Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei D. K., nukentėjusiems M. K., M. Ž. (jis ir civilinis ieškovas) ir P. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1956-01-12 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 1 išlaikytinį nepilnametį vaiką, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, - pragyvenantis iš asmeninio ūkio, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 286 str. ir 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2015-08-05 apie 17.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje, dėl buitinių priežasčių kilusio žodinio ginčo metu abiem rankomis sugriebė už šonų krūtinės aukštyje, kelis kartus suspaudė ir papurtė šeimos narį, - kartu gyvenantį savo sūnų M. K., padarydamas jam krūtinės ląstos abiejų pusių sumušimą, nubrozdinimus ir kraujosruvas abiejuose šonuose, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis V. K. 2015-08-05 apie 19 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) kieme, jų laikinai sulaikomas dėl prieš tai įvykdytos artimoje aplinkoje smurtinės nusikalstamos veikos prieš sūnų, pasipriešino fiziniu smurtu viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato patruliams M. Ž. ir P. M., - tyčia standino pareigūnų sugriebtas rankas, spardėsi ir muistėsi, stengdamas ištrūkti ir išvengti antrankių uždėjimo, sodinamas į tarnybinį policijos automobilį, kojomis spyrėsi į duris ir slenkstį, stengdamasis išvengti įsodinimo ir išgabenimo į policiją, taip priešindamasis padarė pareigūnui M. Ž. dešinio dilbio srities sumušimą ir nubrozdinimus, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat visais šiais viešai atliktais veiksmais ir kartu išvadindamas pareigūnus „kvailiais, piemenim, vaikais“, juos pažemino, įžeisdamas jų garbę ir orumą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. (idealioji nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikaltimo prieš sūnų (BK 140 str. 2 d.) prisipažino visiškai, o dėl nusikalstamų veikų prieš policijos pareigūnus (BK 286 ir 290 str. str.) – dalinai. Kaltinamasis teisme nuoširdžiai pareiškė, kad gailisi dėl savo veiksmų ir jais sukeltų pasekmių, teigė, jog jų tokių nenorėjęs, teisme viešai atsiprašė nukentėjusius, pilnai atlygino nuostolius teritorinei ligonių kasai, pareigūnui žalos kol kas neatlyginęs dėl to, kad dėl skyrybų su žmona nebeturėjęs iš ko tai padaryti. Apie įvykių aplinkybes kaltinamasis paaiškino, jog namuose tarp jo ir sūnaus kilo buitinis ginčas dėl vyno raugimo, kuriam vis aštrėjant namo virtuvėje jis nesusilaikęs ir sugriebęs sūnų abiem rankomis iš šonų panašiai krūtinės aukštyje, stipriai suspaudęs rankomis jo kūną, ar jį papurtė neprisimenąs. Įsikišus uošvei, sūnų paleido, šis išėjo laukan ir telefonu iškvietė policiją. Per šį laiką jis nusiprausęs, pasiruošęs vykti pagal išankstinį susitarimą su muzikos instrumentu į Kybartų parapijos bažnyčią, stresui nuraminti išgėręs truputį degtinės, apsvaigimo jokio nejautęs. Po konflikto su sūnumi pirmiausiai į jų namus atvyko du pasienio tarnybos pareigūnai, su jais jokių incidentų nekilo. Jis nešinas instrumentu ėjo į gatvę, matė sustojusius uniforminius pasienio tarnybos ir policijos automobilius. Kažkam sušukus, kad jis bėgantis, prie jo prišoko abu nukentėjusieji uniformuoti policininkai ir sugriebė jį už rankų, sulaikė, po to suko jas už nugaros, parvertė jį ant žemės ir uždėjo antrankius. Jis tvirtina negirdėjęs, kad pareigūnai būtų jam paaiškinę sulaikymo pagrindą ir tikslus, liepę gražiuoju sėstis į jų automobilį ir vykti į policiją konflikto su sūnumi aplinkybių išsiaiškinimui. Tačiau pats jis susivokęs, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų ir vežamas į policijos komisariatą būtent dėl prieš tai įvykusio konflikto su sūnumi. Jis pripažįstantis, kad standino rankas, muistėsi kūnu, galėjęs kiek ir spardytis, kojomis įsispyręs į automobilio duris, po to ir į kėbulo slenkstį. Policininkai jam liepę liautis triukšmauti ir priešintis, tačiau jis dėl didelio susijaudinimo nesiliovęs, nusiraminęs tik pakeliui į Vilkaviškį. Pareigūnams fiziškai priešinęsis dėl didelio susijaudinimo, kuris dar ir nebuvo praėjęs po konflikto su sūnumi, bei ir baimės dėl gresiančios atsakomybės. Jis pripažįstantis, kad pareigūnus pavadinęs „vaikais“, nes pagal amžių jie galėtų jam tokiais būti, tačiau neprisimenantis, kad būtų juos pavadinęs „piemenimis“ ar „kvailiais“. Kokiu momentu pareigūnas patyrė rankos sužalojimus jis nepastebėjęs, tyčia jį žaloti jis tikrai nesiekęs ir to nenorėjęs. Pareigą atlyginti pareigūnui neturtinę žalą pripažįstantis, dėl jos dydžio nuomonės neturintis.

2. Nukentėjusysis M. K. paaiškino, jog jų bendrų namų virtuvėje tęsiantis žodiniam jo ir tėvo, kaltinamojo, ginčui, tėvas abiem rankomis sugriebė jam už šonų krūtinės aukštyje, kelis kartus rankomis stipriai suspaudė jo kūną ir papurtė, dėl ko jis jautė fizinį skausmą ir patyrė teismo medicinos specialisto nustatytus jam kūno sužalojimus. Įsikišus į jų konfliktą močiutei, liudytojai L. V., tėvas jį paleidęs, jis išėjęs į kiemą ir telefonu iškvietęs policiją. Jis tėvą smurtauti neprovokavęs. Atvykus pareigūnams, jis buvęs atokiau sodelyje su senele, kuriai pasidarė bloga ir pats tėvo sulaikymo aplinkybių nematęs, tačiau girdėjęs pareigūnų komandą „stokit“, po to girdėjo kieme šurmulį ir tėvo balsą „gelbėkit“.

3. Nukentėjusysis M. Ž. paaiškino, kad į kaltinamojo šeimos namus kaip uniformuoti policijos patruliai uniforminiu policijos automobiliu atvyko policijos komisariato budėtojo pasiųsti išsiaiškinti tėvo smurto prieš sūnų buityje aplinkybes. Atvykę jie sustojo gatvėje, kaip tik link jų atėjo kažkokiu krepšiu nešinas kaltinamasis, įvykio vietoje jau buvę VSAT pareigūnai pasakė, kad tai būtent namuose smurtavęs asmuo. Tada jis garsiai paliepęs kaltinamajam sustoti, šis kiek stabtelėjo, pasisukęs pasižiūrėjo, metė krepšį ir ėmė bėgti. Tada jis pasivijęs sugriebė kaltinamąjį už vienos rankos, o kolega – už kitos. Perteklinės prievartos tikrai nenaudojo ir stengėsi kaltinamojo nesužeisti. Pirmiausiai liepė jam nusiraminti, nešaukti, paaiškino, kad atvyko pasiaiškinti jų konflikto su sūnumi aplinkybes, kaltinamajam nesiliaujant priešintis, jam aiškiai ir garsiai pasakė, kad jį sulaiko dėl nusikaltimo ir veš į policijos komisariatą, - šių paaiškinimų ir paliepimų kaltinamasis negalėjo negirdėti, nes visą laiką buvo jų laikomas už rankų, jų įspėjimai nieko nepadėjo. Sulaikomas kaltinamasis standino abi rankas, muistėsi kūnu, spardėsi į orą, po to įsodinamas vidun, apspardė jų automobilį, kojomis įsirėmė į kėbulo slenkstį, tik padėjus trečiam VSAT pareigūnui pavyko kaltinamąjį nešte įsodinti į tarnybinį automobilį. Juos su kolega žeidė ir žemino ne tik šis kaltinamojo elgesys, tačiau ir ilgoką laiką, kone iki pusiaukelės į komisariatą, jiems daug kartų kaltinamojo pasakyti žodžiai „kvailiai, vaikai, piemenys“. Sužalojimą rankoje jis pats pastebėjęs jau po įvykio, tačiau manantis, kad jį patyrė kaltininkui rankomis, jų nagais priešinantis antrankių uždėjimui. Neturtinės žalos atlyginimo reikalautis dėl patirtų kūno sužalojimų, sveikatos sutrikdymo, sužalojimais sukelto ir dar apie pusantros savaitės jausto fizinio skausmo.

4. Tokias kaltinamojo pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų įžeidimo aplinkybes teisiamajame posėdyje visiškai patvirtino ir nukentėjusysis P. M..

5. Liudytoja L. V. paaiškino, jog įvykio metu kaltinamasis, kuris buvo jos žentas, su sūnumi, jos vaikaičiu, susiginčijo grynai dėl buitinių smulkmenų, kuris šį ginčą pradėjo, buvo dėl jo kaltas, nežinanti. Ginčo virtuvėje metu kaltinamasis labai karščiavosi, vis labiau pyko ir sugriebė abiem rankomis sūnų už šonų krūtinės aukštyje, ar jį rankomis dar spaudė ar purtė, teigia dėl susijaudinimo nepamenanti. Jai įsikišus, kaltinamasis sūnų paleido, šis išėjo laukan ir iškvietė policiją. Jai darėsi bloga, ji po to kurį laiką prabuvo sodelyje, pati nieko nematė ir negirdėjo.

6. 2015-08-24 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo šeimos namų sodyba neaptverta, įvažiavimo keliukas žvyruotas, kairėje jo pusėje auga medis ir vaiskrūmiai, dešinėje – pievelė ir gėlynai. Kiemas prie gyvenamojo namo išklotas trinkelėmis, likusioje dalyje – žvyras, name už prieangio yra holas, iš kurio yra tuščia niša į virtuvę, taip pat durys į du kambarius bei laiptai į antrą namo aukštą (b. l. 7-11, 1 tome).

7. Pranešimo policijoje automatinės registracijos kortelėje užfiksuota, jog 2015-08-05, 18.24 val. laiku M. K. telefonu Nr. 8 634 40450 pranešė, kad namuose triukšmauja ir jį puola tėvas. 18.26 val. laiku išsiųsti pranešimą patikrinti vietoje patruliai M. Ž. ir P. M. (b. l. 18-25, 1 tome).

8. 2015-08-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 635/15(09) nukentėjusiajam M. K. klinikiniais duomenimis konstatuoti krūtinės ląstos abiejų pusių sumušimas ir nubrozdinimai, o taip pat kraujosruvos abiejuose šonuose, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 2015-08-05 po vieną kartą suimant už šonų, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, dėl sužalojimų jis galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 45, 1 tome).

9. 2015-08-10 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 647/15(09) nukentėjusiajam M. Ž. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešinio dilbio srities sumušimas ir nubrozdinimai, padaryti kietu bukabriauniu daiktu galimai 2015-08-05 vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 77, 1 tome).

10-11. 2015-08-05 tarnybiniuose pranešimuose VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnai S. V. ir E. R. patvirtinę, jog kaltinamasis V. K. įvykių metu buvęs labai susijaudinęs, elgęsis agresyviai, policijos pareigūnams jį pavykę sulaikyti tik panaudojus specialiąsias priemones (b. l. 91, 96, 1 tome).

12. 2015-08-05, 20.03 val. laiku atlikta kaltinamajam V. K. patikra alkotesteriu nustatytas 0,61 prom. lengvas girtumas (b. l. 127, 1 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis V. K. teisme tiesiogiai neprisipažino, kad sulaikomas policijos pareigūnų spardęsis kojomis, tame tarpe ir į tarnybinį jų automobilį, bei įžeidžiančiai išvadinęs juos „piemenim“ ir „kvailiais“, tačiau kartu to visumoje ir nepaneigęs, mat teismui teigęs, kad jeigu kam ir įspyrė kojomis, tai netyčia bei kad pats dėl didelio susijaudinimo neprisimenantis kad būtent tokiais žodžiais būtų kreipęsis į pareigūnus. Nepaisant kaltinamojo abejonių dėl šių aplinkybių, jos teisme buvo visiškai ir patikimai įrodytos visų kitų teisme ištirtų ir patikrintų faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų policijos pareigūnų M. Ž. ir P. M. parodymais, nusikaltimų įvykio tiesioginių liudytojų S. V. ir E. R. rašytiniais paaiškinimais tarnybiniuose pranešimuose, netiesiogiai – ir nukentėjusiojo M. K. bei liudytojos L. V. parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti tiesiogiai nukentėjusių policijos pareigūnų parodymų teisingumu, mat iki nagrinėjamų byloje įvykių jie su kaltinamuoju nebuvę net pažįstami, todėl nebuvo ir nėra netgi netiesioginės motyvacijos jį kaip tai apkalbėti. Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad būtent kaltinamasis, o ne nukentėjusieji, buvo ypatingai susinervinęs, įpykęs, triukšmavo, į pareigūnų perspėjimus ir bandymus jį sulaikyti reagavęs itin agresyviai. Visumos aptartų aplinkybių pagrindu teismas šią dalį kaltinamojo parodymų vertina neatitinkančiais tikrovės ir ją atmeta kaip iš esmės neteisingą, spręsdamas, kad tuo kaltinamasis siekia maksimaliai sušvelninti savo teisinę padėtį byloje ir susiaurinti gresiančios jam atsakomybės ribas.

Tiek nukentėjusiųjų M. K., M. Ž. ir P. M., tiek liudytojos L. V. parodymai byloje nėra prieštaringi tarpusavyje, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (įvykio vietos apžiūra užfiksuota situacija įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadų duomenys) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojos duotus paaiškinimus kaip visiškai teisingus.

Todėl teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau motyvuotai atmestą kaip neatitinkančią tikrovės dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, pirmiausiai artimoje aplinkoje, - bendruose šeimos namuose, fiziškai smurtavo, sužalojo ir sutrikdė sveikatą šeimos nariui, - kartu gyvenančiam savo sūnui M. K., o po to dar ir tyčia fiziškai priešindamasis sulaikymui, specialiųjų priemonių panaudojimui ir įlaipinimui į tarnybinę transporto priemonę, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas kaip tarnybinę pareigą vykdžiusiems dviem nukentėjusiems policijos pareigūnams, bei tuo (viešais neteisėtais veiksmais) ir garbę bei orumą žeminusiais žodžiais juos įžeidė.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį M. K. smurtu užpuolė būtent tėvas, kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebė rankomis, gniaužė jomis kūną ir purtė) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, nurodyto pobūdžio poveikiai į nukentėjusio kūną ir išorinių sužalojimų jais padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiojo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – neabejotinas fizinis skausmas, išorinių kūno sužalojimų padarymas krūtinės šonuose ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiojo betarpiškos medicininės apžiūros, tiek ir jo medicininių dokumentų bei bylos ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, byloje taip pat yra kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusius M. Ž. ir P. M. nusikaltimų įvykio metu viešu smurtiniu priešinimusi jiems ir asmenybę tokiomis aplinkybėmis žeminusiais žodžiais įžeidinėjo būtent kaltinamasis V. K.. Antra, kaltinamasis taip aktyviai prieš abu nukentėjusius pareigūnus veikė (įžeidinėjo ir smurtu jiems priešinosi) tiesiogine staigiąja tyčia, nors priešinimusi sukeltų pasekmių – nukentėjusio M. Ž. sužalojimo, atžvilgiu jo tyčia akivaizdu buvo neapibrėžta. Trečia, nukentėjusieji M. Ž. ir P. M. įvykio metu buvo tarnyboje, uniformuoti, dirbdami policijos patruliais ir atsiųsti policijos budėtojo patikrinti gautą informaciją apie daromą artimoje aplinkoje nusikalstamą veiką, atliko ne tik valstybės pareigūno viešojo administravimo funkciją, bet ir pareigą – siekė užfiksuoti ir išaiškinti kaltinamojo akivaizdžiai tik ką ir ten pat įvykdytą nusikalstamą veiką. Ketvirta, kaltinamojo veiksmai nusikaltimų įvykio situacijoje analizuojamo baudžiamojo įstatymo (BK 286 str.) prasme neabejotinai laikytini pasipriešinimu fizinio smurto veiksmais, atliktais kryptingai – kad pasipriešinti sulaikymui, sukliudyti nusikalstamos veikos užfiksavimui, išaiškinimui bei tuo išvengti gresiančios atsakomybės. Penkta, byloje apklausų protokoluose ir kaltinamajame akte užfiksuoti konkretūs kaltinamojo viešai išsakyti nukentėjusių adresu jų asmenybes, profesinį pasirengimą ir gebėjimus bei amžių žeminę žodžiai, nukentėjusius pažemino ir įžeidė, juolab kad jie persipynė su visišku neklausymu jų nurodymų ir fiziniu priešinimusi bandant priversti jį paklusti, kaipo tokie buvo išsakyti daugiausiai šaukiant ir gana viešoje vietoje (nors ir privačios valdos, tačiau atvirame kieme, besiribojančiame su kt. sodybomis, matant ir (ar) girdint kt. asmenims). Vertinami veiksmai buvo atlikti vien tik dėl nukentėjusiųjų pareigų vykdymo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas visų trijų veikų atveju kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d., 286 str. ir 290 str.) dispozicijose. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu jie papildomai nevertinami (BK 54 str. 2 d. 2 p.), iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir kiekvienos iš įrodytų kaltinamojo veikų stadija kaip visiškai baigti nusikaltimai (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Kaltinamojo veikos subjektyvinėje pusėje vyravo iš esmės asmeninio pobūdžio paskatos, - siekis iš keršto už nepaklusnumą smurtu nubausti sūnų, o po to ir išvengti sulaikymo bei nubaudimo už šią nusikalstamą veiką (BK 54 str. 2 d. 3 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina teigiamai : kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, nebaustas ir administracinėmis nuobaudomis, jau yra arti 60 m. amžiaus, pragyvena iš darbo tikinčiųjų bendruomenėje ir asmeninio ūkio, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas teigiamai, iki byloje nagrinėjamų įvykių gyveno šeimoje, augino ir išlaikė nepilnametį vaiką.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : 1) dėl BK 140 str. 2 d. numatytos veikos – a) visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdžiai reikštą gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais išaiškinti svarbias bylos aplinkybes, taip pat viešą teisme atsiprašymą nukentėjusio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), b) savanorišką atlyginimą nusikaltimu padarytos netiesioginės žalos teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.); 2) dėl BK 286 str. ir 290 str. numatytų veikų – a) savanorišką atlyginimą nusikaltimu padarytos netiesioginės žalos teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.), b) viešą atsiprašymą nukentėjusiųjų teisme ir nuoširdžiai reikštą gailėjimąsi dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltų jiems pasekmių (BK 59 str. 2 d.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas sprendžia byloje nenustatęs. Teismo vertinimu, pripažinti tokia aplinkybe kaltinamojo neblaivumą nusikaltimų įvykių metu faktinių duomenų nepakanka, - pats kaltinamasis teismui pareiškė, kad nors jis ir išgėrė degtinės, tačiau nedaug ir dėl išgerto jos kiekio apsvaigimo nejautęs bei tai jo nusikalstamų veiksmų nė kiek neįtakoję, kita vertus, kaltinamajam objektyviai nustatytas neblaivumas alkotesteriu, - 0,61 prom., nėra toks, kad būtų galima vien šiuo faktu paneigti aukščiau pažymėtus kaltinamojo teiginius.

