Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-14737-905/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2-14737-905/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08417-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Liora“
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2-14737-905/2013
Proceso Nr. 2-68-3-08417-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 44.2.2; 44.2.4.1; 50.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liora“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos ir gyvenimo kokybės centras“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių bei palūkanų priteisimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, priteisti 25 464,60 Lt nuostolių ir 6 procentų procesines palūkanas. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai nutraukė šalių 2011 m. rugpjūčio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių, nes tam tikrą laiką negavo pajamų, turėjo ieškotis naujo nuomininko, be to, naujas nuomininkas už nuomojamas patalpas mokėjo mažesnį nuomos mokestį negu buvo sutarta su atsakovu. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigė, kad nuomos sutarties pažeidimas buvo esminis, kuris suteikė atsakovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad jis pasiūlė atsakovui pakeisti nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį, o atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą sutikti su tokiu sutarties pakeitimu.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jis buvo priverstas nutraukti sutartį dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nes ieškovas iš esmės pažeidė sutartį vienašališkai pakeisdamas nuomos mokestį, nors buvo įsipareigojęs nuomos mokesčio nekelti. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovo 2012 m. rugsėjo 27 d. rašte atsakovui buvo siūloma pakeisti nuomos mokestį: atsakovo nuomone, kitos sutarties šalies pastatymas prieš faktą (dėl nuomos mokesčio padidinimo) negali būti vertinamas kaip pasiūlymas.

Nustatytos aplinkybės

Šalys 2011 m. rugpjūčio 22 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas – parduotuvę komercinei veiklai vykdyti (b. l. 6-15, 47-56). Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas už visas nuomojamas pagal šią sutartį patalpas kas mėnesį moka 3000 Lt ir PVM dydžio nuomos mokestį. Sutarties 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuomotojo teisė perskaičiuoti nuompinigių dydį atsižvelgiant į padidėjusį vidutinį vartotojų kainų indeksą. Pagal sutarties 5 straipsnio 1 dalį šalių sutartis galioja 5 metus (60 mėnesių) nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.

Ieškovas 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu atsakovui nurodė, kad ieškovas privalo pakeisti nuo 2012 m. spalio 1 d. nuomos mokestį už nuomojamas patalpas 3800 Lt ir PVM (b. l. 19, 57). Šiame rašte ieškovas taip pat nurodė, kad dėl tam tikrų aplinkybių jis neturi objektyvių galimybių toliau taikyti sumažintą nuomos mokestį. Atsakydamas į nurodytą ieškovo raštą, atsakovas 2012 m. spalio 5 d. ir spalio 8 d. raštais informavo ieškovą, kad dėl vienašališko ir sutartyje nenumatyto nuomos kainos padidinimo atsakovas, negalėdamas sutikti dėl didesnio nuomos mokesčio, priverstas nutraukti nuomos sutartį (b. l. 20, 58, 68). Atsakovas rašte taip pat nurodė, kad jis įsipareigoja nuo 2012 m. lapkričio 23 d. atlaisvinti patalpas.

Ieškovas 2012 m. spalio 30 d. raštu informavo atsakovą, kad sutinka palikti nuomos sutarties įkainius tolimesniam laikotarpiui (b. l. 21, 63), tačiau atsakovas 2011 m. lapkričio 7 d. raštu nurodė, kad jis atlaisvina patalpas nuo 2012 m. lapkričio 23 d. (b. l. 22, 59). 2012 m. lapkričio 23 d. patalpų perdavimo aktu atsakovas perdavė patalpas ieškovui. Perdavimo akte padarytas prierašas, kad „šio akto pasirašymas nereiškia, jog nuomos sutartį šalys nutraukė šalių susitarimu“ (b. l. 16-18, 60-62).

Ieškovas 2012 m. lapkričio 15 d. rašte atsakovui nurodė, kad atsakovo laiškuose išdėstyti faktinių aplinkybių vertinimas, teisinis kvalifikavimas, daromos išvados bei keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės normoms; taip pat nurodė, kad ieškovas deda maksimalias pastangas toliau išsaugoti sutartinius santykius su atsakovu (b. l. 23-24, 64-65).

