- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2-652-1093/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00038-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. M., R. G., G. G.
- Advokatai
- Audrius Kairevičius, Giedrius Bučinskas, Benius Brazaitis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams R. G., G. G. ir V. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. V. 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama perkelti jai dalyje pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti, kad atsakovės R. G. ir G. G. pardavė, o ieškovė pirko 13/48 ir 1/16 dalis (1/3 dalį) 0,8100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – pastatais poilsio nameliais, 29/32 ir 3/32 dalimis, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), už bendrą 25 000 Eur kainą, priteisiant iš ieškovės 25 000 Eur atsakovių R. G. ir G. G. naudai.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai bei atsakovėms R. G. ir G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise iki 2020 m. lapkričio 4 d. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). Ieškovei priklausė 54/81 dalys, o atsakovėms atitinkamai 13/48 ir 1/16 Žemės sklypo dalys. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovė Žemės sklypą valdo su atsakovu V. M.: ieškovei priklauso 2/3, o atsakovui – 1/3 Žemės sklypo dalys. 2020 m. rugsėjo-spalio mėn., tikslios datos neprisimena, ieškovei buvo įteiktas atsakovių R. G. ir G. G. 2020 m. rugsėjo 28 d. pasirašytas pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad jos ketina parduoti joms priklausančias Žemės sklypo dalis bei Žemės sklype esančius, joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius (namelius), t. y. pastatus poilsio namelius, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 29/32 dalys priklauso atsakovei R. G., o 3/32 dalys – G. G.. Tačiau pareiškime buvo nurodyta, jog kartu su Žemės sklypu (bei jame esančiais statiniais) parduodamas ir tik atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai. Pareiškime buvo nurodyta, jog visas turtas parduodamas tik kartu, už bendrą 50 000 Eur kainą. Ieškovės, kaip Žemės sklypo bendraturtės, netenkino tokios atsakovių pareiškime pasiūlytos sąlygos, t. y. nebuvo nurodyta Žemės sklypo dalies kaina, ji nenorėjo kartu pirkti dar ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto (kartu su Žemės sklypo dalimi) už 50 000 Eur kainą, todėl 2020 m. spalio 7 d. pareiškimu ji atsisakė pirkti Žemės sklypą atsakovių nurodytomis sąlygomis. Tačiau, kaip paaiškėjo susipažinus su 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalis (kartu su jame esančiais statiniais) buvo parduota už konkrečią (išskirtą) kainą, t. y. 25 000 Eur, o ne bendrą kainą, kaip buvo nurodyta ieškovei pateiktame pasiūlyme. Todėl 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovių R. G. ir G. G. pasirašytas pareiškimas (jo sąlygos dėl Žemės sklypo pardavimo) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalies normos, yra nesąžiningas, klaidinantis, juo buvo siekiama išvengti Žemės sklypo pardavimo ieškovei, kaip bendraturtei, valdančiai jo didžiąją dalį, tokiu būdu pažeidžiant jos, kaip bendraturtės, teisę. Žemės sklypo dalis (su statiniais) atsakovių buvo parduota atsakovui V. M. 