- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 1-313-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00854-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. B., D. B., V. E.
- Civilinis ieškovas
- G. B.
- Advokatai
- Dainius Gudas, Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorams Gintarei Meškauskienei, Vytautui Gataveckui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiesiems G. B., D. B., V. E., civiliniam ieškovui G. B., jų atstovui advokatui Renui Bradūnui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas darbo biržoje, turintis vidurinį išsilavinimą , gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2005-02-25 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., BK 24 str. ir 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d.– 2250 Lt. dydžio bauda.
2. 2006-02-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d, BK 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d.– 25 paroms arešto, BK 75 str. 1 d. pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
3. 2006-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d., - 1 metams 25 dienoms laisvės atėmimo, BK 75 str. pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
4. 2013-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., BK 64 str. 1 d. –34 paroms arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K., 2014 m. gruodžio 26 d., laikotarpyje tarp 03.00 – 09.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laiptinės aikštelėje prie jo, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. B. metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinę bei šonus, ne mažiau kaip tris kartus į galvą bei vieną kartą į dešinio kelio sritį, tuo padarė dešinės pusės vidurio pažastinėje linijoje VI, VII, VIII, IX, X, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje III, V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimus, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose kairėje pusėje ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, ties plaukų augimo riba, kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairiame skruoste, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje pusėje, krūtinės viršutinėje vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimus virš dešinio antakio išorinio krašto, viršutinėje lūpoje, kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, kepenų plyšimą su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nuo ko nukentėjusioji netrukus įvykio vietoje mirė, t.y. tyčia nužudė A. B..
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog su A. B. susipažino 2013 metų rugsėjo ar spalio mėnesiais ir nuo to laiko pradėjo bendrauti. A. B. kartas nuo karto atvažiuodavo pas jį į namus ir išbūdavo po 5-6 ar 10 dienų. Planavo kartu su ja gyventi, tačiau įvykio metu sugyventiniais nebuvo. Su G. B. pastaroji po skyrybų kartu jau negyveno, jokių ryšių nepalaikė, o šiam sugrįžus iš Anglijos į namus, A. B. iš namų pabėgdavo pas kaimynę. Niekada prieš savo žmoną, buvusią sugyventinę ar A. B. fizinio smurto nėra naudojęs. 2014 m. gruodžio mėn. 18 d. paskambinusi A. B. pasakė, jog yra pas kaimynę V. ir paprašė atvažiuoti jos pasiimti. Atvykęs taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), parsivežė ją į namus ir iki mirties A. B. pas jį gyveno. 