Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjų manymu, skundžiamoje PAV atrankos išvadoje turėjo būti vienaip ar kitaip aptarti PAV subjektų, suinteresuotos visuomenės siūlymai (pastabos), o priimta galutinė išvada – motyvuota. Tačiau nagrinėjamu atveju galutinės atrankos išvados motyvai yra visiškai nepakankami: 1) galutinės išvados 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 9.10 punktuose nėra jokio savarankiško atsakingos institucijos vertinimo (motyvacijos); 2) galutinės išvados 9.5, 9.6, 9.7, 9.8 punktuose nurodyti motyvai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip pagrindžiantys esminę atrankos išvadą; 3) galutinės išvados 9.6 ir 9.7 punktuose pasisakoma apie oro teršalų sklaidos modeliavimą ir triukšmo sklaidos skaičiavimą, tačiau nenurodoma, kiek šis poveikis išsiplės ir kaip aritmetine išraiška pasikeis kiekiai ir kaip šie kiekiai įtakos foninę taršą ir triukšmą, kodėl jie nelemia poreikio atlikti PAV, todėl 9.6 ir 9.7 punktuose esantis dėstymas neatitinka atrankos išvados motyvacijos sąvokos ir sunkiai, sprendžiant pagal tai, kas surašyta 9.6 ir 9.7 punktuose, suderinamas su galutine atrankos išvada – PAV neprivalomas; 4) galutinės išvados 9.8 punkte daroma kategoriška išvada nepatvirtinta jokiais duomenimis. Agentūra, nenurodė, kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina, kad susidarančių atliekų tvarkymas atitiks Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o tai reiškia, jog tokio pobūdžio teiginys, kuris negali būti patikrintas, negali būti pripažintas ir pagrįstu bei būti kertiniu motyvu, lėmusiu galutinės atrankos išvadą; 5) galutinės išvados 9.9 punkte pateikti motyvai yra tik informacinio pobūdžio ir neaišku kokią jie turėjo įtaką priimant sprendimą dėl galutinės atrankos išvados.

Pažymėjo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalis įpareigoja atsakingą instituciją priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą. Paminėti galutinės atrankos išvados motyvų trūkumai nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą ši individualų administracinį aktą pripažinti nepagrįstu, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kas yra pagrindu jį panaikinti.

Teigė, kad galutinė atrankos išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta bendrovės pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. PAV atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam taršos padidėjimui, o pačiai ūkinei veiklai, 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, privalomos PAV procedūros nebuvo atliktos. Be to, neaišku, kokia tiksliai ūkinė veikla vykdoma šiuo metu, koks yra planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta PAV atranka. Atliekant PAV atranką ir priimant galutinę atrankos išvadą, nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius.

Galutinės atrankos išvados 5 punkte nurodyta, kad šiai veiklai vykdyti 2015 m. AB „Klaipėdos vanduo'' buvo išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Leidime nurodyta, kad taršos leidimas keičiamas pagal Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. (15.3)-A4-341 priimtą atrankos išvadą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) – PAV. Įvertinus šią išvadą matyti, kad joje neužsimenama apie 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, ir šioje išvadoje aprašoma veikla susijusi su nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcija, kuriai, pažymėtina, taip pat buvo nustatytas neprivalomas PAV. Galima tik daryti prielaidą, kad minėtai 4 vnt. kogeneracinių įrenginių veiklai, naudojant iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintas dujas bei Dumpių sąvartyne sugeneruotas biodujas, buvo atliktos atrankos procedūros Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 22 d. priimant atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-dėl AB „Klaipėdos vanduo" nuotekų valyklos elektrinių statybos ir elektros energijos gamybos (duomenys neskelbtini) PAV, tačiau ir ši išvada nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Atkreipė dėmesį, kad ūkinė veikla (4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos ) aktualioje vietoje yra vykdoma nuo 2014 m. neatlikus privalomų PAV procedūrų, o PAV atranka buvo atlikta tik planuojamam vykdomos šios ūkinės veiklos išplėtimui. Atitinkamai PAV procedūros ūkinės veiklos išplėtimui gali būti teisėtai atliekamos tik tokiu atveju, jeigu PAV procedūros yra atliktos pačiai ūkinei veiklai, kurią ketinama plėsti.

Įvertinus prieš tai minėtas AB „Klaipėdos vanduo“ atliktas atrankas ir dėl to papildytą bendrovės taršos leidimą galima daryti prielaidą, kad vykdant skundžiamą atranką netinkamai ir neaiškiai nurodyta pati planuojama ūkinė veikla, todėl ir iš galutinės išvados nėra aišku, kokiai planuojamai ūkinei veiklai atlikta PAV atranka.

Galutinėje išvadoje nėra jokių duomenų ir motyvų apie tai, kaip ir kodėl yra kvalifikuojama konkreti planuojama ūkinė veikla (tarp jų nėra duomenų, kodėl planuojama ūkinė veikla yra priskiriama būtent prie PAV įstatymo 2 priedo), o tai laikytina absoliučiu galutinės išvados negaliojimo pagrindu.

Taip pat skunde teigiama, kad dėl vykdomos intensyvios ūkinės veiklos tiek AB „Klaipėdos vanduo" veiklos teritorijoje tiek šalia šios teritorijos esančiuose kituose objektuose vietos gyventojai nuolat užuodžia smarvę ir patiria kitus nuolatinius nepatogumus, susijusius su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu (šiukšlių pasklidimas iš Dumpių sąvartyno, vizualinė teritorijos aplinkos tarša, dideli stambiagabaričių transporto priemonių srautai ir dėl to pablogėjusi asfaltuoto kelio danga (žvyras, dulkės ir pan.), planuojami įrengti nauji sąvartynai arba kiti pramoniniai ir aktyviai aplinką veikiantys objektai, vienos didžiausių Lėbartų kapinės Lietuvoje su atitinkamai su šiuo objektu susijusiu padidėjusiu transporto srautu bei planuojama šalia kapinių vystyti krematoriumo veikla, įvairūs vietinių gyventojų skundai dėl vykdomos veiklos poveikio aplinkai arba ginčai su minėtoje teritorijoje veiklą vykdančiais subjektais dėl teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo). Tai tik patvirtina, kad ginčo teritorijos aplinkinių gyventojų psichoemocinė būsena yra labai bloga ir gyventojai nebenori gyventi apie 200 ha plotą užimančiame šiukšlyne, kurį būtų galima pavadinti „ekologine bomba“. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos teritorijoje planuojama veikla, kurios vykdymo metu planuojama į aplinka išleisti dar 25 proc. daugiau teršalų, nei yra teršiama šiuo momentu yra ta aplinkybė, kuri neigiamai paveiks ir taip jau labai blogą ir užterštą aplinką, todėl PAV privalo būti atliktas ir jo metu privalo būti aptartos priemonės kaip mažinti AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomą taršą, o ne duoti leidimą didinti taršos kiekius.

Skundžiamoje atrankos išvadoje nėra jokių duomenų, kad PAV atrankos metu būtų vertinta esama aplinkos būklė, t. y. kvapų ir oro taršos modeliavimai atlikti nevertinant esamos faktinės aplinkos būklės (foninės taršos) dėl šalia AB „Klaipėdos vanduo" veiklos teritorijoje veiklą vykdančių subjektų. Galutinėje išvadoje nėra absoliučiai jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad buvo įvertinti kiti ūkinės veiklos ir aplinkos veiksniai, taip pat galimas poveikis aplinkai, kas yra aktualu ir būtina atliekant PAV atranką. Nors atrankos procedūromis suinteresuota visuomenė pateikė pakankamai duomenų apie esamus aplinkosaugos pažeidimus, kurie patvirtina, kad AB „Klaipėdos vanduo" veiklos teritorijoje yra fiksuojami pažeidimai, kurie negali neturėti poveikio bendrai foninei taršai, kaip tai bandoma įrodyti skundžiamoje atrankos išvadoje.

