Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo D. V., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V. ieškinį atsakovėms G. V., L. V. (byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų dalyvauja: L. V., Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė ieškinį ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V., kurie prašė pripažinti A. V. testamentą, sudarytą 2005-12-02, negaliojančiu.

Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005-12-02 A. V. testamentas buvo patvirtintas jo gyvenamojoje vietoje, kadangi asmuo dėl svarbių priežasčių, t. y. A. V. buvo daugiau nei 90 metų, negalėjo atvykti pas notarę, notarė nustatė testatoriaus tapatybę ir tvirtindama testamentą įvertino testatoriaus veiksnumą, pripažino jį veiksniu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2005-12-02 A. V. testamentas, patvirtintas Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės, yra surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo pomirtinės psichiatrijos A. V. ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad A. V. testamento sudarymo dieną buvo veiksnus, psichiškai sveikas, suprato savo veiksmų esmę ir aiškiai išreiškė savo valią be jokios prievartos ar suklydimo. Teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovo argumentus, kad testamentas buvo sudarytas panaudojus apgaulę ir prievartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovo D. V., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V. ieškinio pagrindu, kad A. V. testamentu paliko ir turtą, kuris jam nepriklausė nuosavybės teise. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. V. 2005-12-02 testamentu nepagrįstai ir neteisėtai ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko atsakovėms G. V., L. V., nes šis turtas jam nepriklausė nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad ieškovas D. V. ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V., trečiasis asmuo L. V. yra broliai, A. V. ir Z. V. sūnūs. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad A. V. nuosavybės teise priklausė 0,82 ha žemės sklypas individualiems namams statyti ir eksploatuoti, 5,4 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2002-09-27 (b. l. 7-8, 9-10). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad A. V. yra gyvenamojo namo, pirties, tvarto, lauko virtuvės, garažo, šulinio, lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas (b. l. 13-15). Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009-06-09 sprendimu paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. ir Z. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis nuo 1946 m. iki 1988-06-29 valdė: gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu IA1/m, tvartą, pažymėtą indeksu 3J1/m, klojimą, pažymėtą indeksu 4J1/m, pirtį, pažymėtą indeksu 2J1/m, lauko virtuvę, pažymėtą indeksu 5J1/p (iki rekonstrukcijos ir be garažo, pažymėto indeksu 6J1/p, bei verandos, pažymėtos indeksu 1i1/p), verandą, pažymėtą indeksu 1a1/ž, šaltą priestatą, pažymėtą indeksu 2a1/m, garažą, pažymėtą indeksu 2i1/ž, sandėliuką, pažymėtą indeksu 3i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., D. V., L. V. ir L. V. po motinos Z. V. mirties faktiškai priėmė palikimą – valdydami jai priklausiusią nuosavybės teise turto dalį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-15 nutartimi šį sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V., D. V., L. V. po motinos Z. V. mirties faktiškai priėmė palikimą – valdydami jai priklausiusią nuosavybės teise turto dalį. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad po Z. V. mirties jai priklausiusią nuosavybės dalį paveldėjo A. V.. Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimu nustatyta, kad A. V. ir Z. V. nebuvo įregistravę santuokos civilinės metrikacijos skyriuje. Pagal 1964 m. CK 573 str., galiojusį Z. V. mirties dieną, paveldėti galėjo tik sutuoktinis po kito sutuoktinio mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d., 9 str., 38 str. 1 d.). Taigi po Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) jai priklausiusios ½ dalies turto: gyvenamojo namo, tvarto, klojimo, pirties, lauko virtuvės, verandos, šalto priestato, sandėliuko, t. y. gyvenamojo namo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), nepaveldėjo A. V.. Šis turtas jam nepriklausė 2005-12-02, t. y. tuo metu, kai jis sudarė testamentą, kuriuo šį turtą paliko atsakovėms G. V. ir L. V., nei mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), 2005-12-02 sudarė testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B.. Šiuo testamentu A. V. jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą ir jame stovinčius pastatus: gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dieną bei ateityje atkurtas nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, paliko lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, savo vaikaitėms G. ir L. V.. Testamento 5 p. patvirtino, kad šiuo testamentu anuliuoja visus kitus anksčiau jo sudarytus testamentus (b. l. 4).

Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs palikimas – mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės – pereina įpėdiniams pagal testamentą. 2000 m. CK 5.19 str. 1 d., kuri galiojo testamento sudarymo metu, numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims. Taigi testamentu galima palikti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso testatoriui. Kadangi šioje byloje nustatyta, jog dalis A. V. testamente nurodyto turto nuosavybės teise nepriklausė A. V., todėl vadovaujantis 2000 m. CK 5.19 str. 1 d. yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančia A. V. 2005-12-02 sudaryto testamento dalį, kuria ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), palikta atsakovėms G. V., L. V.. Kita dalis testamento nepripažintina negaliojančia, nes testamente nurodytas kitas turtas priklausė nuosavybės teise A. V..

Nagrinėjamoje byloje A. V. sudarytas testamentas buvo ginčijamas ir tuo pagrindu, kad A. V., nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos ir tokio amžiaus (96 metų), kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti: beveik nieko nebegirdėjo, sunkiai susikalbėdavo, skundėsi galvos skausmais, buvo gydomas neurologiniame skyriuje, testamento turinys yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisingas, nes visi mirusiojo tėvo A. V. sūnūs rūpinosi juo ir mirusysis visus vaikus mylėjo vienodai, kad testamentą sudarė dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu testamento nepripažino negaliojančiu, nes nebuvo nustatyta, kad A. V. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kad testamentą sudarė dėl suklydimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertai, atlikę ekspertizę, davė išvadą, kad A. V. 2005-12-02, testamento surašymo metu, nenustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, pateiktoje ekspertizei medžiagoje ir medicininėje dokumentacijoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti A. V. somatinę būseną, galėjusią turėti įtakos jo pažintinėms savybėms, psichikos būsenai testamento sudarymo metu (b. l. 143-146). Apeliaciniu skundu neprašoma pripažinti testamento negaliojančiu tuo pagrindu, kad A. V. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kad testamentą sudarė dėl suklydimo.

Ieškovas D. V. ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V. savo reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu taip pat grindė ir tuo, kad sudarant testamentą kambaryje buvo pašaliniai asmenys, buvo pažeistas testamento sudarymo slaptumas, testamento tekstas buvo paruoštas iš anksto ir atvežtas A. V., jo valia turėjo būti išsiaiškinta iki testamento surašymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su testamento surašymu ir jo patvirtinimu, padarė išvadą, kad notarė surašė ir patvirtino testamentą nepažeisdama įstatymo reikalavimų, testamentas patvirtintas pagal Notariato įstatymo 28 str. 2 d., 31 str. 1 d., 2 d., kad testatorius aiškiai išreiškė savo valią, nebuvo jokios prievartos, apgaulės. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad testamentas sudarytas šiurkščiai pažeidus testamento konfidencialumo principą, nesilaikant CK 5.15, 5.28 str.