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kitokiomis sąlygomis, nei buvo pasiūlyta ieškovei, tokiu būdu pažeidžiant jos pirmenybės teisę ją pirkti. O ieškovės atsisakymas pasinaudoti pirmumo teise (pagal tokias sąlygas, kokias siūlė atsakovės), neatitinka ieškovės valios, buvo gautas atsakovėms R. G. ir G. G. pateikus nesąžiningą ir neatitinkantį CK 4.79 straipsnio 2 dalies normos reikalavimų pasiūlymą dėl Žemės sklypo dalies įsigijimo. Ieškovė nurodė, kad būtų sutikusi ir pasinaudojusi pirmumo teise įsigyti Žemės sklypo dalį (su jame esančiais statiniais) iš atsakovių už 25 000 Eur kainą, kuri, šiuo atveju, jai nebuvo pasiūlyta (nurodyta). Todėl yra pagrindas perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, dalyje dėl Žemės sklypo dalies ir jame esančių statinių pirkimo–pardavimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovės R. G. ir G. G. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovėms R. G. ir G. G. atitinkamai 13/48 ir 1/16 dalimis nuosavybės teise priklausė Žemės sklypas, o kita dalis Žemės sklypo, konkrečiai 2/3 dalys, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovėms nuosavybės teise priklausė ir (duomenys neskelbtini) esantys statiniai: 11 poilsio namelių ir valgykla-baras (toliau ir - Pastatai). Septyni statiniai išsidėstę Žemės sklype, o likę - kaimyniniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2). Žemės sklypo2 nuosavybės teise priklausė atsakovėms. Taip pat Žemės sklypas2 yra šalia Žemės sklypo ir jie yra besiribojantys žemės sklypai. Žemės sklypas ir Žemės sklypas2 yra funkciškai susiję. Abiejuose sklypuose esančių Pastatų eksploatavimas ir šių sklypų naudojimas yra optimalus, juos naudojant kartu kaip turtinį kompleksą. Atsakovės nusprendė parduoti joms priklausančius Pastatus ir Žemės sklypą2 bei Žemės sklypo dalį. Turto vertinimo įmonė 2019 m. gegužės 28 d. pateikė konsultaciją dėl galimo turto pardavimo kainos, kurioje nurodė, kad viso turto pardavimo kaina galėtų būti 84 000 Eur. Be to, buvo akcentuota, kad galima pardavimo kaina buvo skaičiuojama tik tam atvejui, jeigu visas turtas (Pastatai, Žemės sklypas2 ir 1/3 Žemės sklypo dalis) būtų parduodamas kartu, kaip vienas turtinis kompleksas. Atsižvelgusios į nurodytas aplinkybes, atsakovės nusprendė, kad visas joms priklausęs turtas, t. y. 1/3 dalis Žemės sklypo, Žemės sklypas2 ir šiuose sklypuose esantys Pastatai, bus pardavinėjami tik kartu, kaip vienas turtinis kompleksas. Vėliau buvo rasti keli potencialūs viso atsakovėms priklausiusio turto pirkėjai. Pirkėjai sutiko pirkti visą turto kompleksą už bendrą šio komplekso kainą. Mažiausia siūloma kaina, už kurią atsakovės galėjo sutikti parduoti turto objektų kompleksą, buvo 50 000 Eur. Atsakovės visų pirma pasiūlė visą parduodamą turtinį kompleksą pirkti Žemės sklypo bendraturtei – ieškovei. Šiuo tikslu per notaro biurą ieškovei 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo persiųstas pareiškimas (toliau ir – Pareiškimas). Pareiškime buvo aiškiai nurodyta, kad ketinama parduoti atsakovėms priklausančią Žemės sklypo dalį kartu su besiribojančiu Žemės sklypu2 ir šiuose žemės sklypuose esančiais Pastatais už bendrą 50 000 Eur kainą. Pareiškime aiškiai akcentuota, kad visas išvardintas nekilnojamasis turtas yra parduodamas tik kartu. Gavusi Pareiškimą, ieškovė 2020 m. spalio 7 d. per notarą išdavė atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti (toliau – Atsisakymas). Šiame Atsisakyme ieškovė nurodė, kad atsisako pirmumo teise pirkti iš atsakovių parduodamą nekilnojamąjį turtą ir sutinka, kad visas nurodytas turtas, kaip turtinis kompleksas, būtų parduotas už kainą ir sąlygas atsakovių nuožiūra. Šis ieškovės išduotas Atsisakymas kaip vienašalis sandoris yra galiojantis ir nepanaikintas. Atsižvelgus į tai, kad buvo gautas Žemės sklypo bendraturtės (ieškovės) atsisakymas pirkti parduodamą turtinį kompleksą, šis turtinis kompleksas buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui – atsakovui V. M.. Visas turtas buvo parduotas 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), joje aiškiai aprašytas parduodamas turtas, t. y. kad parduodami Pastatai, 1/3 Žemės sklypo dalis ir Žemės sklypas2, ir parduodamo turto kaina - 70 000 Eur. Iš Sutarties nuostatų akivaizdu, kad buvo parduodamas visas turtinis kompleksas kartu, o ne atskiromis dalimis. Sutartyje (viename iš Sutarties punktų) kaina už atskirus žemės sklypus buvo išskirta tik po to, kai Sutartį tvirtinusi notarė paprašė tą padaryti. Toks kainos dalių išskyrimas jokiu būdu nereiškia šalių valios pasikeitimo, nes Sutartimi buvo parduotas visas turtinis kompleksas už tą pačią bendrą kainą. Nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad Atsakovės turėjo valią atskirai parduoti 1/3 dalį Žemės sklypo su jame esančiais statiniais už 25 000 Eur ir atskirai parduoti Žemės sklypą2 su jame esančiais statiniais už 45 000 Eur. Atvirkščiai – visi pateikti įrodymai ir Sutarties sudarymo aplinkybės bei šios Sutarties sąlygos aiškiai parodo, kad atsakovės siekė visą turtinį kompleksą parduoti tik kartu, kas ir buvo padaryta sudarant Sutartį.
4. Atsakovas V. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis Sutartimi iš atsakovių nusipirko Pastatus, 1/3 dalį Žemės sklypo bei Žemės sklypą2. Žemės sklypas ir Žemės sklypas2 yra besiribojantys žemės sklypai, atsakovėms priklausę Pastatai yra išsidėstę per abu žemės sklypus, kas neabejotinai patvirtina, kad abu žemės sklypai ir Pastatai yra funkciškai susiję. Abiejuose sklypuose esančių Pastatų eksploatavimas ir šių sklypų naudojimas yra optimalus, juos naudojant kartu kaip turtinį kompleksą, kas lemia, jog atsakovėms nuosavybės teise priklausiusi 1/3 Žemės sklypo, gretimas Žemės sklypas2 ir Pastatai rinkoje buvo vertingi ir už optimalią kainą galėjo būti realizuoti tik visus turinius vienetus parduodant kartu, o ne atskirai. Šios aplinkybės matomos ir iš 2019 m. gegužės 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijos dėl galimos turto pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad turto skaidymas atskiromis dalimis neturi jokio potencialo ir yra ekonomiškai nenaudingas. Atsakovės, ketindamos parduoti joms priklausantį turtą, pasiūlė visą parduodamą turtinį kompleksą pirkti Žemės sklypo bendraturtei – ieškovei. Todėl per notarų biurą ieškovei buvo persiųstas 2020 m. rugsėjo 28 d. Pareiškimas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad ketinama parduoti atsakovėms priklausančią Žemės sklypo dalį kartu su gretimu Žemės sklypu2 ir šiuose žemės sklypuose esančiais Pastatais už bendrą 50 000 Eur kainą. Ieškovė Atsisakyme nurodė, kad atsisako pirmumo teise pirkti iš atsakovių parduodamą nekilnojamąjį turtą ir sutinka, kad visas nurodytas turtas kaip turtinis kompleksas būtų parduotas už kainą ir sąlygas atsakovių nuožiūra. Gavus ieškovės Atsisakymą, nebuvo jokių kliūčių atsakovui įsigyti visą šį turtą netgi už didesnę nei siūlytą kainą – už 70 000 Eur. Todėl buvo sudaryta Sutartis, ją patvirtino notaras, užtikrindamas, kad visos sąlygos yra teisėtos. Nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai, ypač kai yra aiškus Žemės sklypo bendraturtės (ieškovės) atsisakymas pirkti sklypus ir pastatus už pasiūlytą kainą ir kitomis jai nurodytomis sąlygomis. Ieškovė elgiasi tiesiog nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, nes reikalauja perkelti teises tik į dalį perleisto turto už kur kas mažesnę nei rinkos kainą. Atsakovas pirko tik visą turtą kartu už bendrą 70 000 Eur kainą