Akivaizdu, kad tokio masto vienoje vietoje lokalizuota ūkinė veikla (taršos šaltiniai), kokia yra vykdoma šiuo metu ir planuojama vykdyti (duomenys neskelbtini) kaimuose, sukelia tam tikrus aplinkos pokyčius, tačiau tokie pokyčiai galutinėje skundžiamoje išvadoje nėra aptarti ir įvertinti. Tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą atrankos išvadą, kadangi atsakovė realios PAV atrankos neatlikinėjo.

Pabrėžė, kad atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, jog ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, ir priešingai, priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, pakanka motyvuotos prielaidos apie planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą poveikį aplinkai. Šiuo atveju atsakovė, kaip atsakinga institucija, neatsižvelgė ir nevertino ginčo planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai, taip pat neįvertintas galimas poveikis psichoemocinei aplinkinių gyventojų būklei.

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nemotyvuotais sprendimais PAV procedūrą – PAV atrankos institutą – pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos dėl PAV neatlikinėjo, PAV atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir iš esmės net nenustatinėjo galimo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai (psichoemociniam poveikiui). Šiuo atveju svarbu pastebėti, jog skundžiamos atrankos išvados nagrinėjimo eigoje atsakinga institucija nepagrindė priimtos galutinės išvados ir nenurodė, kokius vertinimo veiksmus ji atliko surinkusi PAV atrankos medžiagą (PAV subjektų išvadas, PAV dokumentų rengėjo pateiktą informaciją atrankai). Manytina, kad tai yra labai svarbu, kadangi tik atsakinga institucija turi galimybę pagrįsti priimtą administracinį sprendimą bei pateikti duomenis apie PAV procedūros metu atliktus PAV dokumentų vertinimo veiksmus. Atsakinga institucija ne tik turi kompetenciją, bet ir privalo įvertinti visus planuojamos ūkinės veiklos aspektus poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai požiūriu bei planuojamos ūkinės veiklos subjektų išvadas.

Atsakovė PAV atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir iš esmės nenustatinėjo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, įvertinant faktinę foninę taršą pagal prie šio skundo pateiktus rašytinius įrodymus.

Nepaisant to, kad suinteresuota visuomenė atrankos procedūrų metu teikė siūlymus (pastabas), Agentūra priėmė skundžiamą galutinę atrankos išvadą. Priimant šią išvadą nebuvo pateikti ir vertinami duomenys apie kvapo poveikį (taip pat ir foninį) artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Pažymėtina, jog ginčo išvadoje (taip pat ir PAV dokumentų rengėjo pateiktoje papildomoje informacijoje) nurodyti tik tam tikri deklaratyvūs teiginiai apie kvapus, psichoemocinę būklę ir visiškai neaptartas kvapo, aplinkos taršos ir pan. poveikis artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams dėl visoje teritorijoje veiklą vykdančių subjektų.

Asociacija „Tvenkinio gatvė“ 2017 m. kovo 1 d. rašte prašydama persvarstyti atrankos išvadą, nurodė, kad nepateikta informacija, koks bus planuojamos veiklos psichoemocinis poveikis gyventojams, nepateikta informacija apie su planuojama ūkine veikla susijusios taršos poveikį gyvenamųjų teritorijų gyventojams, įvertinat ir foninę taršą, taip pat nepateikta jokia informacija apie planuojamas poveikio priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti taršą, todėl Atsakovas galutinėje atrankos išvadoje turėjo pareigą ją tinkamai motyvuoti ir argumentuoti atsižvelgiant į išreikštus pastebėjimus, nes priešingu atveju išvados persvarstymas taptų betiksliu.