A. V. testamentą notarė D. B. patvirtino testatoriaus gyvenamojoje vietoje, esančioje pas sūnų (trečiąjį asmenį) L. V., (duomenys neskelbtini). Atsakovės G. V. ir L. V. yra L. V. dukros. Trečiasis asmuo L. V., atsakovės G. ir L. V. nurodė, kad A. V. sudarė testamentą laisva valia, be prievartos, notaro akivaizdoje perskaitęs testamentą, kurį pasirašė (b. l. 59, 60). Trečiasis asmuo notarė D. B. atsikirtimuose į ieškinį, apeliacinį skundą nurodė, kad ji nustatė testatoriaus asmenybę pagal pasą, A. V. veiksnumas, t. y. sugebėjimas suvokti sudaromo testamento reikšmę, jo turinį notarei nekėlė jokių abejonių, testatoriui buvo perskaitytas testamento tekstas, paaiškintas jo turinys bei pasekmės, tai atitiko A. V. valią, todėl jis pasirašė testamente. Taip pat nurodė, kad ji (notarė) asmeniškai bendravo su testatoriumi, testamentas atitinka teisingumo bei protingumo principus, nes turtą A. V. paliko savo vaikaitėms, su kuriomis gyveno testamento sudarymo metu. Testamento sudarymo konfidencialumo principas nebuvo pažeistas, nes testamento patvirtinimo metu notarė su testatoriumi buvo dviese (b. l. 63-64, 238-239). Teismo posėdyje notarė paaiškino, kad testamento tekstą suformulavo žmonės, kurie iškvietė, dokumentus į biurą atvežė vyras, ji kalbėjosi su testatoriumi kambaryje, kambaryje buvo dar viena moteris – kaimynė, su testatoriumi kalbėjosi apie namus kaime, ji (notarė) apžiūrėjo, ar testatorius gyvena su paveldėtojais, testatoriui perskaitė testamento tekstą (b. l. 118-119). Liudytoja A. V.-V. parodė, kad kai atvyko notarė, buvo ji, G. V. ir L. V., buvo visi vienam kambaryje (b. l. 121). Notarės paaiškinimai ir liudytojos parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista testamento sudarymo ir jo patvirtinimo tvarka. Testatoriui testamento tekstas buvo perskaitytas, jis šį testamentą pasirašė, todėl teigti, kad testamente išreikšta yra ne jo valia, t. y. kad ne jis sudarė testamentą, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad tuo metu, kai notarė skaitė testamento tekstą testatoriui ir testatorius jį pasirašinėjo, kambaryje buvo kiti asmenys. Iš notarės ir liudytojos parodymų matyti, kad atvykusi notarė ne iškart perskaitė testamento tekstą ir davė pasirašyti testatoriui, o tam tikrą laiką kalbėjosi su testatoriumi. Notarė nurodė, kad kalbėjosi gal 15 minučių (b. l. 118). Kada kambaryje buvo dar viena moteris, notarė nėra tiksliai nurodžiusi, t. y. ar tuo metu, kai ji šnekėjosi, ar tuo metu, kai ji skaitė testamento tekstą testatoriui ir testamentą pasirašinėjo testatorius (b. l. 118-119). Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 48 str., galiojęs testamento sudarymo metu, numatė, kad testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Pagal CK 5.28 str. 3 d. asmenys, dalyvavę sudarant testamentą, išskyrus patį testatorių, neturi skelbti žinių apie testamentą ir jo turinį, nes tai konfidenciali informacija. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad notarė paskelbė apie testatoriaus pasirašytą testamentą ir jo turinį kitiems asmenims ir tai pažeidė apeliantų teises ir teisėtus interesus. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad testamentą testatorius sudarė ne laisva valia, kad jo valia kitokia. Ankstesnis testamentas buvo sudarytas 1987-02-18 ir testamentas buvo sudarytas tik dėl gyvenamojo namo, tvarto, klojimo, lauko virtuvės, esančių (duomenys neskelbtini), palikimo lygiomis dalimis visiems sūnums D., R., L. ir L. (b. l. 36). Po 1987-02-18 įvyko daug pasikeitimų, t. y. testatorius įgijo daugiau turto, ieškovas ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais priėmė palikimą po motinos mirties, t. y. priėmė dalį turto, kuris nurodytas 1987-02-18 testamente, testatorius pradėjo gyventi su sūnaus L. šeima. Apeliantai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2005-12-02 testamente išreikšta apeliantų tėvo valia dėl turto palikimo sūnaus L. V. dukroms, yra ydinga, pažeidžianti apeliantų teises ir teisėtus interesus, ir ji neturi būti gerbiama ir vykdoma po jo (testatoriaus) mirties. Dėl to nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu visas A. V. testamentas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 23,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus iš dalies ieškovo D. V., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V. apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš D. V., R. V., L. V., G. V., L. V. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo D. V. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. V., L. V. reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančia testamento dalies, kuria A. V. testamentu paliko ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovėms G. V., L. V.. Pripažinti negaliojančia A. V. 2005 m. gruodžio 2 d. sudaryto testamento dalį, kuria ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), palikta atsakovėms G. V., L. V..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš D. V., R. V., L. V., G. V., L. V. po 4,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.