- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1934-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29105-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“
- Atsakovas
- Y. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui Y. K. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 19 d. priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurotransport24“ ieškinys atsakovui Baltarusijos Respublikos piliečiui Y. K., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo, kaip buvusio ieškovės darbuotojo, 9 692,35 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės UAB „Eurotransport24“ darbuotojas (atsakovas) Y. K. 2020 m. liepos mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, valstybinis numeris JJG 843, ir puspriekabe, valstybinis numeris LP 851 (puspriekabės valdytojas yra ieškovė, kuri šia puspriekabe naudojosi 2019 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutarties pagrindu). 2020 m. liepos 14 d. Šveicarijoje atsakovas, vairuodamas transporto priemones, patyrė eismo įvykį, t. y. važiuodamas per geležinkelio / tramvajaus pervažą esant draudžiamam signalui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta ieškovės puspriekabė, valstybinis numeris LP 851. Atsakovas, vairuodamas transporto priemones, privažiavo prie geležinkelio / tramvajaus pervažos ir matė, turėjo bei galėjo matyti draudžiantį signalą (raudonas šviesoforo signalas), neleidžiantį važiuoti per geležinkelio / tramvajaus pervažą, bet per pervažą vis tiek važiavo, dėl to esant draudžiamam signalui nusileido geležinkelio / tramvajaus pervažos užtvarai, kurie nebeleido išvažiuoti iš pervažos, ir į ieškovės puspriekabę atsitrenkė traukinys / tramvajus, važiavęs savo važiuojamąja dalimi, ir apgadino ieškovės puspriekabę. Šias aplinkybes, ieškovės nuomone, patvirtina minėto eismo įvykio video įrašas, padarytas ieškovė vilkike, valstybinis numeris JJG 843, buvusia įmontuota kamera, atsakovo paaiškinimais.
2. 2021 m. gegužės 10 d. vykusiame parengiamajame posėdyje dalyvavo atsakovas, kuris paaiškino, kad jam yra išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, nurodė teismui savo asmens kodą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, be kitų, ja išspręstų klausimų, perdavė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui Y. K. dėl žalos atlyginimo nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
4. Teismas nurodė, kad patikrino teismui prieinamus registro duomenis pagal atsakovo nurodytą jo asmens kodą ir nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Priimdamas ieškinį nagrinėjimui teismas šių duomenų neturėjo: teismui nebuvo nurodytas ir nebuvo žinomas atsakovo asmens kodas, dėl ko ši informacija nebuvo prieinama.
5. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Dėl šio teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamo turinio ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, yra pagrindas iškeltą civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Eurotransport24“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylos perdavimo kitam teismui ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš DK nuostatas. Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 2 dalimi (kuri numato, jog Susitariančiųjų Šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui), Lietuvos Respublikos teismas turi kompetenciją nagrinėti tokį ginčą, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties papildomo susitarimo 3.2. punktas numato, jog ginčai sprendžiami pagal Darbdavio buveinės vietą. Vadinasi, ieškinys gali būti teikiamas teismui pagal ieškovės (darbdavio) UAB „Eurotransport24“ buveinės vietą Vilniuje (ieškovo UAB „Eurotransport24“ buveinė yra Vilniaus g.4, Grigiškės, Vilniuje), t. y. gali būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6.2. Nepriklausomai nuo to, kad buvo nustatyta, jog atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ne Vilniuje ir / ar dirba ne Vilniuje, tai nekeičia ir negali pakeisti sudaryto ir galiojančio ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl teismingumo, kuris nepažeidžia rūšinio, išimtinio ar kitų teismingumo taisyklių. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad ir atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį, žinodamas ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl teismingumo, nenurodė jokių argumentų / prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
9. DK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu Baltarusijos valstybės piliečiui (darbuotojui) dėl žalos, padarytos ieškovės (darbdavės) turtui atlyginimo. Byloje nėra ginčo dėl tarptautinės jurisdikcijos klausimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybėje – (duomenys neskelbtini), tačiau neteisingai išsprendė civilinės bylos teismingumo klausimą, perduodamas ją nagrinėti kitam teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovė su atsakovu yra sudarę susitarimą dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo. Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 28 d. Papildomo susitarimo (Sutartis) prie Darbo sutarties Nr. 1367 matyti, kad šio susitarimo 3.2. punkte nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susitaria, kad tarp jų kilę ginčai dėl žalos atlyginimo teisme sprendžiami pagal ieškovės buveinės vietą. Toks šalių susitarimas atitinka CPK 32 straipsnio nuostatas, leidžiančias šalims susitarimu pakeisti bylos teritorinį teismingumą. Ieškovės buveinės vieta yra Vilniaus m. sav. Grigiškėse, Vilniaus g. 4., todėl esant šalių susitarimui dėl teismingumo, pareikštas ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė, nereiškė prieštaravimų / nuomonės dėl bylos teismingumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad šalių susitarimas dėl bylos teismingumo pažeistų atsakovo teises.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.