- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eA-1663-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07835-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- D. A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. A. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Minske prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau iki šiol joks sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo nėra priimtas. Dėl itin ilgai Migracijos departamente užtrukusio pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo pareiškėjas buvo priverstinai išsiųstas (duomenys neskelbtini) atsakingų institucijų į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad tokiu savo neveikimu atsakovas neužtikrino tinkamo pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei negrąžinimo principo įgyvendinimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas bei Europos Žmogaus teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį.
3. Pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą tuo, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas gavo atsakymą, kad jo dokumentai persiųsti Migracijos departamentui ir su juo susisieks atsakingi darbuotojai. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) kelis kartus, tačiau ambasados darbuotojai nurodė, jog negali jam padėti. Pareiškėjas galėjo būti (duomenys neskelbtini) teisėtai 30 dienų. 2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas išvyko atgal į (duomenys neskelbtini), ten buvo iki 2022 m. sausio 8 d., padėjo kunigas A., pareiškėjas gyveno stačiatikių prieglaudoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) jis negalėjo dirbti, o gyventi buvo sudėtinga, sugrįžo į (duomenys neskelbtini) ir gyveno prieglaudose.
4. Pareiškėjas teigė, kad pirmasis tiesioginis kontaktas tarp jo ir atsakovo įvyko 2022 m. liepos 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėn. nuo tos dienos, kai pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iš atsakovo pareiškėjas gavo laišką, ar jis yra suinteresuotas tęsti prieglobsčio procedūrą. Pareiškėjui patvirtinus savo suinteresuotumą, jis gavo atsakymą, kad jo prieglobsčio byla užsiims kitas specialistas. 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjas parašė dar kelis elektroninius laiškus, o 2022 m. liepos 29 d. pareiškėjas gavo atsakymą iš Migracijos departamento, kuriame nurodyta, kad jis turėtų kreiptis į stovyklos administratorių, nors pareiškėjas niekada nebuvo apgyvendintas jokioje stovykloje. 2022 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo tada, kai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas gavo oficialų Migracijos departamento atsakymą, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. bus atliekama jo apklausa, pareiškėjas galės atvykti į Lietuvą tik tuomet, kai bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas. Kitą dieną po apklausos pareiškėjas informavo jį apklaususį Migracijos departamento darbuotoją V. M. apie tai, kad jis nebegali būti (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas gavo paskutinį Migracijos departamento laišką su prašymu patvirtinti buvimo vietą. 2022 m. spalio 24 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau iki šiol negavo jokios informacijos.
5. 2022 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) atsakingos institucijos priverstinai išsiuntė pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą, (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnai tardė jį bei nuvedė į policiją, jis buvo apklaustas, pagrasinta atnaujinti bylą. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo jo kreipimosi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio jam suteikimo jau praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau iki šiol jis nėra gavęs jokio Migracijos departamento sprendimo. Be to, nepaisant pareiškėjo pastangų susisiekti su Migracijos departamento atstovais, pirmasis susitikimas su Migracijos departamento darbuotojais dėl prašymo suteikti prieglobstį įvyko tik 2022 m. liepos 11 d., t. y. praėjus 8 mėn. po prašymo suteikti prieglobstį pateikimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog, nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, nebuvo laikomasi Įstatymo bei Aprašo nuostatų, o dėl atsakovo neveikimo pareiškėjas buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini), be to, buvo pažeistas asmens negrąžinimo principas.
7. Pareiškėjas akcentavo, kad gero viešo administravimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas paprašė prieglobsčio 2021 m. lapkričio 8 d. Pagal Įstatymą, šis prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 6 mėn., t. y. iki 2022 m. gegužės 8 d., tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 140 (12) straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateikiamas užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, numatyta Įstatymo 82 straipsnyje. 2022 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas bandė susisiekti su pareiškėju prieglobsčio prašyme nurodytu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), tačiau negavo jokio atsakymo. Taip pat buvo bandyta susisiekti su pareiškėju prieglobsčio prašyme nurodytu mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nebuvo pasiekiamas.
10. Atsakovas paaiškino, jog Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimo pagrindai. Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prieglobsčio nagrinėjimas nutraukiamas, kai su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad su pareiškėju nebuvo galima susisiekti ilgiau kaip 72 valandas, vadovaudamasis Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukė prašymo suteikti prieglobstį pareiškėjui nagrinėjimą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, kadangi šio prašymo nagrinėjimas yra nutrauktas.
11. Atsakovas nurodė, kad dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, kuris susidarė dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, taip pat dėl iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, todėl jis negalėjo būti išnagrinėtas per teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad Migracijos departamentas priėmė jo prieglobsčio prašymą, suderino su juo jam tinkamą laiką būti apklaustam, apklausė jį Įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėju, neatliko būtinų procedūrų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir nenagrinėjo šio prašymo. Nėra pagrindo vertinti, jog Migracijos departamentas tyčia vilkino sprendimo dėl prieglobsčio prašymo priėmimą. Teismui pateikti susirašinėjimai su pareiškėju patvirtina, kad Migracijos departamentas reagavo į juos, tačiau aplinkybė, kad atsakovas negalėjo susisiekti su pareiškėju per 72 valandas, lėmė prašymo nagrinėjimo procedūros nutraukimą.
12. Atsakovas pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nėra numatytos išimtys tam tikrus prieglobsčio prašytojų prašymus nagrinėti pirmumo tvarka, diskriminuojant kitus. Kadangi pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas yra nutrauktas, nėra teisinio pagrindo svarstyti galimybę išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, skunde nenurodoma, kokį konkretų kelionės dokumentą atsakovas turėtų išduoti bei kokios konkrečios Įstatymo ar kito teisės akto nuostatos įtvirtina tokio dokumento išdavimą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu patenkino pareiškėjo D. A. S. skundą iš dalies – įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.
14. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prieglobsčio prašymą, suderino su juo jam tinkamą apklausos laiką ir apklausė jį Įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė Įstatyme nustatytų terminų prašymui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti, be to, pareiškėjui nebuvo nurodytas laikotarpis, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo pateikto prašymo. Atsakovas susisiekė su pareiškėju pirmą kartą tik praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo tada, kai pareiškėjas paprašė prieglobsčio, todėl atsakovas nesilaikė gero viešo administravimo principo ir tinkamai neveikė, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų ir pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas per 6 mėnesius, tinkamai nereagavo į tai, kad, pareiškėjui pranešus, jog šis nebegali ilgiau likti (duomenys neskelbtini), iš esmės ignoravo tai, nebendradarbiavo.
Šalies argumentai
15. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo, patikslintas pareiškėjo skundas buvo priimtas 2022 m. gruodžio 12 d., atsakovui iki 2022 m. gruodžio 29 d. buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Taigi atsakovui turėjo būti žinoma, kad pareiškėjas palaiko savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nes kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises. Bylą užvedus teisme, atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Nors atsakovas nurodė, kad nesulaukė atsakymo į pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 5 d. siųstą paklausimą, tačiau pareiškėjas teismui pateikė momentinę ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad pareiškėjas jau kitą dieną atsakė į nurodytą paklausimą, tai patvirtina byloje pateiktas elektroninis laiškas. Pareiškėjas, be kita ko, pats bandė susisiekti su atsakovu dėl prieglobsčio jam suteikimo, o vėliau kreipėsi į advokatą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas negavo pareiškėjo elektroninio laiško. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 09:12 buvo registruotas incidentas dėl šlamšto (spam), todėl pagal šį incidentą siuntėjo adresas (duomenys neskelbtini) buvo užblokuotas ugniasienėje. Pareiškėjas pateko į blokuojamų siuntėjų sąrašą, todėl atsakovo pašto serveris laiškų negavo. Teismas konstatavo, kad atsakovas negavo pareiškėjo elektroninių laiškų ne dėl pareiškėjo, o dėl valstybės institucijos kaltės, todėl pareiškėjui negali tekti tokios klaidos ištaisymo našta. Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, pats turėjo imtis priemonių ištaisyti savo klaidą ir išspręsti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės. Kadangi pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas ir nėra priimtas sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui (ne) suteikimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
17. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl šis pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas. Teismas atmetė skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išduoti kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką, motyvuodamas tuo, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, nagrinėjamu atveju teismas negali įpareigoti atsakovą atlikti tokius veiksmus.
III.
18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas D. A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.
19. Pareiškėjas nurodo, kad, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vyrauja aiškinimas, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus, tačiau šiuo atveju yra svarbi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-985-415/2020, išdėstyta pozicija, kad ši nuostata neturėtų būti pripažįstama absoliučia taisykle, gali būti taikomos šios bendrosios taisyklės išimtys, atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, siekiant užtikrinti teisingumo ir teisėtumo principų realų įgyvendinimą.
20. Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju susidarė neeilinė situacija, kurioje teismas, nors ir konstatavo atsakovo pažeidimus, įpareigojo jį atlikti veiksmus, kurių atsakovas tinkamai neatliko, t. y. išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau šių veiksmų atlikimas, pareiškėjui esant kilmės valstybėje, būtų neperspektyvus bei nerezultatyvus. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl atsakovo neveikimo jis buvo sugrąžintas į kilmės valstybę, o atsakovas nebeturi pareigos nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį, nes pareiškėjas neatitinka vienos esminių sąlygų – buvimo už kilmės valstybės ribų. Teismui neįpareigojus atsakovo išspręsti klausimo dėl pareiškėjo perkėlimo į Lietuvos Respubliką, atsakovas atsidurs palankioje situacijoje, kai atsakovo neteisėti veiksmai sudarys prielaidą atmesti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nesigilinant į jo individualią situaciją, grindžiant ją tuo, kad pareiškėjas sugrįžo į savo kilmės valstybę. Pareiškėjas, be kita ko, iki šiol patiria (duomenys neskelbtini), o teismo atsisakymas patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl prašymo įpareigoti atsakovą išspręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Lietuvos Respubliką iš esmės neapgina pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
21. Pareiškėjas tvirtina, kad teismai jau yra priėmę sprendimus, kuriais įpareigojo valstybės institucijas atlikti tam tikrus veiksmus, būtinus apginti pažeistas asmenų teises, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5391-815/2017, kurį patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. eA-3309-575/2018). Pareiškėjo atveju situacija yra iš esmės analogiška, kol pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jo prieglobsčio prašymas negali būti tinkamai įvertintas. Šių bylų skirtumas tik tas, kad pareiškėjas negali pats atvykti iki Lietuvos sienos, todėl būtina priimti sprendimą, atitinkantį pareiškėjo situaciją, t. y. įpareigoti atsakovą išduoti kelionės dokumentą, kad pareiškėjas galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodo, kad kadangi situacija, kurioje atsidūrė pareiškėjas, kilo dėl netinkamo atsakovo funkcijų vykdymo, o vien įpareigojimas išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą neužtikrina, kad jo teisės ir teisėti interesai bus apginti, mano, kad būtų teisinga ir pagrįsta kartu įpareigoti atsakovą imtis veiksmų, siekiant ištaisyti susidariusią situaciją ir užtikrinti galimybę pareiškėjui jo prašymo nagrinėjimo metu būti Lietuvos Respublikoje ir naudotis jam teisės aktų numatyta apsauga, turint prieglobsčio prašytojo statusą, o vėliau – ir pabėgėlio statusą (jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas), išduodant kelionės dokumentus.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo jį atmesti.
24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu išduoti kelionės dokumentą, todėl nėra priimtas joks sprendimas šiuo klausimu. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali įpareigoti Migracijos departamentą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, įpareigojančių Migracijos departamentą išduoti užsienyje esantiems prieglobsčio prašytojams kelionės dokumentus, o pareiškėjo skunde nurodoma administracinė byla nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes pareiškėjo situacija nėra analogiška: administracinėje byloje nebuvo priimtas prieglobsčio prašymas iš užsieniečių, o pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo priimtas, pareiškėjas buvo užregistruotas kaip prieglobsčio prašytojas, buvo atlikta jo apklausa, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą. Nėra pagrindo vertinti, jog, neišdavus pareiškėjui kelionės dokumento, nebus apginti jo teisėti interesai ir jis nebus apsaugotas nuo netinkamo elgesio kilmės valstybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Migracijos departamentas pažeis pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir įvertinti pareiškėjo atvejį.
25. Atsakovas tvirtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog jis negali naudotis prieglobsčio prašytojui suteiktomis teisėmis kilmės valstybėje. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Migracijos departamentą išduoti jam kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.
28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką buvo atmestas, teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, tačiau, pareiškėjui esant kilmės valstybėje, šių veiksmų atlikimas yra neperspektyvus bei nerezultatyvus. Pareiškėjas paaiškino, kad, sugrąžinus jį į kilmės valstybę, atsakovas nebeturi pareigos nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nes pareiškėjas neatitinka vienos esminių sąlygų – buvimo už kilmės valstybės ribų. Pareiškėjo nuomone, teismui nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo tvirtinimu, įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą neužtikrina, kad jo teisės ir teisėti interesai bus apginti, mano, kad būtų teisinga ir pagrįsta įpareigoti atsakovą imtis veiksmų, siekiant ištaisyti susiklosčiusią situaciją ir užtikrinti galimybę pareiškėjui būti Lietuvos Respublikoje jo prašymo nagrinėjimo metu ir naudotis jam teisės aktuose numatyta apsauga.
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti kelionės dokumentą negali būti patenkinamas, kadangi pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu išduoti kelionės dokumentą, nėra priimtas joks sprendimas šiuo klausimu. Atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl teismas negali įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teismų sprendimai nėra analogiški nagrinėjamam atvejui, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo tvirtinti, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
30. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas grindė savo prašymą tuo, kad 2021 m. liepos 11 d. jis (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas buvo priverstinai išsiųstas iš (duomenys neskelbtini), o 2023 m. sausio 2 d. Migracijos departamento sprendimu Nr.23S174 buvo nutrauktas pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimas.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką buvo atmestas, šiame teismo procesiniame dokumente pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti kelionės dokumentą ir kad atsakovas būtų priėmęs šiuo klausimu administracinės procedūros sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, priskirtų viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016). Pareiškėjo skunde nurodytoje administracinėje byloje nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam atvejui. Kadangi pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su prašymu dėl kelionės dokumento išdavimo, atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl tokio pareiškėjo prašymo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjas turi teisę, kad jo prašomas išduoti kelionės dokumentas būtų išduotas. Be to, pareiškėjas nedetalizuoja, kokiu teisiniu pagrindu ir kokį konkretų kelionės dokumentą jis prašo įpareigoti atsakovą išduoti. Pažymėtina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas savaime nereiškia, kad asmeniui, kuris pateikė tokį prašymą, privalo būti išduotas kelionės dokumentas atvykti į Lietuvos Respubliką.
34. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurią ginčija pareiškėjas, yra pagrįsta ir teisėta. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui kelionės dokumentą buvo atmestas, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.