Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-05 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009-06-25 sprendimo Nr. T1- 1046 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių patvirtinimo“ (pakeitimai: 2009-10-01 Nr. T1-1078; 2009-10-29 Nr. T1-1130; 2011-12-15 Nr. T1-255; 2013-12-19 Nr. T1- 1015; 2014-12-18 Nr. T1-2365; 2014-12-18 Nr. T1-2364) 1 punktu patvirtino Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (nauja redakcija 2016-11-24 Nr. T1-491, įsigaliosianti nuo 2017-01-01). Šio sprendimo 2 punktu patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai: 2.1 punktu vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą pastovioji dalis, 2.2 punktu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamosios dalies dydžiai. Minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.silute.lt.

Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) – tai Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 20 punkte numatyta, kad rinkliava apskaičiuojama remiantis nekilnojamo turto plotu ir paskirtimi, Šilutės rajone taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pagal Nuostatų 28 punktą kintamąją rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga; komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas, kai konteineris pastatytas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. T1-1046 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių. Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, kuri apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas –gyvenamosios (butų) paskirties 78,80 kv. m. bendro ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005-11-22 priklauso atsakovei I. D.

Atsakovei nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos pranešimai Nr. 00011957, 00033524, 10012018, 10035636, 10078837, 10121220, 10146375 patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už minėtą turto objektą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2016-03-31 yra 284,86 €. Ginčo dėl vietinės rinkliavos dydžio ar apskaičiavimo nėra.

Dėl senaties termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-2 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos (pvz., 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2006-556/2015 ir kt.), kad šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex-officio (savo iniciatyva). Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015). Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2016-10-07 ir ši data laikytina MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Todėl, vadovaujantis nustatytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2016 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2011-01-01.

Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje pateiktas Vietinės rinkliavos pranešimas Nr. 00011957 patvirtina, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 už minėtą nekilnojamojo turto objektą apskaičiuotas 151,32 Lt, t. y. 43,83 €, įsiskolinimas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma iki 241,03 € (284,86 € – 43,83 €).

Pagal Nuostatų 29 punktą kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnis kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnis kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos. Pagal Nuostatų 56 punktą vietinės rinkliavos lengvatos gali būti taikomos Savivaldybės tarybos sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų deklaravusi, kad tam tikru laikotarpiu nesinaudojo minėtu nekilnojamojo turto objektu ar kad kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatos ar kad nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, ar kad tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 284,86 € nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas iš dalies, priteisiant 241,03 € įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2016-03-31.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Priteisti iš atsakovės I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui Šilutės rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188723322) 241,03 € (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 3 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2016-03-31.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.