2014-12-25 kartu su A. B. svečiavosi pas motiną M. E. S., po to pakviesti, apie 21 val., nuėjo pas B. į svečius, kur, kartu su A. B. ir A. B., keturiese išgėrė 2 butelius vyno. Besisvečiuojant, A. B. skambino savo motinai ir vaikams, sveikino juos su Kalėdomis, po to su kažkuo tai bendravo internetu. Per visą vakarą su A. B. nesipyko, o apie 2 val. 30 min, abu išėjo į namus. Beeinant, A. B. buvo užėjusi į prie savivaldybės esantį penkiaaukštį namą, tačiau netrūkus, po 10-15 min, grįžo ir jie abu apie 3 val. parėjo į jo butą. Namo laiptinėje jokių pašalinių asmenų nebuvo ir jokio triukšmo nesigirdėjo. Bute su A. B. jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, nekonfliktavo, o abu tik kalbėjosi. Apie 4.30 val. A. B. pasakiusi, jog važiuoja pas vaikus į namus, išėjo iš buto. Autobusai tuo laiku dar nevažinėjo, o taksi automobiliui A. B. pinigų neturėjo. Jis pats taip pat pinigų taksi automobiliui samdyti neturėjo. Ankščiau A. B. nakties metu į namus nebuvo važiavusi. A. B. išėjus iš buto, jis pasiklojo lovą ir atsigulė miegoti. Buto durys liko neužrakintos ir A. B. laisvai galėjo grįžti į butą. Apie 8.30 val. išėjęs į laiptinę, aikštelėje prie durų pamatė gulinčią A. B.. Kadangi pastaroji į nieką nereagavo, tai paskambinęs numeriu 112, kvietė greitąją med. pagalbą, o operatoriaus nurodymų, darydamas dirbtinį kvėpavimą, ją gaivino. Atvykus greitajai med. pagalbai, gydytoja konstatavo, jog A. B. yra mirusi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusioji V. E. parodė, kad mirusioji A. B. yra jos dukra, kuri su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) atskirai nuo jos. A. B. su A. K. pradėjo bendrauti kažkur prieš vienerius metus iki įvykio. Iš pradžių jie susitikdavo kartą per mėnesį, vėliau maždaug kartą per dvi savaites ir dukra likdavo nakvoti pas A. K. namuose. Nuo 2014 metų vasaros pastebėjo, jog A. B. iš A. K. į namus grįždavo sumušta, su mėlynėmis paakyse. Pradžioje A. B. dangstydavo A. K., sakydavo, jog susižalojo pargriuvusi, tačiau vėliau ėmė jai pasakoti, jog ją vis sumuša A. K.. Kiek jai žinoma, taip A. B. buvo sumušta kokius penkis kartus, dėl sužalojimų buvo kreipusis į medikus paskutinį kartą 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje. A. B. jai sakydavo, jog su A. K. daugiau negyvens, nes šis ją muša, o geriau susitaikys su buvusiu vyru ir iš naujo su juo susituoks. A. B. keitė savo mobilaus ryšio telefonus, nes A. K. juos iš pastarosios atimdavo. Prieš Kalėdas G. B. grįžus iš Londono ir besiruošiant šventei, A. B. kažkur dingo. Po to kaimynė jai papasakojo, jog atvažiavęs taksi automobiliu ją pas save išsivežė A. K., su kuriuo ji šventė Kalėdas. Paskutinį kartą bendravo su dukra telefonu 2014-12-25 apie 20.00 - 21.00 val., pastaroji pasveikino ją su Kalėdomis. Sekančią dieną sužinojo, jog dukra yra mirusi. Nurodė, kad A. B. apie šešerius metus vartojo vaistus nuo depresijos, kartais išgerdavo alkoholio. Ji yra pripažinta A. B. nepilnamečių vaikų G. ir D. B. atstove. Kadangi dėl A. K. nusikalstamų veiksmų neteko mylimos dukros, kurios niekada nebepamatys, tai reiškia civilinį ieškinį 50000 Eur sumai neturtinės žalos atlyginimo.
Nepilnametis nukentėjusysis D. B. parodė, jog kartu su motina A. B. ir broliu gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasarą sužinojo, jog mama bendrauja su A. K. ir tuo metu ji dažniau pradėjo važinėti pas jį į svečius. 2014 metų rudenį mama pradėjo grįžti iš A. K. sumušta. Pradžioje ji nesakydavo kas ją sumušė, bet vėliau ėmė sakyti, jog ją muša ir prieš tai buvo sumušęs A. K.. Tai buvo mažiausiai tris kartus. Kažkur 2014 metų rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje mama pasakė, jog jai yra sulaužytas šonkaulis. Su mama paskutinį kartą kalbėjo 2014 m. gruodžio mėn. per Kalėdas, kai ji, būdama pas A. K., paskambino juos pasveikinti su šventėmis. Prašė, kad mama grįžtu į namus, tačiau ši nieko neatsakė. Su motina buvo artimi, pastaroji juo rūpinosi, todėl prašo priteisti iš A. K. dėl motinos netekties 50000 Eur neturinės žalos atlyginimo.
