Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui S. M., ieškovo atstovui adv. Rimantui Jonynui, atsakovo atstovams Alvydui Dūdai, adv. Broniui Simanavičiui, trečiajam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui Gyvenamojo namo Justiniškių g. 103 savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui V. G. dėl negautų pajamų priteisimo ir periodinių išmokų tolimesnio mokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas 1995-12-22 bendrijos valdybai padavė prašymą leisti iš asmeninių lėšų padaryti investiciją, įrengiant gyvenamojo namo cokoloniame aukšte stomatologinį kabinetą (b. l. 25). Bendrijos valdyba 1995-12-27 posėdyje nutarė leisti bendrijos nariams V. G. ir ieškovui įrengti bendrijai priklausančiose patalpose cokoliniame aukšte stomatologinę kliniką savo lėšomis, investuojant apie 120 tūkst. Lt. Valdybos protokoliniame nutarime nustatyta, kad po atlikto remonto, eksploatuojant stomatologinę kliniką, bendrija išsprendžia investicijų grąžinimo V. G. ir ieškovui klausimus iš lėšų, gautų nuomojant stomatologinę kliniką, ne per ilgesnį kaip 11 metų laikotarpį ir po to dalinasi gaunamomis pajamomis pagal atskiras sutartis (b. l. 27-28). Ieškovo vertinimu, iš valdybos protokolo yra aiškus įsipareigojimas dalintis nuompinigiais, todėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo ¼ dalį gautų pajamų iš patalpų nuomos laikotarpiu nuo 2007 m. sausio – 2010 m. gruodžio mėn. (31500 Lt) ir po 500 Lt kas mėnesį.

Įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-04-30 sprendimu šalių teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip rangos sutartiniai santykiai. Minėtame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad iš šalių elgesio ir valios galima daryti išvadą, kad šalys sudarė rangos sutartį, kadangi ieškovas atliko atsakovui nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų remonto darbus, o atsakovas ieškovo darbo rezultatus priėmė ir šalys tai įformino 1997-08-28 darbų priėmimo-įvertinimo aktu, be to, <..> atsakovas daugiau kaip dešimt metų naudojasi ieškovo darbo rezultatais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui atsirado pareiga apmokėti ieškovui už atliktus remonto darbus, todėl teismas priteisė ieškovo naudai 42564 Lt įsiskolinimą už atliktus rangos darbus (b. l. 8-12). Vilniaus apygardos teismas 2008-10-16 nutartimi šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-03 sprendimu (b. l. 16-24) atmestas ieškovo reikalavimas dėl 53413 Lt nuompinigių, gautų nuo 1996 m., priteisimo (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-4294-640/2009 t.1, b.l.123, t. 3, b.l. 1-4). Įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta, kad 1995-12-27 susitarimu šalys tik susitarė dėl to, kad ateityje sudarys sutartį dėl nuomos santykių, <...> tačiau tokios sutartys sudarytos nebuvo ir šalių ketinimas ateityje sudaryti sutartis dėl nuompinigių pasidalinimo nebuvo įgyvendintas.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo kitaip kvalifikuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus šalių teisinius santykius ir ieškovo 1995-12-22 prašymo bei bendrijos valdybos 1995-12-27 posėdžio nutarimo pagrindu ieškovui priteisti dalį atsakovo pajamų iš nuompinigių.

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sutarčių ar kitokių įstatymams neprieštaraujančių sandorių, teismų sprendimų, administracinių aktų, intelektinės veiklos, dėl žalos padarymo, nepagrįsto praturtėjimo, turto gavimo, įvykių ar veiksmų, su kuriais įstatymai sieja civilines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, turi nurodyti konkretų pagrindą, liudijantį, kad atsakovui kyla civilinė pareiga dalintis gaunamomis pajamomis su ieškovu.

Kaip minėta, tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas atliko atsakovo patalpų remontą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovo naudai buvo priteista darbų kaina, taigi ieškovui už darbus atlyginta dar 2008 m. teismo sprendimų pagrindu. Ieškovas pripažįsta, kad atlyginimas už rangos darbus jam yra sumokėtas. Dėl dalinimosi gaunamomis pajamomis bendrijos valdybos nutarimu buvo numatyta sudaryti atskiras sutartis, tačiau šalys ketinimų sudaryti atskiras sutartis dėl dalinimosi pajamomis nerealizavo ir tokių sutarčių nesudarė.

Ketintam įgyvendinti šalių susitarimui savo prigimtimi artimiausia jungtinės veiklos sutartis, tačiau tokia sutartis turi būti rašytinės formos, o formos nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). 1964 m. CK 472-1 straipsnis numatė privalomą notarinį jungtinės veiklos sutarties patvirtinimą, o CK 472 straipsnio 2 dalis numatė, kad užsiimti komercine ūkine veikla remiantis tokia sutartimi leidžiama tik įregistravus įmonę. Šiuo atveju įstatyme nustatyta forma jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, o konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu sudaryta sutartis negalioja. Be to, jungtinės veiklos sutarties esminė sąlyga yra ta, kad keli asmenys kooperuoja atitinkamus išteklius bendrai veiklai. Tačiau nagrinėjamu atveju veiklą, kuria nuomojamos patalpos, visą laiką vykdė vienas atsakovas savo rizika. Taigi jungtinės veiklos sutartis nei buvo sudaryta, nei vykdoma. Atsakovas veiklai ne tik suteikia patalpas, tačiau daro atitinkamas investicijas, pvz., vien tik 2001-2011 m. laikotarpiu į stomotologinio kabineto remontą ir jo veiklą papildomai investavo 41456,73 Lt (b.l.72-186). Kadangi šalys įstatymo nustatyta forma nesulygo dėl jungtinės veiklos esminių sąlygų, todėl nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti apskaičiuojama ieškovui tenkanti pajamų dalis, ar ieškovas turėtų padengti atsakovo išlaidas, padarytas dėl patalpų, kt.

Bendrijos valdybos nutarime sudaryti atskiras sutartis nei termino, kada tokios sutartys bus sudarytos, nei būsimų sutarčių būtinosios sąlygos (tarp kokių asmenų, kokia tvarka, dalimis bus dalijamos pajamos ir kt.) neapibrėžtos, todėl šalių santykių kvalifikuoti kaip preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnis) taip pat negalima. Antra vertus, šalis negali reikalauti vykdyti preliminariosios sutarties natūra (CK 6.165 sraipsnio 4 dalis).

Taigi ieškovas atliko patalpų remontą, nesant aiškaus ir konkrečiai apibrėžto atsakovo įsipareigojimo dalintis iš patalpų nuomos gaunamomis pajamomis. T. y. ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio gauti nuomos pajamų dalį, nes bendrijos valdybos nutarime buvo aiškiai nurodyta, kad tai bus daroma pagal atskiras sutartis, kurių nei sudarymo terminas, nei būtinosios sąlygos nebuvo apibrėžtos. Ieškovas suvokė ar turėjo suvokti, kad patalpos nuosavybės teise priklauso visiems patalpų savininkams, kad nuomos veiklą savo vardu ir savo rizika vykdys atsakovas, kad tai nebus bendra jo ir atsakovo veikla, o gaunamos pajamos nebus bendra jų nuosavybė.

Be to, šalių susitarimas dėl dalinimosi pajamomis prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, jis yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis). Patalpos, kurios išnuomotos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo patalpų savininkams, o nuomos pajamos sudaro bendrijos lėšas (įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo objektus, paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje bendrijos susirinkimo nustatytu būdu. Taigi įstatyme imperatyviai nustatyta, kad iš patalpų savininkams priklausančio turto gaunamos pajamos yra jų nuosavybė, o pajamų paskirstymo tvarka nustatoma visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Atsakovo 2009-01-06 visuotiniame narių susirinkime nutarta pavesti bendrijos valdybai bendrijos lėšas, gautas už bendrijos patalpų nuomą, naudoti tik namo renovacijai, bendrojo naudojimo patalpų remontui ir aplinkos priežiūrai (b. l. 37). Todėl sutartis dalintis su ieškovu bendrijos lėšas, gaunamas iš savininkams priklausančio turto nuomos, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir galiojančiam bei nenuginčytam bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimui.

Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė teisėto pagrindo, kuriuo remiantis kilo atsakovo civilinė pareiga dalintis su ieškovu gaunamomis pajamomis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo S. M. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.