Aplinkybių teisinis įvertinimasDėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo

Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar:

1) nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;

3) prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. <...> Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Zolotariovas v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

Nurodytų CK normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apie nuomos mokesčio padidinimą nuo 2012 m. spalio 1 d. ieškovas atsakovą informavo 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu, t. y. likus tik trims dienoms. Nurodyto ieškovo rašto teismas neturi pagrindo vertinti kaip „pasiūlymo“ atsakovui, nes rašto formuluotės aiškiai leidžia suprasti, kad nuompinigių padidinimas nuo 2012 m. spalio 1 d. neišvengiamas, juolab kad ieškovas expressis verbis nurodė, jog neturi objektyvių galimybių toliau taikyti sumažintą nuomos mokestį. Svarbu ir tai, kad aptariamu ieškovo raštu atsakovas informuotas apie nuompinigių padidinimą nuo 3000 Lt iki 3800 Lt (ir PVM), t. y. nuompinigiai padidinti ketvirtadaliu. Taigi atsakovui, kaip nuomininkui, nebuvo suteikta nei galimybės sutikti ar nesutikti su vienašališku nuompinigių padidinimu, nei pakankamai laiko savo interesus ginti iki nuompinigių padidinimo, t. y. iki spalio 1 d. (pavyzdžiui, išsinuomojant kitas patalpas palankesnėmis (negu ieškovo vienašališkai pakeistomis) nuomos sąlygomis). Tokio vienašališko sutarties pakeitimo ir atitinkamų atsakovo, kaip nuomininko, interesų pažeidimo tikrai negalima vertinti kaip neesminių ar mažareikšmių, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo vienašališkas nuompinigių padidinimas buvo neva pretekstas atsakovui nutraukti sutartį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas į ieškovo 2012 m. rugsėjo 27 d. raštą atsakė palyginti greitai – 2012 m. spalio 5 ir 8 d. raštais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad ieškovas, gavęs nurodytus atsakovo raštus, informuojančius apie nuomojamų patalpų grąžinimą nuo 2012 m. lapkričio 23 d., tik 2012 m. spalio 30 d. raštu (t. y. iš esmės jau baigiantis spalio mėnesiui) informavo atsakovą apie tai, jog ieškovas sutinka palikti sutarties įkainius tolimesniam laikotarpiui. Taigi nuo ieškovo rugsėjo 27 d. rašto gavimo iki spalio 30 d. rašto gavimo atsakovas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą traktuoti, kad nuompinigiai nuo spalio 1 d. padidinti vienašališkai ir, kas svarbiausia, neatšaukiamai (ieškovo rugsėjo 27 d. rašte nurodyta apie objektyvias, t. y. nuo ieškovo subjektyviai nepriklausančias nuompinigių padidinimo priežastis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip nuomininkas, 2012 m. spalio mėnesį iš esmės negavo (turėjo pagrindą manyti, kad iš esmės negauna) to, ko tikėjosi iš sutarties, ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad nuompinigiai nebus vienašališkai didinami (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai). Akivaizdu, kad nuompinigių nedidinimas (bent nedidinimas vienašališkai) atsakovui, kaip nuomininkui, turėjo esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nustatytos aplinkybės ir nurodyti motyvai, teismo vertinimu, teikė pakankamą pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Dėl to atmetami kaip nepagrįsti ieškinio reikalavimai nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

Tokiai teismo išvadai neturi teisinės reikšmės formalaus pobūdžio aplinkybė, susijusi su patalpų perdavimo akte padarytu įrašu, kad „šio akto pasirašymas nereiškia, jog nuomos sutartį šalys nutraukė šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad šioje byloje nė viena šalis neteigė, kad sutartis nutraukta „šalių susitarimu“. Atsakovas procesiniuose dokumentuose neneigė, kad būtent jis nutraukė ginčo sutartį (CK 6.217 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų.

Atmetus ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtu nuomos sutarties nutraukimą, atmestinas kaip neįrodytas ir ieškinio reikalavimas priteisti nuostolius. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), bet ir priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas pats priėmė valinį sprendimą patalpas išnuomoti kitam nuomininkui už mažesnę kainą, todėl atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už ieškovo nustatytų-sulygtų mažesnių nuompinigių dydį.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas ir todėl atmestinas. Dėl kitų ginčo šalių nurodytų argumentų ir aplinkybių (susijusių su atsakovo dėl ginčo sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais, patalpų pagerinimais), teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų, nes jų patvirtinimas ar paneigimas neturėtų teisinės reikšmės jau padarytai išvadai dėl ieškinio nepagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetant ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 45; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Valstybei iš ieškovo priteistina 16,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 178 straipsniu, Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1, 2 dalimis,

nuspren džia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos ir gyvenimo kokybės centras“, j. a. k. 300020283, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liora“, j. a. k. 120535926, 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liora“, j. a. k. 120535926, 16,08 Lt (šešiolika litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius