Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. D. ir V. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje R. D. ir V. L. kaltinami pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2019 m. kovo 31 d. nakties metu, apie 2 val., viešoje vietoje, prie kavinės „D. Z.“, esančios (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkos dingsties R. D. vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį skruostą nukentėjusiajam R. P., po to, V. L. vieną kartą kumščiu iš nugaros pusės sudavė R. P. į galvos sritį ir paėmęs iš nugaros pusės už marškinių parvertė nukentėjusįjį R. P. ant žemės, tuomet R. D. kartu su V. L. kojomis sudavė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam R. P. kairės akies obuolio pogleivio kraujosruvą, tris muštines žaizdas burnos gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, ausų kaušeliuose ir pakaušyje, rankose, krūtinėje ir juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus dešiniame petyje ir dešinėje rankoje, t. y. padarė nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi, nustačius esminius kaltinamojo akto trūkumus, baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, sprendimą motyvuojant tuo, kad skiriasi kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikas, todėl turi būti patikslintas kaltinamiesiems R. D. ir V. L. pareikštas kaltinimas, taip pat reikia atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus - apklausti kavinės „D. Z.“ savininką bei imtis priemonių nustatyti vaizdo įraše užfiksuotų kavinėje buvusių asmenų tapatybes bei juos apklausti.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados

Prokuroro skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2013 ir kt.). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

6. Neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vadovaujantis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, leidžia laikyti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išvada, kad nagrinėjamu atveju, šio kaltinamojo akto trūkumo negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.

7. Kaltinamieji R. D. ir V. L. kaltinami dėl to, kad 2019 m. kovo 31 d. nakties metu, apie 2 val., viešoje vietoje galimai padarė nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, o būtent vaizdo įrašus, nenustatė, kad kaltinime nurodytu metu juose būtų užfiksuoti kaltinime nurodyti veiksmai. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui kaltinimo aplinkybėms tikslinti. Baudžiamojoje byloje be vaizdo įrašų yra surinkta ir kitų duomenų (kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kt.), kuriuos vertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, yra teismo teisė ir pareiga. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi imtis veiksmų, siekdamas įsitikinti, ar kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės atitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tuo pačiu ir tai, ar nusikalstama veika buvo padaryta kaltinime nurodytu laiku. Proceso dalyvių pateiktų versijų (nagrinėjamu atveju - kad nusikalstamos veikos padarymo laikas galimai nesutampa todėl, kad tuo metu buvo įvestas vasaros laikas) tikrinimas šioje proceso stadijoje yra teismo, o ne prokuroro, pareiga. Vadovaujantis BPK 279 straipsniu, teismas, atlikdamas byloje įrodymų tyrimą, apklausia liudytojus, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones, pats galėjo priimti sprendimą šaukti į teisiamąjį posėdį ir apklausti skundžiamoje nutartyje nurodomą kavinės savininką ir kavinės lankytojus. BPK 287 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokiais atvejais grąžinti bylos prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra jokios būtinybės.

8. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, teismas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pats gali pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, apie tai pranešdamas nagrinėjimo teisme dalyviams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visas procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti esančius trūkumus, o jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius procesinius sprendimus, jis atsižvelgia į tokių trūkumų pobūdį ir reikšmę. Tokiu būdu, teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nustatęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta kitu laiku nei yra nurodyta kaltinamajame akte, gali šią datą tikslinti. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu, priimant nuosprendį, jais vadovautis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, kitų jo trūkumų, vertinant BPK 219 straipsnio kontekste, nenustatė, taip pat nenustatyta ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų. Kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, yra nurodyta jos padarymo vieta, laikas, būdas, kilę padariniai, pateikta veikos kvalifikacija, nurodant BK straipsnį. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie įtariamuosius, jų pozicijos, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nukentėjusiojo duomenys, duomenys apie civilinį ieškinį, prokuroro pozicija dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

10. Konstatuojama, kad žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog nurodytas kaltinamojo akto trūkumas trukdo išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi jis gali būti pašalintas baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu arba į tai turi būti atsižvelgiama priimant galutinį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.