Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo P. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi P. G. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Administracinė nuobauda neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiama, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai turi būti adekvatūs P. G. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo A. P. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas teigia, kad nubaustajam P. G. nepagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, prašo šių nuostatų taikymą panaikinti ir paskirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti trasporto priemones atėmimą ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytam terminui. Apeliantas, neigdamas nubaustojo P. G. teisme duotus paaiškinimus dėl to, kad P. G. vairuojamas automobilis nuolat, o ne tik, kaip teigė pažeidėjas, tik apvažiuojant kitą transporto priemonę, važiavo antra eismo juosta, akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį, remiasi ir tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo kamera užfiksuotais duomenimis.

Apygardos teismas pažymi, kad Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiga surinkti ir pateikti teismui visus duomenis, susijusius su pažeidėjui inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 256 straipsnis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus gali rinkti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas. Tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismui įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo P. G. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, pakako. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Tačiau iš Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo A. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, neigdamas nubaustojo P. G. teisme duotus paaiškinimus dėl to, kad P. G. vairuojamas automobilis nuolat, o ne tik, kaip teigė pažeidėjas, tik apvažiuojant kitą transporto priemonę, važiavo antra eismo juosta, akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį, remiasi ir tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo kamera užfiksuotais duomenimis, šiuos duomenis pridėjo tik prie apeliacinio skundo. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas turėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nedalyvavo, pažeidėjo paaiškinimų negirdėjo ir duomenų, paneigiančių ar patvirtinančių pažeidėjo paaiškinimus, tinkamai ir laiku, t. y. teismo posėdyje, nepateikė. Apelianto papildomai pateikti duomenys apygardos teismui teismo posėdyje, nagrinėjant P. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, ištirti nebuvo, todėl, nagrinėdamas P. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo A. P. apeliacinį skundą, apygardos teismas papildomai pateiktų duomenų, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, vertinti negali ir nevertina bei jais nesiremia.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad nubaustasis P. G. netekęs teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikotarpiui, patirs tam tikrų asmeninių nepatogumų, bet šių aplinkybių atsiradimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ir tai negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą. P. G. dar prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą, t. y. viršydamas greitį, turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau akivaizdu, kad jis lengvabūdiškai tikėjosi atsakomybės išvengti. Nors P. G. anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau pažymėtina, kad nubaustasis P. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, praėjus vos 7 mėnesiams po to, kai jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. P. G. viršydamas greitį net 55 km/val., juolab, neturėdamas pakankamos vairavimo patirties, kėlė didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks padarytas visuomenei pavojingas administracinis teisės pažeidimas priskiriamas prie labai šiurkščių pažeidimų. Todėl ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje ir numatyta pradedantiesiems vairuotojams griežta nuobauda, t. y. ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors nubaustasis P. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis padarė pažeidimą dėl neatsargumo, nes pasidavė policijos pareigūnų provokacijai, ir apylinkės teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau iš P. G. pirminio paaiškinimo nustatyta, kad iš karto po įvykio apie tai, kad jis galėjo padaryti pažeidimą dėl neatsargumo, net neužsiminė, aiškiai prisipažino, kad greitį viršijo, nes skubėjo, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b. l. 3). Tokie nubaustojo pirminiai paaiškinimai visiškai neprieštarauja ir apeliacinio skundo argumentui, kad P. G. vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas viršijęs greitį ne tuo metu, kai neva jis važiuodamas antra eismo juosta norėjo aplenkti pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį ir persirikiuoti į pirmą eismo juostą, o važiavo daug didesniu nei leistinas greičiu tiesiog tam tikrą laiko tarpą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, nubaustajam P. G. paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), apylinkės teismo nustatytas nubaustąjį P. G. charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, P. G. paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ilgintinas iki ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyto minimalaus termino. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą, nenustatyta, todėl šių nuostatų taikymas naikintinas.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą.

P. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą prailginti iki vienerių (1) metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.