Būtina pažymėti, kad tiek pareiškėjai, kaip artimiausių gyvenamųjų vietovių gyventojų atstovai, tiek visi kiti aplinkiniai ginčo teritorijos gyventojai neranda aiškaus ir racionalaus dialogo tiek su Agentūra, tiek su kitomis valstybinėmis institucijomis, tiek su šioje ginčo teritorijoje veiklą vykdančiais subjektais, dalyvaujančiais planuojamos ūkinės veiklos procedūrose bei teritorijų planavimo procese. Valstybinės institucijos ginčo teritorijoje visiškai neužtikrina viešojo intereso apsaugos poveikio aplinkai bei teritorijų planavimo srityse, todėl ginant teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką ginčo teritorijos aplinkiniai gyventojai ir bendruomenė yra priversta savo teises ginti teismuose arba reikalauti kitų administracinio poveikio priemonių taikymo.

Galutinėje atrankos išvadoje nurodyti pagrindiniai faktai (veiklos pavadinimas, planuojamos ūkinės veiklos vieta, veiklos aprašymas, poveikis gretimybėse esančioms teritorijoms ir atstumai nuo planuojamos ūkinės veiklos, pavojingų ir nepavojingų ir nepavojingų atliekų susidarymas, taršos susidarymas ir prevencija ir etc.), argumentai ir įrodymai, teisinis pagrindas.

Pareiškėjų argumentai dėl informacijos neišsamumo ir klaidingumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimą dėl PAV dokumentų pateikimo reikiamoms PAV procedūroms atlikti priima, už tinkamą pateikimą atsako planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. PAV proceso dalyviai nustatyta tvarka atsako už teisingos informacijos, reikalingos atrankai atlikti, pateikimą.

Nurodė, kad asociacija „Tvenkinio gatvė“ 2017 m. kovo 1 d. raštu „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ pateikė Agentūrai prašymą persvarstyti išvadą.

Atrankos išvados persvarstymas 2017 m. kovo 23 d. įvyko Agentūroje. Susirinkimo metu nuspręsta, kad Agentūra, įvertinusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir motyvus, PAV subjektų pateiktas išvadas, priims galutinę atrankos išvadą dėl PAV būtinumo. PAV proceso dalyvių pastabos, pasiūlymai buvo nurodyti ir įvertinti galutinės atrankos išvados 8, 9 punktuose, nurodytos aplinkybės paneigiančios pastabose bei pasiūlymuose keliamas abejones dėl to, ar šiuo atveju privalo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, ar ne. Suinteresuotos visuomenės pateikti pasiūlymai nesąlygoja privalomo poveikio aplinkai vertinimo.

Galutinė atrankos išvada buvo priimta atsižvelgiant ir į PAV subjektų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2.3-1121 (16..6.3.11.) pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (4.36.E)-R2-818 pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-1370 pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1-16-21 pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV.

Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėjo, kad galimas reikšmingas poveikis įvertintas pateiktoje informacijoje atrankai. Reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos nenumatomas. Galimas nereikšmingas (nesiekiantis nustatytų ribinių verčių) sąlyginis aplinkos oro taršos padidėjimas neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių dydžių. Informacijoje įvertintas poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, nurodant, jog planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai neturės, nes planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras, ūkio veiklos rizika žmonių sveikatai minimali. Reikšmingo poveikio biologinei įvairovei nėra, nes planuojamos ūkinės veiklos teritorija neturi jokio ypatingo apsaugos statuso, nepatenka ir nesiriboja su saugomomis teritorijomis ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijomis. Reikšmingo poveikio žemei ir dirvožemiui nenustatyta, kadangi kogeneratorių eksploatacijos metu planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje dirvožemio tarša nenumatoma. Poveikio orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms nebus, nes esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, planuojamos ūkinės veiklos metu aplinkos oro teršalų koncentracijos nei objekto teritorijoje, nei už jos ribų neviršys žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių ar siektinų dydžių, todėl poveikio visuomenės sveikatai, aplinkos orui ar meteorologinėms sąlygoms per aplinkos orą nėra. PAV atrankos dokumentų rengėjas reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui nenumato, nauji statiniai statomi nebus, eksploatuojami tik esami įrenginiai. Taip pat reikšmingo poveikio materialinėms vertybėms ir kultūros paveldui nebus. Agentūra, vadovaudamasi pateikta informacija atrankai priėmė galutinę atrankos išvadą – planuojamos ūkinės veiklos PAV neprivalomas, todėl buvo konstatuota, jog ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Pareiškėjai skunde nenurodė nei vieno argumento, kokie konkretūs saugomi aplinkos objektai dėl planuojamos ūkinės veiklos šiuo atveju turėtų patirti reikšmingą neigiamą poveikį, kuris turėtų būti įvertintas.