Nepilnametis nukentėjusysis G. B. parodė, kad A. B. yra jo mama. Gyveno su ja ir broliu kartu, o tėtis gyvena užsienyje. Žinojo, jog mama išvažiuodavo pas A. K. į namus, tačiau kiek karų buvo išvažiavusi, negali pasakyti. Mama grįždavo iš A. K. sumušta, pamėlusiu veidu. Pradžioje mama nesakė kas ją sužalodavo, tačiau vėliau pasakė, jog ją visus kartus sumušė A. K.. Vienu metu grįžusi iš A. K. mama pasakė, jog jai skauda dešinės krūtinės pusė, tačiau jis nežinojo, ar jai lūžę šonkauliai. Tą kartą motina sakė, jog A. K. ją spardė kojomis. Paskutinį kartą su motina bendravo telefonu per Kalėdas, kai motina paskambinusi pasveikino jį su šventėmis. Prašė mamos grįžti į namus, tačiau ši nieko neatsakė. Dėl motinos netekties parašo priteisti iš A. K. 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškovas G. B. paaiškino, jog su mirusiąja A. B., nors santuoka tarp jų ir buvo nutraukta, kartu gyveno iki jos mirties. Pats dirba Anglijoje, o A. B. rūpinosi Lietuvoje likusiais jų vaikais. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, pats buvo prisiteisęs iš A. B. alimentus vaikų išlaikymui. Nors jau 11 metų gyveno Londone, o A. B. – Lietuvoje, tačiau jie retsykiais susitikdavo ir kartu su ja vedė bendrą ūkį. Vaikų išlaikymui iš Anglijos kas mėnesį jiems siųsdavo po 2000-3000 litų. Prašo priteisti iš kaltinamojo laidojimo išlaidas, alimentus ir patirtą neturtinę žalą.
Liudytoja V. R. parodė, kad A. B. yra jos kaimynė, su ja bendravo artimai, ji jai buvo kaip dukra. A. B. apie metus bendravo su A. K., su kuriuo kartu negyveno, tačiau nuvažiuodavo pasisvečiuoti pas jį keletai dienų. Tris kartus matė, kad A. B., po apsilankymų pas A. K., grįždavo sumušta. Sumušimai buvo paakiuose, smilkiniuose, mėlynės buvo ryškios. A. B. paklausta papasakojo, kad ją muša A. K., bet ji pati dėl to kalta. 2014 metų vasarą A. B. grįžo sumušta koja, dėl to vežė ją gydymo įstaigą koją peršviesti. Po kiek laiko A. B. jai pasakė, jog tą kartą A. K. ją suspardė. Ypatingai stipriai A. B. buvo sumušta 2014 m. lapkričio mėn., jai buvo lūžęs šonkaulis, sumuštas veidas, galva. Paprastai A. B. su vaikais nakvodavo pas save bute, tačiau grįžus A. B. buvusiam vyrui iš užsienio, ši miegojo pas ją namuose, turėjo nuo jos buto raktą ir galėjo bet kada ateiti, bei buvo pas ją palikusi savo drabužius. Apie jos ir buvusio vyro santykius nieko nežino, tačiau pastarieji abu kartu niekur nevykdavo. Prieš Kalėdas A. B. išvyko pas A. K. iš jos buto, nes iš Anglijos į namus buvo grįžęs jos buvęs vyras. Su ja paskutinį kartą bendravo 2014-12-25, kai A. B. paskambino iš A. K. telefono pasveikinti su Kalėdomis. 2014-12-26 sužinojo, kad A. B. mirusi.
Liudytoja A. B. parodė, kad jos vyras A. B. 2014-12-25 pasikvietė pažįstamą A. K. į svečius. Apie 21 val., beeidami su vyru (duomenys neskelbtini) gatve, susitiko iki tol nepažįstamą A. B. ir A. K., ir visi kartu atėjo į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastarieji abu atrodė blaivūs, ant A. B. kūno jokių smurto požymių nesimatė. Jie atsinešė butelį vyno „Portvein“. Per vakarą visi keturi išgėrė 3 butelius vyno. A. K. su A. B. būdami pas juos nesipyko ir A. B. telefonu nesinaudojo. Ji tik pasinaudojo jų turėtu kompiuteriu, nes norėjo per „Skype“ programą kažką pasveikinti. A. B. turėjo su savimi rankinę, kuri neatrodė perkrauta. Iš jų buto A. K. su A. B. išėjo apie 1 ar 2 val. nakties. Išeidami jie abu neatrodė girti ir tarpusavyje nekonfliktavo. 2014-12-26 ryte telefonu A. K. pranešė jos vyrui, kad rado negyvą A. B. ir gali ateiti policija.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2014-12-25 apie 21 val., pakviesti į svečius atėjo A. K. su drauge A. B., kurie atrodė blaivūs. Visi kartu šventė, gėrė vyną. Tą vakarą visi keturi išgėrė 3 butelius vyno. Vakaro metu konfliktų tarp A. K. ir jo draugės A. B. nebuvo kilę ir jokių sumušimo žymių ant jos kūno nesimatė. Iš jų namų A. K. su A. B. išėjo 2014-12-26 apie 2.00 val. 2014-12-26 apie 9 val. jam paskambino A. K. ir pranešė, kad A. B. mirė.
Liudytojas K. G. parodė, kad A. B. yra jo antros eilės pusseserė. Su ja kartais susiskambindavo, tačiau daugiausia bendraudavo per facebook. Tai galėjo būti 2014 m. pavasari, tikslesnio laiko neprisimena, paskambinusi A. B. parašė ją parvežti iš (duomenys neskelbtini) į namus. Sutarė, kad jis atvažiuos apie 17.00 val. į (duomenys neskelbtini), o prieš tai dar susiskambins. Paskambinus A. B., atsiliepė vyriškis ir pasakė, kad A. B. niekur nevažiuos, nes girta miega. A. K. nepažįsta. Apie jokius A. B. sumušimus su pastarąja nekalbėjęs ir sužalotos jos nematęs. Apie A. B. mirties aplinkybes nieko nežino.
Liudytoja D. M. parodė, kad su A. K. gyvena kaimynystėje, jos buto virtuvės ir miegamojo sienos ribojasi su A. K. buto sienomis. Jos įėjimas į butą yra iš namo gatvės pusės, o A. K. – iš kiemo pusės. 2014-12-26 apie 6 val., miegodama savo bute, A. K. bute išgirdo labai stiprius du ar tris trenksmus, nuo kurių pabudo. Atrodė, lyg būtų kojomis spardomos durys, taip pat girdėjosi žingsniai, lyg kas vaikščiotų po butą pirmyn ir atgal. Taip pat bute girdėjo vyrišką ir moterišką balsus. Jos buto siena nesiriboja su A. K. buto koridoriaus siena. Jai pasirodė, jog tai būtų koridoriaus durų trenksmas. Po pirmų stipriu trenksmų praėjus 10-15 min., ji nuėjo į virtuvę, uždarė kambario duris ir įsijungė televizorių, todėl daugiau garsų, sklindančių iš A. K. buto, nebegirdėjo. Apie tai, kad prie A. K. buto durų buvo rasta negyva moteris, sužinojo vėliau iš aplinkinių žmonių, apie jos mirties aplinkybes nieko negali nurodyti.
Liudytoja D. Š. nurodė, kad gyvena viename name su A. K. ir pastarojo butas randasi virš jų buto, todėl pas juos labai girdisi kas vyksta A. K. bute. Į jos butą ir A. K. butą galimą patekti per tą pačią laiptinę, tačiau ji su šeima naudojasi kita namo laiptine. Praeityje gal du kartus yra mačiusi pas A. K. besilankančią A. B.. 2014-12-25 apie 23 val. su šeima grįžo į namus, o po 23 val. tačiau ne vėliau 2014-12-26, 1 val. nakties girdėjo, jog namo laiptais kažkas lipo. Iš žingsnių garsų supratusi, jog lipa keli žmonės. 2014-12-26 apie 1.00 val. A. K. bute, o galimai ir jo buto laiptinėje, nes A. K. butas ir laiptinė yra virš jų buto, išgirdo bruzdesį, atrodė, jog vyksta išgertuvės, tačiau labai didelio triukšmo nebuvo. 2014-12-26 apie 6.00 val. pasigirdo labai stiprus trenksmas, sudrebėjo namo sienos ir nuo miegamojo spintelės nukrito žvakės. Teigia, jog tokį garsą negalėjo sukelti trenkimas durimis. Po to, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 8.00 val., laikas nuo laiko su pertraukomis buvo girdėti kažkokie trinksėjimai. Kiek jų buvo, neužfiksavo. Pagal girdėtus garsus atrodė, kad pas kaimynus bute ar laiptinėje vyksta muštynės. Nuo 8.00 val. triukšmas viršuje nutilo ir daugiau nieko negirdėjo. Lipimo namo laiptais garsus girdėjo tik vieną kartą. Apie tai, kad prie kaimyno A. K. buto durų rasta negyva moteris, ji sužinojo iš kaimynės D..
Liudytojas Ž. Š. parodė, kad A. K. yra jo kaimynas, kurio butas randasi virš jo buto. 2014-12-26 apie 6.00 val. miegodamas savo namuose išgirdo stiprų trinktelėjimą, nuo kurio pabudo. Garsas buvo labai stiprus, lyg virstančio baldo, nes nuo šio garso sudrebėjo net grindys. Po šio trenksmo 15 min. buvo girdėti, kad kažkas trinksi. Jis norėjo eiti iki kaimyno ir paprašyti, kad pastarasis liautųsi triukšmavęs, tačiau girdėtas toliau triukšmas nebuvo labai garsus, todėl persigalvojo. Žmonių balsų, riksmų negirdėjo, tik buvo didelis trenksmas, o po to trinksėjimas, kurie sklido iš buto, esančio virš jų buto arba iš laiptinės aikštelės, kurioje, kaip vėliau sužinojo, buvo rastas moters lavonas. Jis kelis kartus yra matęs, kad pas A. K. ateidavusi apie 40 m. amžiaus juodaplaukė moteris. Apie tai, kad po šios nakties girdėtų garsų ryte prie kaimyno A. K. buto durų buvo rasta negyva moteris, sužinojo iš kaimynės.
Liudytoja S. P. parodė, kad A. K. pažįsta kaip asmenį, kurį tekdavo dažnai matyti netoli „Cento“ prekybos centro. Šis asmuo yra pastoviai girtaujantis. Moters, vardu A. B. nepažįsta, jos nėra mačiusi. A. K. nėra jos klausinėjęs, ar 2014-12-26 nakties metu A. B. nebuvo pas ją užėjusi.
Iš 2015-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. P. pagal pateiktas atpažinti asmenų nuotraukas atpažino A. K. kaip asmenį, dažnai matomą prie prekybos centro „Centas“, kuris yra netoli jos namų (1 t., b. l.134-135).
Iš 2015-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. P. pagal pateiktas atpažinti asmenų nuotraukas nurodė, kad nei vienos moters nėra anksčiau mačiusi, A. B. neatpažino (1 t., b. l. 136-137).
Liudytoja M. E. S. parodė, kad A. K. yra jos sūnus. 2014 m. sūnus gyveno jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atjungta elektra. 2014-12-24 į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), A. K. atsivedė savo draugę A. B., su kuria ketino gyventi karu, nes pastaroji su savo vyru buvo išsituokusi. Atėjusi A. B. turėjo su savimi rankinę ir „Maxima“ krepšį su drabužiais ir kitokiais asmeniniais daiktais. Pernakvoję ir papusryčiavę, 2014-12-25 ryte sūnus su A. B. išėjo į sūnaus butą, A. B. savo asmeninius daiktus, buvusius „Maxima“ krepšyje, paliko pas ją. 2014-12-25 apie 18.00 val. A. K. su A. B. atėjo pas ją į namus pavakarieniauti, o po to, A. pakviesti, apie 21 val. abu išėjo pas jį į svečius. Abu išėjo blaivūs, nesusipykę. 2014-12-26 apie pietus paskambino sūnus ir pranešė, kad A. B. negyva. Vėliau atėjęs sūnus buvo pasimetęs, susijaudinęs, sukrėstas, išsigandęs. Pasakojo, kad A. B. apie 8.30 val. rado susmukusią koridoriuje prie buto durų, bandė gaivinti, kvietė greitąją pagalbą. Taip pat sūnus jai sakė, jog tą naktį A. B. išėjo iš jos buto, nes ketino vykti į namus. A. B. jai nėra sakiusi, jog sūnus prieš ją būtų smurtavęs.
Iš 2014-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas A. B. lavonas (1 t., b. l. 16-18).
