Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl 2020 m. liepos 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-559 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis E. B. prašo panaikinti 2020 m. liepos 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-559 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. skundžiamo nutarimo motyvas, kad yra likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, negali būti vienas iš pagrindų netaikyti lygtinio paleisimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

2. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 63 balai ir yra vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizika 2020-01-07 buvo 72 balai, o tai reiškia, kad per trumpą laikotarpį nuteistasis padarė didelę pažangą;

3. nuteistasis laisvės atėmimo metu elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą skatintas, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas ir įvairiu užsiėmimus. Turi šeimą, su kuria palaiko tvirtus ryšius. Yra įgijęs statybos meistro profesiją, laisvėje dirbo, turi butą bei santaupų. Visa ši faktų visuma nusveria neigiamus faktus apie ankstesnę nuteistojo kriminalinę patirtį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jos nuteistasis pakeitė savo elgesį, todėl jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 2018-04-23 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-06-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

2018-04-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas 2019-10-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir E. B. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktinių aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad jis nukentėjusiąją B. J. jos sutikimu atgabeno prostitucijai į Amsterdamo miestą, Nyderlandų Karalystę.

Bausmės pradžia – 2019-10-28, bausmės pabaiga – 2022-06-19. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 30 dienų.

N. K. nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog skundžiamo nutarimo motyvas, kad yra likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, negali būti vienas iš pagrindų netaikyti lygtinio paleisimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati E. B. padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra 63 balai ir yra vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizika 2020-01-07 buvo 72 balai, o tai reiškia, kad per trumpą laikotarpį nuteistasis padarė didelę pažangą. Teismas pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama skundžiamą nutarimą.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis laisvės atėmimo metu elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą skatintas, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas ir įvairiu užsiėmimus. Turi šeimą, su kuria palaiko tvirtus ryšius. Yra įgijęs statybos meistro profesiją, laisvėje dirbo, turi butą bei santaupų. Visa ši faktų visuma nusveria neigiamus faktus apie ankstesnę nuteistojo kriminalinę patirtį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jos nuteistasis pakeitė savo elgesį, todėl jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kaip minėta, yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus, šiuo metu nedirba ir nesimoko, pataisos namuose dirbti neišreiškė noro. Kriminalinė istorija leidžia teigti, kad laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Atsižvelgiant nuteistojo kriminalinę istorija, galima teigti, kad jis linkęs pirmumą teikti veiksmui, neapsvarstant visų galimų savo elgesio pasekmių.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą E. B. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.