Atkreipė dėmesį, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav., eksploatuoja 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos biodujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos. AB „Klaipėdos vanduo“ šiai veiklai vykdyti 2015 m. buvo išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Leidimas). 2016 m. Atlikus kogeneracinių įrenginių faktinės aplinkos oro taršos inventorizaciją buvo nustatyta didesnė vienkartinė emisiją į aplinkos orą nei nurodyta leidime, todėl buvo atliekama planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl PAV.

Priešingai, negu pareiškėjai nurodo skunde, AB „ Klaipėdos vanduo“ veiklą vykdo nuo 1998 m., PAV įstatymas įsigaliojo 1996 m. rugpjūčio 30 d., kai planuojamos ūkinės veiklos PAV buvo vertinamas dviem etapais: poveikio aplinkai pirminis vertinimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei projektinius pasiūlymus ir poveikio aplinkai išsamus vertinimas – rengiant techninius projektus, todėl atmestini pareiškėjų argumentai dėl PAV procedūros neatlikimo. Įmonė veiklą vykdo teritorijoje, kurioje yra įrengta visa įmonės veiklai reikalinga infrastruktūra, teritorija atitinka ūkinės veiklos paskirtį.

Informacija atrankai buvo pateikta vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 14 punktu, nustatančiu, kad ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas yra prilyginamas veiklai, kurios atžvilgiu turi būti taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo. Jei siekiama ne pradėti konkrečioje teritorijoje vykdyti visiškai naują ūkinę veiklą, o tik išplėsti jau vykdomos ūkinės veiklos apimtis, tokios veiklos išplėtimui yra atliekamas ne PAV, o tik atranka dėl PAV būtinumo. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir PAV įstatymo 1 priedo 10 punkte, kuriame nurodyta, kad į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas turi būti vertinamas tik tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti. Taigi, nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) kurioje eksploatuojant 4 vnt. kogeneracinių įrenginių yra deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos ir Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, buvo atlikta PAV atranka. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Agentūra galutinėje atrankos išvadoje nurodo išplečiamą veiklą – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija, taip pat galutinės atrankos išvados 5 punkte nurodo, kad tai yra 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos biodujos bei Durpių sąvartyne sugeneruotos biodujos. Galutinės atrankos išvados 5 punkte pateikiamas pagrindas dėl kurio buvo būtina įvertinti eksploatuojamų kogeneracinių įrenginių didesnės taršos poveikį aplinkos orui.

Nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2.3-1121 (16.8.6.3.11.) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo“ pritarė Agentūros 2017 m. vasario 7 d. priimtai atrankos išvadai dėl AB „Klaipėdos vanduo“ PUV – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija(duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas poveikio aplinkai vertinimui.

Vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių 6.2 punktu ir priedo 27.1 punktu, AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona – 500 m. AB „Klaipėdos vanduo“ sklypo gretimybės – rytuose miškų ūkio žemė, šiaurėje ir vakaruose – žemės ūkio paskirties žemė, pietuose – Klaipėdos regioninis atliekų sąvartynas (SAZ 500 m.). Nustatyta SAZ buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo”. SAZ persidengia su Klaipėdos miesto nuotekų valyklos sklypo SAZ. Pietrytinėje dalyje yra AB „ Klaipėdos kartonas“ nuotekų valymo įrenginiai. Artimiausios gyvenvietės - 1,31 km. atstumu nutolusi Ketvergių gyvenvietė, 2,5 km. atstumu nutolę (duomenys neskelbtini) ir 2,52 km. nutolusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietė Atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai nustatytoje 500 metrų SAZ nėra gyvenamosios, visuomeninės ir rekreacinės paskirties teritorijų, planuojama ūkinė veikla neturės įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai. Planuojama ūkinė veikla yra numatyta vietovėje, kurioje koncentruojasi visos didžiausios komunalines paslaugas teikiančios Klaipėdos miesto įmonės (miesto komunalinių atliekų sąvartynas, kompostavimo aikštelės, AB „Klaipėdos kartonas“ nuotekų valykla) AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos teritorijoje, todėl planuojama ūkinė veikla neturės tiesioginės įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai, nes yra saugiais atstumas nuo išvardytų recipientų, o aplinkos oro teršalų koncentracijos aplinkoje neviršija Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ribinių verčių.

