Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 838,71 Eur be pagrindo įgyto turto, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovės motina B. S. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį paveldimą turtą sudaro: 5/16 (penkios šešioliktosios) dalys buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 115/600 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių B. S. vardu atidarytoje „Swedbank", AB esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 20 d. antstolė J. B. iš „Swedbank" AB gavo atsakymą dėl informacijos pateikimo apie B. S. banke saugomą turtą ir įsipareigojimus bankui, iš kurio matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. B. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 5 999,16 Eur piniginių lėšų, o 2021 m. spalio 20 d. duomenimis, toje pačioje sąskaitoje buvo 321,74 Eur piniginių lėšų. Mirusiosios banko kortelė, išduota banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės žinioje. Atsakovė 2021 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) B. S. banko sąskaitos persivedė ten buvusias pinigines lėšas. Pagal banko sąskaitoje esantį likutį, matyti, jog iš mirusiosios banko sąskaitos atsakovė persivedė 5 677,42 Eur piniginių lėšų. Atsakovė be teisinio pagrindo savo veiksmais pasisavino mamos B. S. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, kurių ½ dalis (2 838,71 Eur) priklauso ieškovei. Atsakovė šias lėšas atsisako grąžinti, todėl ieškovė prašė jas priteisti kaip nepagrįstai įgytas. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji per savo atstovą kreipėsi į atsakovę 2021 m. gruodžio 21 d. pateikdama atsakovei pretenziją, dėl šios pretenzijos rengimo atsakovei ir suteiktų konsultacijų, ieškovė patyrė 627,90 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Taip pat, atsakovei kategoriškai atsisakius grąžinti be pagrindo įgytą turtą, ieškovė nusprendė kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš atsakovę dėl pasisavinto turto ir 2022 m. sausio 10 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu. Dėl šio pareiškimo rengimo ieškovė patyrė 195 Eur išlaidų advokato padėjėjos G. Š. pagalbai apmokėti. Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o dėl priimto nutarimo Ieškovė per atstovus 2022 m. sausio 27 d. pateikė skundą, dėl šio skundo rengimo Ieškovė patyrė 390 Eur išlaidų advokato padėjėjos G. Š. pagalbai apmokėti. Pateiktas skundas nutarimu buvo atmestas, o dėl jo ieškovė per atstovus 2022 m. vasario 14 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl šio skundo rengimo Ieškovė patyrė 780 Eur išlaidų advokato padėjėjos G. Š. pagalbai apmokėti. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės veiksmų pasisavinant jai nepriklausantį svetimą turtą nebuvo pradėtas nurodant, jog tai yra civiliniai santykiai, dėl tos priežasties ieškovė būtent teikdama šį ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovės nuomone, patirtos išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai, kurių bendra suma – 1 992,90 Eur yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir yra pagrįstos, todėl turi būti priteisiamos iš atsakovės.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Neginčijo, kad iš (duomenys neskelbtini) B. S. banko sąskaitos po jos mirties persivedė jos sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, tačiau teigė tai padariusi turėdama tam teisėtą pagrindą, kaip mamos įpėdinė. Atsakovė teigė nurodytais veiksmais priėmusi palikimą faktiškai užvaldydama mamos sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Kadangi mamos palikimą sudarė ir nekilnojamasis turtas, o tokiu turtu disponuoti vien tik priėmus palikimą faktiškai atsakovė negalėtų, papildomai pateikė taip pat ir pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Įstatymas nedraudžia palikimo priimti iš karto abiem būdais ir pareiškimo padavimas notarui nereiškia, kad iki tol atsakovė palikimo negalėjo ar neturėjo teisės priimti faktiškai. Atsakovė teigė, kad ji pagal 2019 m. gegužės 19 d. įgaliojimą, patvirtintą Varėnos r. sav. 1-ojo notarų biuro turėjo teisę valdyti ir disponuoti mamos sąskaitomis. Nors įgaliojimas nustoja galioti mirus įgaliojimą išdavusiam fiziniam asmeniui, tačiau atsakovės galimybė faktiškai užvaldyti pinigines lėšas neišnyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju ginčas gali ir turi būti sprendžiamas, vadovaujantis paveldėjimo teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis įpėdinių tarpusavio santykius, nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas. Atsakovė sutiko su ieškinyje dėstomomis teisės normomis dėl įpėdinių tarpusavio santykių ir paveldimo turto padalijimo, t.y. kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip (CK 5.68 straipsnis); kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį perduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.59 straipsnis), taip pat sutiko su teiginiu, kad visas mamos turtas, buvęs jos mirties (palikimo atsiradimo) dieną, tampa palikimu, ir turi būti dalijamas tarp visų įpėdinių. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad piniginės lėšos, buvusios B. S. banko sąskaitoje jos mirties dieną, yra paveldimas turtas, kurio ½ dalis turėtų atitekti ieškovei, neginčijo ieškovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kuriame būtent taip ir yra nurodyta. Atsakovė sutiko, kad ½ dalį lėšų turėtų grąžinti ieškovei, o to nepadarius, ieškovė turėtų teisę reikšti ieškinį remiantis CK 5.70 straipsnio nuostatomis, tačiau ieškovė ieškinyje nepaminėjo kitų šiai bylai svarbių aplinkybių, kurioms esant atsakovė manė neturinti pareigos grąžinti lėšas. Atsakovė teigė, kad būtent pati ieškovė, iš karto po motinos mirties, tvarkant laidotuvių reikalus, paragino ją nuimti pinigus iš mamos sąskaitos, kad turėtų pinigų laidotuvėms (kurias atsakovė organizavo ir apmokėjo). Po mamos mirties atsakovė rūpinausi mamos laidotuvėmis, apmokėjo laidojimo išlaidas. Be nuimtų 5 677,42 Eur lėšų, taip pat gavo 320 Eur laidojimo pašalpą ir 324,66 Eur mamos pensijos išmoką, taigi iš viso 6 322,08 Eur (5 677,42+320+324,66). Laidojimo išlaidos sudarė 1 846 Eur. Jas apmokėjo būtent atsakovė (iš mamos lėšų), o ieškovė niekuo neprisidėjo. Šiuo metu atsakovė yra užsakiusi kapavietės tvarkymo, paminklo įrengimo paslaugas, kurių bendra kaina yra 5 120 Eur, yra sumokėjusi 3 000 Eur avansą, likusią sumą reikės sumokėti po darbų atlikimo. Atsakovė teigė atskirai pirkusi dekoratyvinius akmenukus, skirtus kapavietei užpilti, kurių kaina – 220,83 Eur. Minėtas aplinkybes patvirtina pridedamos sąskaitos, kvitai. Rūpintis kapavietės įrengimu atsakovė pradėjo dar iki ieškinio gavimo. Remiantis CK 5.59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įpėdinis, pradėjęs valdyti paveldimą turtą prieš atsirandant kitiems įpėdiniams, turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Bendros išlaidos, kurias atsakovė atliko arba įsipareigojo atlikti sudaro 7 373,63 Eur (1 846+186,80+5 120+220,83), taigi, netgi viršija gautas 6 322,08 Eur lėšas. Todėl jokių likusių sumų, kurias galėtų grąžinti ieškovei kaip mamos palikimo lėšas, nebėra. Priešingai, kadangi padengti tokias išlaidas yra visų įpėdinių pareiga, ieškovė turėtų sumokėti atsakovei 525,78 Eur ((7 373,63-6 322,08)/2). Atsakovė taip pat nesutiko su reikalavimu padengti ieškovės išlaidas teisinei pagalbai, patirtas iki ieškinio pateikimo, susijusias su ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Ieškovė nurodytas 780 Eur išlaidas patyrė kitame teisiniame procese, kuris baigėsi jos nenaudai. Teismų praktikoje pasisakoma, kad dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiama tame procese, kuriame jos buvo patirtos. Reikalauti jas priteisti kitame procese nėra nei teisėta, nei sąžininga. CPK 88 straipsnis atlygintinas, priteistinas išlaidas laiko tik tokias, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovės anksčiau, kitame procese, kuriame atsakovė nedalyvavo, patirtos išlaidos nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Ieškovės minimi pareiškimai ir skundai dėl ikiteisminio proceso pradėjimo, buvo pateikti nepagrįstai, nes atsakovės veiksmuose jokio baudžiamosios teisės pažeidimo sudėties nebuvo. Reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas už nepagrįstus ir nereikalingus veiksmus yra neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Ieškovė taip pat nurodo, kad patyrė 627,90 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dėl pretenzijos, pateiktos atsakovei, rengimo ir suteiktų konsultacijų. Tokios išlaidos taip pat nebuvo būtinos (pretenzija tokio pobūdžio bylose nėra privaloma ar reikalinga), taigi neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytų sąlygų. Pretenzijoje buvo nurodyti trys atskiri reikalavimai, iš kurių du buvo išspręsti taikiai arba nuo jų ieškovė atsisakė, ieškinys šiose dalyse nepareikštas. Taigi, ieškovė galėtų reikalauti nebent 1/3 dalies išlaidų (nes byloje pareiškė tik vieną reikalavimą iš pretenzijoje nurodytų trijų) dėl šių jai suteiktų paslaugų, o ne visos sumos.

