- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- A20.-15-617/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00005-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. K. K. A. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. K. A. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2026-04-05, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2021 m., pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris buvo išnagrinėtas ir Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir jį išsiųsti į kilmės šalį. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-07-15 sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2022-07-24 išvyko iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo. Jis pagal Dublino III Reglamentą 2026-01-05 buvo grąžintas iš Vokietijos. Šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Tam, kad įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo, tikslinga taikyti užsieniečiui sulaikymą. Prašo teikimą patenkinti.
Užsienietis paaiškino, kad jis nori kuo greičiau savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Prašo jo nesulaikyti, leisti jam gyventi atvirame korpuse ir suteikti galimybę naudotis telefonu.
Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, sutinka būti išsiustas į kilmės šalį, yra buvęs prieglobsčio prašytojas, todėl prašo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad A. K. K. A. (toliau – ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko 2021-07-16, pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsienietis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2021-11-15 priėmė sprendimą Nr. 21S39980 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti į kilmės šalį. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2022-06-20 sprendimu Migracijos departamento prie LR VRM 2021-11-15 sprendimo dalį dėl užsieniečiui prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo į kilmės šalį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022-07-27 nutartimi palikus nepakeistą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2022-06-20 sprendimą, Migracijos departamento prie LR VRM 2021-11-15 sprendimas Nr. 21S39980 įsigaliojo. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-07-15 sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-01-14. Užsienietis 2022-07-24 neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2026-01-05 pagal Dublino III Reglamentą A. K. K. A. buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsienietis VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro 2026-01-05 sprendimu sulaikytas 48 val.
Šiuo metu užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, užsieniečio asmenybė nustatyta. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vengdamas išsiuntimo, buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 2 dalies pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Kaip minėta, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021-07-16, pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas 12 mėnesių. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vengdamas išsiuntimo, 2022-07-24 buvo neteisėtai pasišalęs iš apgyvendinimo vietos ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Europos sąjungos valstybėse jis gyveno, kol 2026-01-05 pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu vengs sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, šiuo metu nėra gauti jo grįžimo į kilmės šalį dokumentai, taip pat nėra duomenų, kada tokie dokumentai galėtų būti gauti, todėl teismas mano, kad užsienietis jo išsiuntimo tikslu negali būti sulaikytas iš esmės neapibrėžtą laiką, bet alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali dar kartą savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymui. Todėl teismas skiria užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2, 5 p., 2 d., 115 str. 2 d. 5 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K. K. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026-04-05, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.