Teismas sprendžia, jog aukščiau aprašyti teigiami kaltinamojo asmenybės aspektai kartu su atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, veikų pavojingumo visuomenei laipsniui neviršijant rūšinių sudėčių lygmens (vidurkio), ženkliai persveria keleto viena po kitos nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės reikšmę bausmės individualizavimui. Todėl sprendžiama, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimų įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia nesusijusių su realiu laisvės kaltinamajam atėmimo rūšių (BK 55 str.) ir mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžių bausmių paskyrimą (BK 61 str. 2 d.). Kadangi kaltinamasis yra dar darbingo amžiaus, pagal sveikatos būklę visiškai darbingas, pagal BK 140 str. 2 d. ir 286 str. jam skirtinos viešų darbų bausmės, o pagal BK 290 str. – bauda, bausmių dydžiai nustatytini taip : pagal BK 140 str. 2 d., - 5 mėn. po 20 val. viešų darbų, pagal BK 286 str., - 5 mėn. po 20 val. viešų darbų, pagal BK 290 str., - 10 BBND bauda. Tokie bausmių dydžiai teismo vertinimu visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Už idealiąja sutaptimi padarytus nusikaltimus (BK 286 str. ir 290 str.) atskirai skiriamos bausmės tarpusavyje subendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu, griežtesne 100 val. viešų darbų bausme apimant 60 viešų darbų valandų atitinkančią 10 BBND baudą (BK 65 str. 1 d. 3 p. 4 papunktis), ir nustatytina subendrinta bausmė – 5 mėn. po 20 val. viešų darbų. Toliau pastaroji bausmė subendrintina pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, iš dalies sudedant, su bausme, skiriama pagal BK 140 str. 2 d., ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 8 mėn. po 20 val. viešų darbų. Į pastarąją bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas 2 parų laikas už 12 val. skiriamų viešųjų darbų (BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinio pagrindo.

