Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. (E. J.) gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirtas areštas dvidešimčiai parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 8 d., apie 15.39 val., iš UAB „Kristiana“ priklausančios parduotuvės „Kristiana“, esančios Ozo g. 25, Vilniuje, pagrobė kvepalus „Armani Si EDP“, kurių vertė 164 Eur. Tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, netinkamai įvertino jį charakterizuojančius duomenis. Iš tikrųjų ankstesni E. J. teistumai neigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, skiriant bausmę, buvo būtina atsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, dirba, darbdavio, kuris pasitiki nuteistuoju ir prašė jam neskirti su laisvės apribojimu susijusios bausmės, yra charakterizuojamas tik teigiamai.

4. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog E. J. yra sumokėjęs skolas net vienuolikoje vykdomųjų bylų. Nuteistasis ketina sumokėti ir likusias skolas.

5. Skunde tvirtinama, kad E. J., vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nuteistojo siekis pakeisti savo gyvenimo būdą, noras integruotis į visuomenę leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskiriant švelnesnę bausmę ir atidedant jos vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. J. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, priešingai – ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

9. Pirmosios instancijos teismas E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei dėl jo padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti paskirtą bausmę, nėra pagrindo, ypač įvertinus tai, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą E. J. pasinaudojo teise neduoti parodymų, savo pozicijos dėl kaltės neišsakė (b. l. 54). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir vieną E. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. E. J. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymą. Ši nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kai nuteistajam dar buvo vykdoma ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. E. J. anksčiau yra ne kartą teistas už nusikaltimų nuosavybei, viešajai tvarkai, taip pat nusikaltimų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą. Jis yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už administracinių nusižengimų nuosavybei padarymą. Faktas, kad nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, rodo, jog jis nėra linkęs paklusti visuomenėje galiojančioms elgesio taisyklėms, jų laikytis, savo interesus siekia patenkinti neteisėtais būdais. Įvertinęs tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo visiškai pagrįstai paskirta normos sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis, t. y. areštas. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad E. J. paskirtos arešto bausmės trukmė, kuri yra šiek tiek didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, nevertintina kaip aiškiai per griežta, tuo labiau, kad ši bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus vieną iš alternatyvių BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių, t. y. viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą. Čia pastebėtina, kad E. J. anksčiau taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės (švelnesnės bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas) pageidaujamų rezultatų nedavė, todėl nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju bus kitaip.

11. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad E. J. dirba, MB „J.“ vadovo yra charakterizuojamas teigiamai, pagal galimybes moka jam paskirtas baudas už administracinių nusižengimų padarymą, atlygina ankstesniais nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, pasižadėjo atlyginti baudžiamuoju nusižengimu padarytą žalą. Vis tik šios aplinkybės, įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Kaip jau minėta, iš baudžiamojoje byloje esančios E. J. charakteristikos (b. l. 125), kuri buvo surašyta 2024 m. sausio 15 d., matyti, kad nuteistasis darbdavio atstovo yra apibūdinamas teigiamai. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš nuteistojo gynėjo aplinkybių, nurodytų teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 4 d., metu, į kurį be pateisinamų priežasčių neatvyko pats nuteistasis, matyti, jog darbdavys gynėją yra informavęs, kad prasidėjo problemos dėl nuteistojo neatvykimo į darbą (b. l. 117). Pats E. J. teisiamajame posėdyje, kuris vyko 2024 m. balandžio 10 d., nurodė, kad jis buvo dvi savaites „užgėręs“, tačiau darbdavio atsiprašė ir toliau dirba (b. l. 141). Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad darbdavio atstovo pateiktas nuteistojo išskirtinai teigiamas apibūdinimas ne visiškai atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad, įvertinus nuteistojo charakteristikos turinį, galima daryti išvadą, jog nuteistasis, atlikęs jam paskirtą bausmę, turės galimybę grįžti į darbą ir toliau tęsti pozityvius gyvenimo pokyčius.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad E. J. turėtų būti taikomos BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias asmeniui, kuris savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. J. aptartos normos nuostatos nėra taikytinos, nes jis padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, jam buvo paskirta arešto bausmė, o ne laisvės atėmimas, be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą, jis pasinaudojo teise neduoti parodymų, pozicijos dėl kaltės neišsakė.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. E. J. nelaikytinas asmeniu, pirmą kartą nuteistu arešto bausme, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam jau buvo paskirta arešto bausmė. Be to, BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo, ypač įvertinus tai, jog nuteistasis anksčiau yra nusikaltęs ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, o baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

14. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. J. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.