Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokatui V. R., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei J. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mažina savo reikalavimą ir iš atsakovo prašo priteisti po 247 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Tokį prašymą grindžia tuo, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga minimali mėnesinės algos dydžio suma, kurią, proporcingai gaunamoms pajamoms, turi užtikrinti abu tėvai. Atsakovo teikiamo 140 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui nepakanka.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašo ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad nei šalių turtinė padėtis, nei vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė. Be teikiamo 140 Eur išlaikymo atsakovas kas mėnesį vaikų poreikiams tenkinti išleidžia nemažas sumas – moka vaikų draudimą, perka telefonus, už juos apmoka, perka įvairius daiktus – drabužius, akinius, dviračius. Savaitgaliais bendrauja su vaikais, vaikai kelis mėnesius gyveno ir buvo pilnai išlaikomi atsakovo, todėl pagrindo didinti priteisto išlaikymo dydį, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Santuoka tarp šalių nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-02 spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2991-889/2015. Šiuo sprendimu iš atsakovo R. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 140,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

Šioje byloje nustatyta, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-02 spendimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo pareiga vaikų išlaikymui po 140 Eur praėjo beveik penkeri metai. Per šį laikotarpį atsakovo gaunamos pajamos padidėjo apytiksliai 500 Eur per mėnesį, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butą (moka apie 120 Eur paskolos grąžinimui kas mėnesį). Ieškovės pajamos taip pat padidėjo maždaug 400 Eur per mėnesį, ji taip pat moka paskolą už būstą.

Teismo nuomone, ieškovės ir atsakovo gaunamoms pajamoms padidėjus apie 40%, šiuo konkrečiu atveju tai laikytina esminiu turtinės padėties pagerėjimu, todėl proporcingai turi būti padidintas vaikams teikiamas išlaikymas.

Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Abi šalys pripažįsta, kad dukra B. S. lanko šokių užsiėmimus, sūnus A. S. muzikos pamokas. Su tuo susiję papildomos išlaidos drabužiams, instrumentams, mokesčiams už užsiėmimus, dalyvavimo konkursuose, renginiuose ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Abu vaikai turi regos sutrikimų, jiems nuolat reikia keisti akinius. Šios aplinkybės laikytinos vaikų poreikių padidėjimu.

Atsižvelgiant į tai laikytina, kad yra abi sąlygos proporcingai padidinti iš atsakovo vaikams priteistą išlaikymą.

Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys).

Minėta, kad šalių pajamoms padidėjus apie 40%, proporcingai didintinas ir atsakovo vaikams teiktinas išlaikymas (140 Eur + 40%) iki 200 Eur (suapvalinus).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 700 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsakovas turėjo 1754,50 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nuo 140 Eur iki 260 Eur. Reikalavimas patenkintas 40 proc. (išlaikymo suma padidinta iki 200 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta dalis ieškinio (priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui padidintas), teisme sprendžiamas klausimas yra nesudėtingas, byloje įvyko du posėdžiai, iš kurių vienas truko trumpiau nei pusę valandos, įvertinus šalių procesinį elgesį ir jo priežastingumo visumą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, taip pat įvertinus šalių turtinę padėtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo principais, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, teismas pripažįsta, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos tai šaliai, kuri jas patyrė, ir vienai iš kitos nepriteistinos (CK 1.5 straipsnis, CPK 17, 93 straipsniai).

Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei 16 Eur ((60 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-02 spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2991-889/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktų dalis dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo R. S., a.k(duomenys neskelbtini) vaikų B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki jų pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k(duomenys neskelbtini) 16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.