Kaltinamajam V. K. byloje iki šiol jokia kardomoji priemonė skirta nebuvo, tokią skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo poreikio taip pat nėra. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės (b. l. 117-118, 1 tome).

Dėl civilinių ieškinių. Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį kaltinamajam, kaip civiliniam atsakovui, dėl 55,90 EUR nuostolių, atsiradusių apmokėjus gydymo įstaigai už medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiems M. K. ir M. Ž., atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo (b. l. 48-51, 1 tome). Tačiau 2015-10-05 ieškovas pranešė teismui, kad atsisako ieškinio dėl to, kad atsakovas nuostolius laisvanoriškai visiškai atlygino dar 2015-08-31, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ieškovui yra žinomos (b. l. 17, 2 tome). Kadangi pastarasis ieškinio atsisakymo pareiškimas visiškai atitinka bylos duomenis bei padarytas laisva ieškovo valia, jis priimtinas ir procesas dėl šio ieškinio nagrinėjimo nutrauktinas (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Byloje taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį nukentėjusysis M. Ž. dėl neturtinės 500 eurų žalos atlyginimo iš kaltinamojo priteisimo. Ieškovas teisme nurodė, kad piniginės kompensacijos prašantis už sveikatos sutrikdymą ir patirtą fizinį skausmą, kurį jautęs dar apie 1,5 savaitės po nusikaltimų įvykio. Kaltinamasis, kaip civilinis atsakovas teisme visiškai pripažino įstatymu nustatytą jam prievolę atlyginti sveikatos sužalojimu nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Dėl prašomo priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimo dydžio (sumos) aiškių motyvuotų prieštaravimų taip pat nepareiškė. Teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovui buvo padaryti kūno sužalojimai, nors ir nežymiai, tačiau realiai sutrikdyta sveikata, kas neišvengiamai neigiamai paveikė jo įprastinę gyvenseną, sveikatos sužalojimo pasekmės buvo jaučiamos apie 10 dienų, ieškovas buvo sužalotas tyčiniais nusikalstamais veiksmais, ieškovo prašoma priteisti suma yra pakankamai adekvati ir proporcinga aukščiau vardinamoms juridiškai reikšmingoms atlygintinos žalos dydžio nustatymui aplinkybėms, todėl, atsižvelgiant ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pagrįsta ir teisinga, todėl pastarasis ieškinys visiškai tenkintinas.

Daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 286 str. ir 290 str., ir jį nuteisti :

1) pagal BK 140 str. 2 d. – 5 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlyginti dirbti visuomenės labui po 20 val. kiekvieną mėnesį,

2) pagal BK 286 str., - 5 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlyginti dirbti visuomenės labui po 20 val. kiekvieną mėnesį,

3) pagal BK 290 str., - 10 BBND bauda.

Skiriamas bausmes už idealiąja sutaptimi įvykdytas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu ir nustatyti šioje bylos dalyje subendrintą bausmę, - 5 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlyginti dirbti visuomenės labui po 20 val. kiekvieną mėnesį.

Pastarąją bausmę subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, iš dalies sudedant, su bausme, skiriama pagal BK 140 str. 2 d., ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę už visas nusikalstamas veikas – 8 (aštuonis) mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį (viso, – 160 val.).

Į šią galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtas 2 paras laiko už 12 (dvylika) valandų skiriamų viešųjų darbų (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.).

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2015-08-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi skirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones (įpareigojimus nuteistajam V. K. laikinai išsikelti iš namų ir nesiartinti prie M. K., nebendrauti ir neieškoti su juo ryšių).

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimą dėl civilinio ieškinio dėl 55,90 EUR nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą atsisakymo ir bylos procesą dėl šio ieškinio nagrinėjimo nutraukti, ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 4 p.).

Nukentėjusiojo M. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš nuteistojo V. K. penkis šimtus eurų (500 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.