4. Ieškovė nurodė, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Ieškovė su atsakove yra seserys, ieškovė irgi yra palikėjos dukra, įstatyminė įpėdinė, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti mamos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir palikėjos banko sąskaitoje buvusias 5 677,42 Eur pinigines lėšas sau persivedė neteisėtai, įgijo turtą be teisėto pagrindo. CK 5.70 straipsnio norma vadovaujamasi, kai įpėdiniai nesutaria dėl paveldėto turto pasidalinimo ir turtą padalija teismas, tačiau civilinės teisės tokiu atveju nebūna pažeistos. Šiuo atveju atsakovė tiesiog nieko nesitardama su ieškovė pasisavino ieškovės ir atsakovės per puse paveldėtas pinigines lėšas, kurių grąžinti ieškovei net neketina. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės civilines teises ir be jokio teisėto pagrindo įgijo ieškovei priklausančias pinigines lėšas, todėl šiuo atveju ieškovė savo pažeistas teises gina ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo. Įgaliojimas, kurį atsiliepime mini atsakovė apskritai šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis nustojo galioti mirus B. S.. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) J. A. S. viena apmokė viena visas laidojimo išlaidas, kurios sudarė 2 188 Eur ir prie kurių atsakovė nė kiek neprisidėjo. 2021 m. kovo 22 d. ieškovės vyras sumokėjo 600 Eur dydžio sąskaitą už šeimyninės kapavietės įrengimą, už kurį turėjo sumokėti atsakovė, nes atsakovė šeimyninę kapavietę įregistravo tik savo vardu. Atsakovė vis teigia, jog visą laiką viena rūpinosi tėvais, tačiau ieškovė su tuo absoliučiai nesutinka, nes tokie teiginiai neatitinka realybės. Kadangi tėvai pinigų banke nelaikė, tėvo prašymų ieškovė atlikdavo mokėjimus už butą adresu (duomenys neskelbtini), bei sodą adresu (duomenys neskelbtini). Tėvams įsigijus mobiliuosius telefonus, jų patogumui sąskaitas apmokėdavo taip pat ieškovė. Kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, ieškovė tėvams užsakydavo maisto iš „Barbora". Tuo tarpu atsakovė mirus tėvui, mama išvis nebesirūpino, dėl ko mama net gi nuolat skųsdavosi ieškovei. Taigi, atsakovės teiginiai, jog ji teisėtai panaudojo ieškovės ir atsakovės per puse paveldėtas lėšas yra visiškai nepagrįsti, nes būtent ieškovė viena apmokėjo visas tėvo laidojimo išlaidas prie, kurių atsakovė nė kiek neprisidėjo. Atsakovės pateiktos išlaidos už kapavietės tvarkymą ir paminklo įrengimo paslaugas taip pat nėra pagrįstos. CK 5.59 straipsnio 2 dalies nuostata gali būti taikoma tik iki termino suėjimo palikimui priimti arba paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei išduotas 2021 m. gruodžio 2 d., o atsakovės pateikti mokėjimai už kapavietės tvarkymą atlikti 2022 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. birželio 3 d. Šių išlaidų atsakovė su ieškove niekaip nederino, todėl ieškovė jų kompensuoti ir neprivalo, o tuo labiau šios išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš B. S. palikimo, vadovaujantis CK 5.59 straipsnio nuostata. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių kreipėsi į atsakovę su pretenzija kadangi norėjo situaciją išspręsti taikiai ir kuo ekonomiškesniu abiem pusėms būdu. Atsakovei nesutikus kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, o atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, su ieškiniu į teismą.