- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-1024-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00678-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- M. I.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. I. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ūkio pastatą 2I1/ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti minėtą ūkio pastatą pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) pastatė 58,00 kv.m užstatyto ploto medinį su karkasu ūkio pastatą. Ginčo statinys yra pastatytas valstybinėje žemėje, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovei vykdant statybos darbus, būtinas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, o taip pat įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu minėti dokumentai statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad atsakovė yra atlikusi ginčo statinio kadastrinius matavimus, kurių duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ūkio pastatui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane - 211/ž. Nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į šį statinį nėra registruotos. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-385-647/2010 pagal atsakovės pareiškimą, kurioje ji prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Teismai atsakovės pareiškimą atmetė. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu statybos reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ dėl vykdytų statybos darbų surašė 2011-06-16 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110616-00088. 2011-06-16 reikalavimu Nr.REI-00-110616-00088 iš atsakovės pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. ne vėliau kaip iki 2011-12-16 nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. Ieškovas pažymėjo, kad nors nuo 2010-10-01 įsigalioję Statybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimai numato galimybę statytojui teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą ir po savavališkos statybos fakto nustatymo, tačiau joks statybą leidžiantis dokumentas inspekcijai pateiktas nebuvo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nėra išdavusi leidimo statyti ginčo statinį, todėl atsakovė savavališkai minėtą statinį (ūkio pastatą).
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkio pastatą 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, nurodė, kad ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkio pastatą 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės; priteisė iš atsakovės 73,49 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 58,00 kv.m. ploto ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į šį statinį neįregistruotos. Atsakovė 2009 m. dėl paminėto ūkio pastato ir lauko virtuvės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus rajono apylinkės teismą, 2010-04-01 teismo sprendimu pareiškimas atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2011-02-17 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad atsakovė remiantis Savavališkos statybos aktu Nr.SSA-00-110616-00088 surašyto 2012-01-19 Reikalavimo iki 2011-12-16 pašalinti savavališkos statybos statinio (jo dalies) padarinius neįvykdė. Be to, žemės sklypo, kuriame statomos statinys, savininkė yra Lietuvos Respublika, sklypas patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, todėl remiantis Statybos įstatymo bei LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 nuostatomis bet kokiems statybos darbams atlikti reikalingas jos rašytinis sutikimas bei įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, tačiau atsakovė tokio sutikimo neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
byloje nėra paneigta aplinkybė, kad ginčo statinį statė ne atsakovė, o jos tėvai.Ūkio pastatas 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra statytas iki 2010-09-27, t.y. iki LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr.D1-826 įsigaliojimo, todėl akivaizdu, kad šiuo įsakymu patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.71.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 p. reikalavimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
atsakovė, pasirašydama savavališkos statybos aktą bei reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, neteikė rašytinių paaiškinimų, minėtuose aktuose neatliko jokių įrašų, kad ji nėra ūkio pastato statytoja. Bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad ne atsakovė statė ginčo statinį, be to, atsakovė pripažįsta esanti ūkio pastato naudotoja. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-385-647/2010 atsakovė, siekdama nustatyti ginčo statinio įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tvirtino, kad ūkio pastatas buvo ir yra jos nuolatos naudojamas savo reikmėms.Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.2 ir 35 p. atsakovei, kaip statinio naudotojai, išlieka pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius.Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žemės dalį, kurioje pastatytas ginčo statinys, valdo teisės aktuose įtvirtintais teisėtais pagrindais, o taip pat, kad statiniai buvo pastatyti statybą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka.Ieškovas byloje nurodė teisinį reglamentavimą, pagal kurį visais atvejais statytojui statant ne jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje turėjo būti žemės savininko sutikimas, galiojusį ir savavališkos statybos akto surašymo metu. Be to, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal atsakovės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į ginčo statinį pagal įgyjamąją senatį nurodė, kad neįteisintai statybai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, numatantys statybai keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti tvoros savavališkos statybos valstybės žemėje padarinius.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 58,00 kv.m. ploto ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau daiktinės teisės į šį statinį neįregistruotos. Taip pat byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad minėtu statiniu naudojasi atsakovė, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2011-06-16 savavališkos statybos aktu (b.l.5) užfiksuota, kad minėtas statinys pastatytas savavališkai, pažeidžiant statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., atsakovė jame pasirašė. Atsakovė jai nustatytų įpareigojimų nugriauti savavališkai pastatytą statinį neginčijo, ikiteisminėje stadijoje neįrodinėjo, kad ginčo statinį pastatė ne ji. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savavališkai pastatytu ginčo statiniu naudojasi atsakovė. Net jeigu būtų pagrindas pripažinti, kad statinį statė ne ji, o jos tėvai, šiems mirus, būtent atsakovė, kaip pastato faktinė naudotoja, yra atsakinga už šio statinio savavališkos statybos padarinius. Tokią išvadą patvirtina iš ieškovo nurodomo Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.2 ir 35 p. analizė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent atsakovė yra atsakinga už savavališkos statybos padarinius ir įpareigojo būtent ją pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai nurodė, kodėl pripažino ginčo statinį savavališku, tinkamai aiškino ir taikė byloje taikytino statybos įstatymo ir LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ nuostatas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad neįteisintai statybai įteisinti ar savavališkos statybos padariniams šalinti taikomi jos įteisinimo ar savavališkos statybos akto surašymo metu galiojantys teisės aktai, numatantys statybai keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-270/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovės savavališka statyba užfiksuota 2011-06-16, todėl padarinių šalinimui taikytini teisės aktai, galioję šių procedūrų atlikimo metu, dėl šios priežasties nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ 33 punkto ir 6 priedo 3.3 punkto nuostatas. Kita vertus, statybos įstatymo 3 str. 2 d. nuostata, numatanti, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, galiojo ir iki 2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymo Nr.D1-826 priėmimo. Nors atsakovės statinys pagal statybos įstatymo nuostatas (2 str. 6 d.) yra nesudėtingas, tačiau kadangi jis pastatytas valstybinėje žemėje, buvo būtinas atitinkamų valstybės įgaliotų institucijų pritarimas supaprastintam statybos projektui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypą, kuriame yra ginčo statinys, ieškovė valdo teisėtai bei kad turi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, kuri patikėjimo teise valdo minėtą Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, sutikimą tokiai statybai, o minėta tarnyba, byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu, nurodė, kad tokio sutikimo nedavė ir nesutinka duoti.
Kadangi ginčo statinys pastatytas valstybiniame žemės sklype savavališkai, atsakovei nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, įpareigodamas atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškinio ir taikė ginui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įroinėjimą reglemantuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.