Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-274-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-12
Bylos Nr.
AN2-274-932/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00453-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-274-932/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00453-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo Ramūno Rakausko (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla nutraukta konstatavus V. G. veiksmuose nesant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius Tomas Valeika 2021 m. vasario 19 d. surašė V. G. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-122-2021 dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2020 m. balandžio 1 d., 07.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 4 d., 11.00 val., leido bendrovėje dirbti V. S. (V. S.), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie V. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, konstatavus, kad V. G. veiksmuose nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą, priimti naują nutarimą ir pripažinti V. G. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, paskirti jam sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.

3.1. Pirmiausia apeliaciniame skunde aptariami liudytojos L. B. parodymai teisme ir rašytiniai paaiškinimai, pasisakoma dėl parodymuose ir paaiškinimuose esančių skirtumų. Skunde teigiama, kad teismas vadovavosi tik liudytojos parodymais teisme, kurie neatitinka byloje esančių dokumentų. Pažymima, kad teikdama paaiškinimą liudytoja buvo įspėta pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, paaiškinimą teikė lietuvių kalba, jame nurodė, kad V. S. dirba nuo 2020 m. kovo mėn. Be to, liudytoja nurodė ir tai, kad dėl V. S. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra informuota darbuotoja J. Su V. S. nėra sudaryta darbo sutartis. Darbo laikas yra nuo 06.30 val. iki 08.00 val. Už V. S. darbą pinigai yra pervedami jai (L. B.). Pabrėžiama, kad liudytojos įvardintą aplinkybę, jog V. S. nuo 2020 m. balandžio mėn. tvarkė aplinką adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino ir saugos tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. V. (A. V.), nurodydamas, kad darbus V. S. kartais atlikinėdavo su sugyventine/žmona. Kaip svarbia aplinkybe prašoma vertinti ir tai, kad informacijos tyrimas buvo pradėtas pagal gautą anoniminį pranešimą (du kartus) dėl V. S. nelegalaus darbo adresu (duomenys neskelbtini).

3.2. Toliau apeliaciniame skunde pasisakoma dėl V. S. paaiškinimų. Skunde pažymima, kad net ir laikantis pozicijos, jog V. S. tik pasirašė paaiškinimo tekstą, o jį surašė T. Valeika, šiame paaiškinime užfiksuota tik V. S. žinoma informacija – atsiskaitymo būdas, atsakingo asmens duomenys ir kontaktai, darbo laiko pradžia ir pabaiga, įmonės kontaktai. Be to, pažymima, kad patikrinimo metu V. S. darbines funkcijas atliko vienas. Pastarasis dėvėjo darbo drabužius, turėjo darbo įrankius, raktus nuo pagalbinių patalpų, puikiai orientavosi darbinėje aplinkoje. Tai patvirtina ir apsaugos darbuotojo A. V., L. B. pirminiai paaiškinimai, kuriuose užfiksuota, jog V. S. darbines funkcijas atlieka nuo 2020 m. kovo/balandžio mėn. bei institucijos atstovo T. Valeikos paaiškinimas, kad tyrimas buvo pradėtas pagal du anoniminius skambučius, nurodant V. S. atliktinų darbinių funkcijų vietą ir laiką.

3.3. Apeliantas aptaria ir J. G. paaiškinimus bei parodymus teisme, jų neatitikimą. Laikomasi pozicijos, kad teisme pateiktas J. G. aplinkybių aiškinimas skiriasi nuo V. S., L. B. VDI 2020 m. rugsėjo 4 d. teiktų paaiškinimų. Be to, J. G. parodymai skiriasi nuo L. B. paaiškinimų teisme, jog J. G. dažnai atvažiuodavo dėl kokybės patikrinimo (L. B. ją matydavo kokius tris kartus per savaitę).

3.4. Institucijos vertinimu, šiuo atveju buvo siekiama suklaidinti teismą dėl tikrosios teisinių santykių kilmės, siekiant užmaskuoti nelegalų darbą ir padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išvengti atsakomybės, ir tvirtinama esant akivaizdu, jog V. S. aiškiai suvokė ir žinojo, jog dirba nelegaliai. Sprendžiant dėl V. G. kaltės svarbu įvertinti ir tai, kad fizinis asmuo (darbuotojas) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atlieka darbo funkcijas. Tuo pačiu pabrėžta, kad liudytojus siejo darbiniai ir pavaldumo santykiai, todėl jų duoti parodymai gali būti šališki, suderinti iš anksto.

3.5. Apeliaciniame skunde yra aptariama ANK 95 straipsnio taikymui aktuali teismų praktika, akcentuojant, kad nelegalus darbas, kaip administracinis nusižengimas, gali būti nustatomas ir tais atvejais, kai kiti bendrovės vadovai, t. y. ne vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, turėdami žodinį bendrovės vadovo pavedimą organizuoja asmenų įdarbinimą; aptariamas nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

4. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Nagrinėjamu atveju Institucijos surašytu administracinio nusižengimo protokolu V. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti V. G. veiksmuose esant inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių ir teiseną nutraukė. Pateiktame skunde Institucija prašo apeliacinės instancijos teismo priimti priešingą sprendimą, t. y. pripažinti V. G. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą.