ir šio turto iškomplektavimas pagal ieškovės pageidavimus yra visiškai nelogiškas. Ieškovė už 25 000 Eur kainą nori gauti ne tik Žemės sklypo dalį, bet taip pat ir daugiau nei pusę parduotų Pastatų. Būtent Žemės sklype yra dauguma perleistų Pastatų (7 iš 12). Visas sandoris buvo vykdomas siekiant gauti nuosavybės teisę į visus Pastatus, nes būtent jie sudaro pagrindinę turto vertę. Pastatai ir abu žemės sklypai patenka į saugomą teritoriją – Labanoro regioninį parką, kur naujų statinių statyba yra ribojama, todėl būtent esamų pastatų egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrindinę turto vertę. Jei nebūtų šių pastatų, nebūtų galimybės ir sklypų naudoti maksimaliai naudingai, nes statybos nėra galimos. Tuo tarpu esamus pastatus yra galimybė remontuoti ir rekonstruoti – tam jie ir buvo įsigyti. Pagrindinę dalį mokėtos kainos sudaro būtent Pastatų vertė, ypač kai jie yra viename komplekse, įskaitant žemės sklypus. Patenkinus ieškinį, susidarytų situacija, kad ieškovė gautų net 7 pastatus ir Žemės sklypo dalį tik už 25 000 Eur, o atsakovui liktų tik 5 likę pastatai ir Žemės sklypas2 už kur kas didesnę kainą – 45 000 Eur. Tokia situacija būtų visiškai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, galiausiai tai sukeltų didelę žalą atsakovui bei galėtų nulemti kitų teisminių ginčų kilimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad jai buvo siūlyta pirkti tik visą turtinį kompleksą, o nebuvo pasiūlymo pirkti tik dalį jo. Paaiškino, kad ji savo dalį Žemės sklypo planavo parduoti giminaičiui E. M., kuris ir su atsakovėmis derino sąlygas dėl joms priklausančios Žemės sklypo dalies jam pardavimo. Jos valia buvo atsisakyti pirmumo teisės pirkti Žemės sklypą, kad jį galėtų įsigyti E. M.. Kai pasirašinėjo Atsisakymą, tuo metu sklypą norėjo pirkti E. M., ji 1/3 dalies Žemės sklypo tuo metu įsigyti neplanavo. Suprato, kad pateiktas neteisingas pasiūlymas, kai pradėjo daugiau gilintis, jau po Atsisakymo pasirašymo. Patvirtino, kad jos turtinė padėtis leidžia įvykdyti ieškinyje nurodytą įsipareigojimą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad pareiga pateikti pasiūlymą bendraturčiui įsigyti dalį bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta būtent asmeniui, kuris parduoda turtą. Pateiktos įsigyti sąlygos turi būti tokios, kad jos atitiktų CK reikalavimus. Šiuo atveju Pasiūlyme buvo numatytos tokios sąlygos, kad ieškovei siekiant pasinaudoti savo teise, ji tai turėjo sieti su atsakovių reikalavimu įsigyti dar ir joms asmenine teise priklausantį turtą.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdyje atsakovių R. G. ir G. G. atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, ieškinį prašo atmesti. Atsakovės paveldėjo turtą, kurį visą norėjo parduoti. Buvo atliktas objekto vertinimas, turtas įvertintas 84 000 Eur. Derybų dėl bendro komplekso pardavimo kartu su ieškove niekada nebuvo. Buvo keli pirkėjai. Tarp jų ir ieškovės giminaitis E. M., tačiau sužinojęs kainą, informavo, kad tokių pinigų neturi, vėliau sutiko pirkti už 50 000 Eur. Tačiau atsirado pirkėjas, pasisiūlęs pirkti už 70 000 Eur. Notaras Pareiškime atskleidė visas sandorio aplinkybes. Ieškovė, kaip pati nurodė, tuo metu neketino pirkti ne tik viso turinio komplekso, bet net ir Žemės sklypo dalies, dėl to nebuvo jokių derybų. Atsisakyme nurodytas konkretus pirkėjas, tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovė prašo perkelti pirkėjo teises ir pareigas tik į dalį sutartyje numatytų objektų, o to įstatymas nenumato. Ieškovė nei ketino, nei dabar yra pajėgi nupirkti visą kompleksą.
8. Teismo posėdyje atsakovo V. M. atstovas nurodė, kad atsakovas palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, ieškinį prašo atmesti. Ieškovė, duodama parodymus nurodė, jog Atsisakymo metu neketino pirkti 1/3 Žemės sklypo, tad Atsisakymas atitiko tuometinę jos tikrąją valią. Valia pasikeitė vėliau ir tai nesudaro pagrindo pirkėjo teisių perkėlimui. Atsisakymas yra galiojantis vienašalis sandoris, sukuriantis teisines pasekmes. Atsakovui buvo parduotas tas pats turtas, koks buvo pasiūlytas ieškovei. Sandorio vertė yra aiški, pardavėjo valia buvo parduoti visą turtą, o pirkėjo V. M. – įsigyti visą turtą, kainos buvo išskirtos notaro iniciatyva. Dalies turto atsakovas nebūtų pirkęs. Pabrėžė, kad nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovo paimti teisėtai įsigytą turtą – Pastatus, kurie daline nuosavybe ieškovei nepriklausė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
9. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei A. V. ir atsakovėms R. G., G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise iki 2020 m. lapkričio 4 d. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas): ieškovei priklausė 54/81 dalys, o atsakovėms atitinkamai 13/48 ir 1/16 dalys. Taigi bylos šalys buvo Žemės sklypo bendraturtės, naudojimosi bendru daiktu tvarka tarp šalių nebuvo nenustatyta. Be to, abiems atsakovėms iki 2020 m. lapkričio 4 d. priklausė visas su Žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas2). Ant šių abiejų žemės sklypų yra 12 statinių, kurie iki 2020 m. lapkričio 4 d. priklausė atsakovėms: Žemės sklype yra 7 statiniai - poilsio nameliai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas7), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas10), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas11), o Žemės sklype2 yra 5 statiniai – keturi poilsio nameliai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas4), ir valgykla - baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas12). Atsakovės šią nuosavybę 2008 m. paveldėjo, o 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė V. M., kuris iki tol nebuvo nė vieno iš šio nekilnojamojo turto objekto bendraturtis. Ieškovė, kaip Žemės sklypo bendraturtė, reiškia ieškinį atsakovėms CK 4.79 straipsnio pagrindu, prašydama perkelti jai dalį pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ieškinį iš esmės grįsdama tuo, kad buvo pažeista jos pirmenybės teisė pirkti parduodamą Žemės sklypo dalį, kadangi atsakovės reikalavo kartu su Žemės sklypo dalimi pirkti ir kitą tik atsakovėms priklausantį turtą bei nenurodė Žemės sklypo dalies kainos.
10. Bendraturčių pirmenybės teisės įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto dalį įgyvendinimo sąlygos ir tvarka yra reglamentuotos CK 4.79 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Tuo atveju, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).
11. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės, ketindamos parduoti joms nuosavybės teise priklausantį turtą kaip turtinį kompleksą, kurio dalis priklausė bendrąja daline nuosavybe ir ieškovei, vadovaudamosios CK 4.79 straipsnio nuostatomis, pasiūlė ieškovei pirkti visą parduodamą turtą, kaip Žemės sklypo bendraturtei. Šiuo tikslu per notarą ieškovei buvo persiųstas 2020 m. rugsėjo 28 d. Pareiškimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodytas atsakovių ketinimas parduoti joms priklausantį turtą – Žemės sklypo dalį, Žemės sklypą2 ir Pastatus, kaip turtinį kompleksą su siūlymu ieškovei pirkti šį turtą už bendrą 50 000 Eur kainą, pareiškime nurodytos tokios sandorio sąlygos: visas nekilnojamasis turtas parduodamas tik kartu, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo šio pareiškimo gavimo dienos. Ieškovė teisme patvirtino, kad šį pareiškimą gavo.
12. Gavusi atsakovių pranešimą apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą, ieškovė 2020 m. spalio 7 d. per notarą išdavė Atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti, kuriame nurodė, kad atsisako pirmumo teise pirkti iš atsakovių parduodamą nekilnojamąjį turtą ir sutinka, kad visas nurodytas turtas, kaip turtinis kompleksas, būtų parduotas už kainą ir sąlygas atsakovių nuožiūra E. M.. Atsakovės, gavusios ieškovės, kaip Žemės sklypo bendraturtės atsisakymą pirkti nekilnojamąjį turtą pirmenybės teise, 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamąjį turtą pardavė V. M.. 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte ir jo papunkčiuose nurodytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas - kad parduodami Pastatai, 1/3 Žemės sklypo dalis ir Žemės sklypas2; sutarties 3.1 punkte numatyta parduodamo turto kaina - kad bendra viso parduodamo turto kaina yra 70 000 Eur; sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad iš nurodytos 70 000 Eur bendros kainos Žemės sklypo 1/3 dalis, kartu su jame esančiais Pastatu5 – Pastatu11, parduoti už 25 000 Eur, o Žemės sklypas2, kartu su jame esančiais Pastatu1 – Pastatu4 ir Pastatu12, parduoti už 45 000 Eur.
13. Taigi iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovei, kaip Žemės sklypo bendraturtei, buvo pasiūlyta pirmenybės teise pirkti atsakovėms priklausančią Žemės sklypo dalį, tačiau su sąlyga kartu pirkti ir kitą atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip turtinį kompleksą, už bendrą 50 000 Eur kainą. Ieškovei atsisakius, visas jai siūlytas pirkti nekilnojamasis turtas, kaip turtinis kompleksas, parduotas atsiradusiam pirkėjui – atsakovui V. M., už 70 000 Eur. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui V. M. turtas buvo parduotas ne tomis pačiomis ar palankesnėmis sandorio sąlygomis, kuriomis jis buvo pasiūlytas pirkti ieškovei, kadangi visas turtas šiam atsakovui parduotas kaip turtinis kompleksas ir netgi už didesnę kainą nei siūlyta ieškovei.
14. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisę pirkti nuosavybės dalį pažeidė tai, kad atsakovės jai siūlė pirkti ne vien Žemės sklypo dalį, bet reikalavo kartu nupirkti ir tik atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau teismas negali sutikti su ieškove, kad atsakovių pasiūlytos sandorio sąlygos pažeidė ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisę pirkti bendrosios nuosavybės dalį.
15. Aiškindamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigą pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams, tačiau pabrėžia, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės yra fiziniai asmenys, Žemės sklypo dalį, Žemės sklypą2 ir Pastatus yra paveldėjusios. Turėdamos teisę savo nuožiūra realizuoti savo nuosavybės teises, jos nusprendė joms priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti. Atsakovės laisvos nustatyti, kokiomis sąlygomis turtą parduoti, o siekis turtą parduoti kuo palankesnėmis ekonominėmis sąlygomis yra natūralus ir teisėtas. Iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Žemės sklypas ir Žemės sklypas2 yra besiribojantys žemės sklypai, o per abu sklypus išsidėstę Pastatai – poilsio nameliai ir valgykla, yra stovyklavietė prie ežero. Todėl teismas pritaria atsakovų argumentams, kad yra optimalu ir protinga šį turtą – visus namelius ir su jais susijusius žemės sklypus, eksploatuoti kartu kaip vieną turtinį kompleksą, esant vienam šio turto savininkui. Šiuo atveju CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios atsakoves savo turtą parduoti atskiromis dalimis ar suteikančios teisę bendraturčiui nustatyti sandorio sąlygas. Dėl to teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovės neturėjo teisės nustatyti sandorio sąlygos, kad Žemės sklypo dalis parduodama kartu su Žemės sklypu2 ir Pastatais kaip turtinis kompleksas.
17. Teismas taip pat negali sutikti su ieškove, kad atsakovės nenurodė parduodamo turto kainos. 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešime aiškiai nurodytas turtas, kurį ketinama parduoti, ir kaina, už kurią siūloma pirkti. 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat aiškiai nurodytas turtas, kurį atsakovės parduoda, o kitas atsakovas perka, ir sutarties 3.1. punkte nurodyta šių daiktų kaina. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota Žemės sklypo dalis, Žemės sklypas2 ir Pastatai kaip turtinis kompleksas už bendrą 70 000 Eur kainą. Tai, kad sutarties 3.2 punkte detalizuota, jog dalis Žemės sklypo su jame esančiais nameliais parduodami už 25 000 Eur, o likęs turtas už 45 000 Eur, šiuo atveju juridinės reikšmės neturi, nes atskiromis dalimis turtinis kompleksas nebuvo parduodamas. Be to, iš atsakovių atstovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad daiktų kaina buvo išskirta, prašant notaro padėjėjai.
18. Remdamasis paminėtu, teismas konstatuoja, kad atsakovių 2020 m. rugsėjo 28 d. Pareiškimas, siūlant ieškovei kaip nekilnojamojo daikto bendraturtei pirkti Žemės sklypo dalį kartu su kitu atsakovėms priklausančiu turtu kaip turtinį kompleksą, yra teisėtas, aiškus, ir ieškovės pirmenybės teisės pirkti Žemės sklypo dalį nepažeidė. Ieškovė 2020 m. spalio 7 d. pareiškimu aiškiai atsisakė pirkti Žemės sklypo dalį su kitu atsakovių išvardintu joms priklausiusiu turtu kaip turtinį vienetą. Ieškovė teisme patvirtino, kad šis atsisakymas atitiko jos valią, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ji ir šiuo metu nepageidauja pirkti viso 2020 m. rugsėjo 28 d. Pareiškime nurodyto turto, ieškovė teisme taip pat patvirtino, kad atsisakymo metu ji neketino pirkti ir Žemės sklypo dalies. Taigi ieškovės 2020 m. spalio 7 d. atsisakymas yra galiojantis, jis atitiko ieškovės valią. Visa tai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad ieškovės, kaip nekilnojamojo daikto bendraturtės, pirmenybės teisė pirkti nekilnojamojo daikto dalį pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti šios pažeistos teisės gynimo būdo ir perkelti pirkėjo teises bei pareigas.
19. Be kita ko, prašomas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas nėra tinkamas dar ir dėl to, kad poilsio nameliai, esantys Žemės sklype, ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklausė, todėl ji pirmenybės teisės jų pirkti neturėjo ir neturi. CK 4.79 straipsnis, kurio pagrindu pareikštas ieškinys, reglamentuoja bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu, esant galiojančiai 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai pirkėjo teisės statinių - Pastato5, Pastato6, Pastato7, Pastato8, Pastato9, Pastato10, Pastato11, atžvilgiu turėtų būti perkeltos jai, tokio pagrindo nenustatė ir teismas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti pareikštus reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, ieškovė turi apmokėti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovių R. G. ir G. G. išlaidas teisme sudaro 2 420 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro susipažinimas su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį parengimas. Atsakovo V. M. išlaidas teisme sudaro 2 500 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro susipažinimas su ieškiniu ir bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimas, konsultacijų rengimas, atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose.
22. Atsakovų išlaidos, patirtos atstovų pagalbai apmokėti, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovams iš ieškovės priteistinas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
23. Taip pat ieškovė, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei turi atlyginti 17,80 Eur pašto išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovėms R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš ieškovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,80 Eur (septyniolika eurų ir 80 eurocentų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti ieškovei, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.