Agentūra pažymėjo, kad buvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos teritorijos oro teršalų sklaidos aplinkos oro modeliavimas. Atlikus aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą buvo nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla neigiamo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai neturės, kadangi planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras. Vadovaujantis oro teršalų ir kvapų modeliavimo duomenimis, esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, suskaičiuota anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, todėl planuojama veikla įtakos aplinkinių gyventojų sveikatai neturės.

Kalbant apie vizualinę aplinkos taršą, 2017 m. kovo 23 d. vykusio persvarstymo metu buvo nurodyta, kad dauguma gyvenamųjų teritorijų yra už miško, todėl planuojamos ūkinės veiklos vieta gyventojams nesimato.

PAV dokumentų rengėjas atliko aplinkos oro užterštumo prognozę. Skaičiuojant teršalų, išsiskirsiančių PŪV metu, sklaidą, buvo naudojama kompiuterinė programinė įranga „ADMS 4.2“. Prognozuojamų aplinkos oro teršalų pasklidimo skaičiavimai, įvertinus vyraujančius vėjus ir kitas meteorologines sąlygas, parodė, jog planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų pažemio koncentracijos neviršija ribinių reikšmių. Remiantis modeliavimo rezultatais, nustatyta, kad esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, veiklos metu aplinkos oro teršalų koncentracijos nei objekto teritorijoje, nei artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, neviršija žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių ar siektinų dydžių ir neigiamas poveikis visuomenės sveikatai neprognozuojamas.

Vertinant planuojamą ūkinę veiklą buvo atsižvelgta į esamą oro taršą ir į planuojamą situaciją. Vadovaujantis Agentūros patvirtinta AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklos ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa, vykdomas aplinkos oro taršos šaltinių, su nuotekomis išleidžiamų teršalų ir požeminio vandens monitoringas. Vadovaujantis ūkio subjekto vykdomo monitoringo rezultatais, faktinės išmetamų/išleidžiamų teršalų koncentracijos neviršijo nustatytų normų. Ūkinė veikla biologinės taršos, fizinės taršos (triukšmo), vandens užterštumo nepadidins. Bus įtakojama tik aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis, anglies monoksidu, sieros dioksidu, azoto oksidu ir lakiaisiais organiniais junginiais.

PAV atrankos dokumentuose nurodyta, jog planuojamos ūkinės veiklos kvapų pasklidimas į aplinką nenumatomas, t. y. veikla, dėl kurios priimta galutinė atrankos išvada, neįtakos oro taršos kvapais. Todėl visi pareiškėjų argumentai dėl kvapų vertinimo yra nepagrįsti, o nurodyti pažeidimai yra kitų įmonių, šalia vykdančių veiklą.

Planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras. Veiklos metu didinami tik dujų degimo produktų vienkartinių emisijų normatyvai. Šių planuojamos ūkinės veiklos metu išmetamų teršalų poveikis aplinkai buvo vertinamas modeliavimo būdu. Vertinant oro teršalų poveikį aplinkai buvo įvertinta teritorijos esama foninė tarša. Planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų foninės taršos duomenys buvo surinkti ir naudoti vadovaujantis tai reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjai visiškai nepagrįstai teigia, kad PAV atrankos metu nebuvo vertinama esama aplinkos būklė.