6. Susipažinęs su pateiktu skundu ir visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei ją įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarime yra aptartos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios, kas yra nelegalus darbas, taip pat aptarti ir teismų praktikoje pripažįstami nelegalų darbą apibūdinantys požymiai. Visos šios ANK 95 straipsnio taikymui aktualios nuostatos įvardintos teisingai, todėl iš naujo nedėstytinos.

8. Susipažinus su bylos medžiaga, o taip pat ir atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad apeliantas vienais iš esminių įrodymų, kurie esą patvirtina nelegalaus darbo faktą, laiko V. S., L. B. ir A. V. rašytinius paaiškinimus (b. l. 8-10). Pastarasis asmuo pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas – jam siųsti šaukimai grįžo neįteikti (b. l. 46, 66, 68), galimybės iškviesti į teismo posėdį nebuvo, tuo tarpu V. S. ir L. B. teisme duodami parodymus (b. l. 56-60, 75-78) nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes. Pažymėtina, kad šių asmenų rašytinių paaiškinimų ir parodymų teisme turinys yra detaliai aprašyti pirmosios instancijos teismo nutarime, dėl to jie iš naujo šioje nutartyje neperrašytini, akcentuotina tik tai, kad tiek V. S., tiek L. B. teisme paneigė buvus nelegalaus darbo faktą (abu tikino, kad V. S. tik pabūdavo sugyventinės darbovietėje, jokių darbinių funkcijų neatliko). Toks kardinalus pozicijos pasikeitimas dėl esminių bylos aplinkybių vertintinas nevienareikšmiškai, kita vertus, net ir darant prielaidą, kad būtent pirminiuose rašytiniuose V. S. ir L. B. paaiškinimuose buvo nurodyta teisinga informacija, to nepakanka priimti sprendimui dėl administracinės atsakomybės taikymo V. G..

9. Pagal ANK 95 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį, – yra darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 21 straipsnyje. DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taip pat, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad V. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius). Taigi pagal užimamas pareigas jis gali būti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Pabrėžtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaip minėta, liudytojai V. S. ir L. B. apklausiami teisme (b. l. 56-60, 75-78) neigė, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kokią nors darbo funkciją. Nors šių asmenų rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 8-9) buvo laikomasi priešingos pozicijos, t. y. pripažįstama, jog V. S. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir realiai atliko darbo sutarties požymių turinčius veiksmus, šiuose paaiškinimuose nėra minima, kad apie tokius veiksmus būtų žinojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. G. (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai). Net ir darant prielaidą, jog V. S. galimai realiai atliko veiksmus, turinčius darbo sutarties požymius, negalima kategoriškai tvirtinti, kad šie veiksmai būtų atlikti esant V. S. ir darbdavio atstovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo – V. G. susitarimui.

11. Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t. y. ne vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį bendrovės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais bendrovės vadovas žino, jog bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu bendrovės vadovas administracinį nusižengimą padaro neveikimu – nepakankama darbo teisinių santykių kontrole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-535/2012). Rašytiniame paaiškinime V. S. (b. l. 8) įvardino nurodymus duodavusį asmenį – J. G. Pastaroji šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo kokybės vadybininkės pareigas. Iš byloje esančių kokybės vadybininko pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2007-328 (b. l. 11-13), matyti, kad šias pareigas užimančiam asmeniui nebuvo deleguota pareiga organizuoti asmenų įdarbinimą. Byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog V. G. būtų davęs bent kokį žodinį ar rašytinį pavedimą J. G. ar bet kuriam kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui organizuoti asmenų įdarbinimą. Be to, liudytoja J. G. tiek teisme (b. l. 56-60), tiek rašytiniame paaiškinime (duotame tą pačią dieną, kai buvo atliekamas VDI patikrinimas (b. l. 7)) nurodė, jog anksčiau jau yra įspėjusi L. B., kad pastaroji negali atsivesti į darbo vietą svetimo žmogaus. Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės netgi buvo surašyti tarnybinis pranešimas (patvirtintas J. G. parašu) ir aktas dėl darbo drausmės pažeidimo (patvirtintas J. G., kitų atsakingų bendrovės darbuotojų ir L. B. parašais), kurie yra pateikti į bylą (b. l. 30-31). Iš to galima spręsti, jog V. S. pasirodymų L. B. darbo vietoje atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenys netoleravo.

12. Taigi, kaip minėta, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, kad tarp V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. G. egzistavo susitarimas, kad V. S. atliks darbo sutarties požymius atitinkančius veiksmus. Be to, nėra įrodymų, kad V. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtų įgaliojęs kitus šios bendrovės darbuotojus organizuoti įdarbinimą, žinojo apie V. S. atliekamą nelegalų darbą, V. S. buvimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir tokiu būdu dėl nepakankamos kontrolės neužkirto kelio realiai besiklostantiems nelegaliems darbo santykiams. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020).

13. Atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima kategoriška ir jokių abejonių nekelianti išvada, kad V. G. padarė jam inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylą nesant minėto administracinio nusižengimo požymių yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo Ramūno Rakausko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė