- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1-950-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69964-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- J.A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J.A., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2014-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 8 mėn.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: jis 2015 metų gruodžio 21 dieną, apie 19:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą savo sugyventinei M. O. bei stipriai suėmė ją už kairės rankos, tuo sukeldamas M. O. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo J. A. duotais parodymais, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta visiškai. M. O. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metų. M. (duomenys neskelbtini), jis irgi. Bendro turto ir bendrų vaikų neturi. Su M. gyvena dviese M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų santykiai paprastai yra geri. Jis kartais vartoja alkoholį, bet nepiktnaudžiauja. M. irgi kartais vartoja alkoholį, bet nedažnai. Konfliktai tarp jų būna dažniausiai tada, kai jis ir M. būna išgėrę. Jei yra išgėręs jis vienas, tai M. pradeda jam dėl to priekaištauti, kabinėjasi, barasi, provokuoja jį ir tokiu būdu sukelia konfliktus. Tokių konfliktų metu jis kartais neapsikenčia ir gali M. pastumti ar nestipriai jai suduoti, bet taip būna labai retai. 2015-12-21 jis gavo (duomenys neskelbtini) ir išgėrė su draugais. Kai apie 19.00 val. atėjo namo neblaivus, M. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis išgėręs, nors ir pati M. tą vakarą buvo išgėrusi. Ji pradėjo prie jo kabinėtis, rėkė, barėsi, lindo prie jo ir draskė jam rankas nagais. Vienu momentu jis to neapsikentė ir vieną kartą sudavė jai kumščiu į veidą, nuo ko M. nugriuvo ant grindų. Jis tada ją pradėjo kelti ir galbūt tuo metu stipriai suėmė jai už rankos. M. buvo labai susijaudinusi, supykusi ant jo ir todėl paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl padarytos veikos jis labai gailisi. Jis nori M. atsiprašyti, su ja susitaikyti, pažada daugiau nesmurtauti (b.l.57,58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios M. O. duotais parodymais, kad apie (duomenys neskelbtini) metų ji kartu su savo sugyventiniu J. A. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). J. kartais išgeria, būdamas išgėręs jis tampa agresyvus. 2015-12-21, apie 19.00 val., J. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o būtent vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairį skruostą, dėl to po akimi liko hematoma. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. O. parodė, kad į teismo medicinos ekspertus dėl patirto smurto ji nesikreipė. Dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė. Po įvykio ji vėl pradėjo bendrauti su savo sugyventiniu J. A.. J. jos atsiprašė, matėsi, kad jis nuoširdžiai atgailauja dėl to, kad smurtavo prieš ją, prašė jam atleisti, norėjo susitaikyti ir toliau gyventi kartu. Ji J. atleido, nusprendė duoti jam dar vieną šansą, mano, kad jis pasimokė iš savo klaidų. Ji su J. susitaikė, nori gyventi kartu su juo, jokių pretenzijų J. neturi, jis prieš ją nesmurtauja, jų santykiai yra geri (b.l.16; 21-24).
Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, t.y. apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.12,13).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis J. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas kartu su tuo asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. M. O. su J. A. nusikalstamos veikos padarymo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl ji teisingai pripažinta J. A. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis J. A. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu,sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, dydžiu, įpareigojimais (b.l.63-64).
J. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis J. A. administracine tvarka baustas (b. l. 37-43), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l.50), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l.48, 49).
Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis J. A. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2015-12-21, 19.45 val., iki 2015-12-22, 14.25val. (1 para).
Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti- paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J.A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą 9 (devynių) mėnesių apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
-būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2015-12-21, 19.45 val., iki 2015-12-22, 14.25val. (1 parą), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas (BK 65 str.).
J. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.