dalis),

- dalį 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis),

- dalį 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 0,4515 ha (E. V. dalis),

- dalį 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 2,8981 ha (E. V. dalis).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-10-24 įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1426 2.2.4. papunktį, kurio E. V. buvo nutarta išmokėti 119,32 Eur (412 Lt);

Taikyti restituciją ir priteisti iš E. V. 119,32 Eur (412 Lt), įpareigojant pinigus pervesti į AB Swcdbank esančią Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.