Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 33 str. 2 d., 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d., apie 17.10 val., S. N. g. vairuodamas automobilį BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini), neįregistruotą įstatymo nustatyta tvarka, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavęs atbulas atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemones, neįregistruotas (neperregistruotas) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčias gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturėjo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų (nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 231.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.

Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 232 p.).

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog A. B. nei vieno iš nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų neįvykdė ir tokiu būdu, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto A. B. argumentais, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš J. K. § 62 ir kt.).

Tačiau šiuo konkrečiu atveju taikyti in dubio pro reo principą A. B. atžvilgiu nėra jokio pagrindo, kadangi, aukštesnės instancijos teismo nuomone, jokių prieštaravimų ar abejonių, dėl apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo šioje byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Nors A. B. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta: Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, nukentėjusiosios O. T. ir liudytojo L. V. parodymais, Transporto priemonės techninės apžiūros 2015-05-04 aktu (b.l. 22), fotolentelėmis (b.l. 29 – 35, 39), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 6).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusią teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tai yra ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.

Kadangi šiuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, juo labiau, nustačius, kad A. B. per metus yra baustas už tos pačios rūšies pažeidimą, ką teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę, ATPK 30¹ str. taikymas jo atžvilgiu apskritai yra negalimas.

Pažymėtina, jog A. B. negalėjo nepastebėti kad jo vairuojamas automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Opel v/n (duomenys neskelbtini). Apie tai nurodė ir įvykį matę nukentėjusioji O. T. ir liudytojas L. V., tačiau A. B. iš įvykio vietos pasišalino, nepaisydamas, kad jam buvo signalizuojama ir šviesomis ir garsiniu signalu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę charakterizuojančius požymius, paskyrė jam minimalias ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas baudas, kurias tinkamai subendrino, tačiau paskirtas A. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams atitinka ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios nuobaudos rūšies vidurkį, o ne minimumą, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimas yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimą.

Atimti A. B. teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.