Iš 2014-12-26 patalpų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai buvo apžiūrėta patalpa, kur buvo surastas A. B. kūnas, taip pat patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą paimta: 2 tamponai rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, rasto laiptų medinės aikštelės kampe prie buto Nr. 9 ant sienos, pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 1 ir voką Nr.2 (1 t., b. l. 41-50).
Iš 2016-04-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje šalia A. B. lavono rasti daiktai - rankinė „Calvin Klein“ ir joje rasti daiktai: šviesą atspindinti liemenė; du medžiaginiai krepšiai; moteriška kepurė; juodos spalvos megztinis; užrašų knygelė; plastikinis šratinukas; 2 vnt. pakrovėjų; akiniai nuo saulės, akiniai su įdėklu; 2 vnt. dildžių; formavimo šukos; 2 vnt. žirklių, užlenkiamas peilis; 2 vnt. veidrodėlių; 2 vnt. vienkartinių servetėlių; „Nivea“ kremas; vazelinas; lūpdažis; pudra; pieštukinis dezodorantas; 5 vnt. rašiklių; skustuvas; pakuotė skutimosi peiliukų; raktas su pakabuku; dujų balionėlis; polietileninis maišelis, kuriame rasti 5 balto metalo žiedai, 1 balto metalo apyrankė, 1 geltono metalo apyrankė, pora auskarų, laikrodis, 1 balto metalo grandinėlė, įvairių vaistų lapeliai ir pakuotės; maišelis su higieniniais paketais bei įklotais; įmautė, kurioje įdėtas kompensuojamų vaistų pasas, išduotas A. B. vardu, pranešimas apie nedarbingumo pažymėjimą, išduotas A. B. vardu, darbo ieškančio asmens atmintinė, paciento sutikimas; piniginė su įvairiomis kortelėmis. (1 t., b. l. 19-38, 39-40).
2015-01-07 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu Nr. 41D(A)-1 pateikta informacija apie tai, kad Bendrasis pagalbos centras informavo, jog Centro informacinėje sistemoje 2014-12-26 09:02:31 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) bei pateikta garso įrašo kopija, Ikiteisminio tyrimo metu padaryta šio A. K. ir operatoriaus pokalbio stenograma, iš kurios matyti, jog A. K. Nr. 112 ir greitosios med. pagalbos operatoriams kelis kartus sako, jog parėjęs į namus, prie savo buto durų rado gulinčią moteriškę (1 t., b. l. 60-61, 62-67).
Iš 2014-12-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Marijampolės poskyrio pateiktoje pažymos matyti, kad atlikus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininį tyrimą SI Nr. 302/14(09) nustatyta, jog mirtis įvyko nuo daugybinio kūno sumušimo: daugybinių šonkaulių lūžimų, kepenų plyšimo, įvykus nukraujavimui į pilvo ertmę. Priežastinis ryšys tarp sužalojimų ir mirties priežasties yra. Alkoholio nustatymui paimtas lavono kraujas (1 t., b. l. 143).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. B. dėl daugybinio kūno sumušimo įvyko kepenų plyšimas ir nukraujavimas į pilvo ertmę, nuo ko įvyko mirtis. Mirtis įvyko prieš 2-3 paras iki jos lavono teismo med. tyrimo pradžios. Duomenų, kad būtų keista A. B. lavono poza, tyrimo metu nenustatyta. A. B. konstatuoti kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dešinės pusės vidurio pažastinėje linijoje VI, VII, VIII, IX, X, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje III, V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimai, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kairėje pusėje ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, ties plaukų augimo riba, kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairiame skruoste, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje pusėje, krūtinės viršutinėje vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimai virš dešinio antakio išorinio krašto, viršutinėje lūpoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje buvo padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai paros laikotarpyje iki mirties; kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, gyviems asmenims vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o visi kiti konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, gyviems asmenims vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nekonstatuota, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip vienuolikos poveikių. A. B. konstatuoti kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti kad ir krentant ir kontaktuojant su kietu neribotu paviršiumi. A. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti pakankamai stipria jėga, artimu laiku vienas kitam, jų sekos nustatyti nėra galimybės. A. B. lavono kraujyje rasta 2,14 % etilo alkoholio (1 t., b. l. 146-147).
Iš papildomos specialisto išvados matyti, kad A. B. konstatuoti kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dešinės pusės vidurio pažastinėje linijoje VI, VII, VIII, IX, X, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje III, V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimai, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kairėje pusėje ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, ties plaukų augimo riba, kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kairiame skruoste, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje pusėje, krūtinės viršutinėje vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimai virš dešinio antakio išorinio krašto, viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryti paros laikotarpyje iki mirties, kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje galėjo būti padarytas kad ir dviejų parų laikotarpyje iki mirties; kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, gyviems asmenims vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o visi kiti konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną atskirai, tiek visus bendrai, gyviems asmenims vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų mirtinų sužalojimų A. B. galėjo gyventi ir laisvai judėti nuo keliasdešimt minučių iki kelių valandų. A. B. visi konstatuoti kūno sužalojimai galėjo sukelti didelį fizinį skausmą bei fizines kančias. A. B. kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti suduodant kumštimis septyniais poveikiais. A. B. konstatuoti daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai ir kepenų plyšimai galėjo būti padaryti spardant kojomis ne mažiau kaip trimis poveikiais (1 t., b. l. 149-150).
Iš papildomos specialisto išvados matyti, kad A. B. konstatuota aukšta alkoholio koncentracija kraujyje galėjo šiek tiek sumažinti fizinio skausmo ir kančių pojūtį, tačiau kiek konkrečiai, nustatyti nėra galimybės (1 t., b. l. 152-153).
Iš papildomos specialisto išvados matyti, jog metodikos apie alkoholio skilimą nėra, todėl apskaičiuoti, koks galėtų būti A. B. kraujyje alkoholio kiekis 2014-12-26, 9.55, 47 val., jei ji nuo 2014-12-25, 21 val. iki 2014-12-26, 2.30 val. buvo išgėrus 700 g vyno 12° stiprumo, nėra galimybės (1 t., b. l. 156-157).
Iš specialisto išvados matyti, jog metodikos apie alkoholio skilimą nėra, todėl apskaičiuoti, koks galėtų būti A. K. kraujyje alkoholio kiekis 2014-12-26, 9.55, 47 val., jei jis nuo 2014-12-25, 21 val. iki 2014-12-26, 2.30 val. buvo išgėręs 700 g vyno 12° stiprumo, nėra galimybės (2 t., b. l. 9).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (2 t ., b. l. 3).
Iš 2016-07-08 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti VšĮ Vilkaviškio ligoninės pateikti A. B. medicininiai dokumentus, kuriuose yra įrašas apie tai, kad A. B. 2014-11-29 kreipėsi medicininės pagalbos dėl sumušimo ir buvo nurodžiusi, kad ją sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 159-173).
Iš 2016-07-08 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti VšĮ Vilkaviškio pirminės sveiktos priežiūros centro pateikti A. B. medicininiai dokumentai, kuriuose yra įrašas apie tai, kad A. B. 2014 m. kelis kartus kreipėsi medicininės pagalbos dėl sumušimo ir buvo nurodžiusi, kad ją vienu atveju (2014-11-29) sumušė sugyventinis (1 t. b. l. 175-189).
Iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų A. K. sportinių kelnių ir batų nėra pluoštų iš A. B. drabužių; ant A. B. striukės, liemenės, sportinių kelnių rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su A. K. batų padų plastiku; ant A. B. striukės kairės rankovės, ant sportinių kelnių dešinės klešnės nugaros pusės viršutinės dalies rastos juodos gyvūno odos dalelės ir A. K. batų oda yra vienoda; ant tirti pateiktų A. B. striukės, palaidinės, ant sportinių kelnių, rasta juodos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su A. K. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų A. K. sportinių kelnių, ant kairiojo bato pado ir nuokritose nuo batų, ir ant A. B. striukės, liemenės, palaidinės, sportinių kelnių rasta vienodų pašalinių raudonos spalvos pereinančios į geltoną spalvą polipropileninių pluoštų, nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai; ant tirti pateiktų A. K. sportinių kelnių ir ant A. B. striukės, liemenės, palaidinės, sportinių kelnių rasta vienodų pašalinių raudonos spalvos polipropileninių pluoštų, nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai; ant tirti pateiktų A. K. sportinių kelnių, nuokritose nuo sportinių kelnių, ant batų ir ant A. B. striukės, liemenės, sportinių kelnių rasta vienodų pašalinių rudos spalvos vilnos pluoštų, nepriklausančių tirti objektų pluoštinei sudėčiai; ant A. B. striukės ir ant A. K. sportinių kelnių, ant kairiojo bato užkulnio rasta vienodų pašalinių dalelių-dažytų mėlynų triušio plaukų. Tikėtina, kad A. K. sportinės kelnės ir batai kontaktavo su A. B. drabužiais (2 t., b. l. 15-34).
Iš specialisto išvados matyti, kad nuoplovoje nuo sienos laiptinėje prie buto Nr. 9 (2 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai su DNR priemaiša, kuri galimai sutampa su A. B. DNR profiliu. Ant A. K. megztinio rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau tolimesniam asmens indentifikavimui netinkami. Nuoplovoje nuo sienos laiptinėje prie buto Nr. 9 (3 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau netinkami tolimesniam asmens indentifikavimui. Ant A. K. kelnių, batų dėmių ir sutepimų, panašių į kraują, nerasta (2 t., b. l. 38-43).
Iš 2015-01-16 apžiūros protokolo matyti, kad liudytojos V. E. pateiktame mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra fiksuotos žinutės, gautos iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio telefono numerio gauti trys pranešimai: 2014-12-23 21:47:19 val. „atidaryk duris“; 2014-12-23 21:49:11 val. „Ee“; 2014-12-23 21:50:00 val. „Daryk duris“. (2 t., b. l. 69-73, 74).
Iš 2016-05-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti liudytojos M. E. S. pateikti A. B. asmeniniai daiktai ir dokumentai. (2 t., b. l. 78-101, 102).
Iš 2015-01-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta A. K. pateikto mobilaus ryšio telefono „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Telefone įdėta LABAS SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Žinučių aplankalas yra tuščias. Telefonas ir SIM kortelė grąžinti A. K. (2 t., b. l. 104-107, 108, 109).
Iš 2015-02-02 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjo M. Z. tarnybiniame pranešime dėl informacijos, gautos atlikus IMSI, IMEI kontrolę ir abonentų priklausomybės matyti, kad atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudojo A. B., IMSI kontrolę, buvo gauti duomenys, jog jis buvo aktyvus nuo 2014-12-01 iki 2014-12-24 mobilaus ryšio telefone IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus šio mobilaus ryšio telefono aparato IMEI kontrolę buvo gauti duomenys, kad jame laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-01-14 buvo aktyvuoti abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (naudoti A. B.), taip pat šiame mobilaus ryšio aparate minimu laikotarpiu buvo aktyvuoti abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. K.), Nr. (duomenys neskelbtini) (galimas naudotojas A. K.). Atlikus papildomas IMEI ir IMSI kontroles nustatyta, kad A. K. naudojosi abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris, iš kurio buvos siųstos žinutės A. B. motinai) IMSI kontrolę ryšio su A. K. ar A. B. naudotais mobilaus ryšio telefonais nenustatyta. Nustatyta, kad LABAS SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra IAP abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 142).
Iš 2015-09-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyt, kad A. K. atžvilgiu taikytos LR BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės, vykdant jo naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8-(duomenys neskelbtini) kontrolę. Protokole užfiksuota, jog abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu nebuvo gauta tyrimui reikšmingos informacijos. Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir jo draugo A. B. apie A. K. parodymus. Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad A. B. nebuvo užėjusi į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), kas prieštarauja A. K. parodymams. Prie protokolo pridėtos pokalbių suvestinės Nr. 64-IL-19259, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 64-1-IL-19261, CD diskeliai Nr. 2014-3588(5517) ir Nr. (duomenys neskelbtini),2 vnt. (3 t., b. l. 31-38).
Iš 2015-09-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad A. K. atžvilgiu taikytos LR BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės, vykdant jo naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę. Kontrolės metu užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir jo žmonos R. K., šio pokalbio metu apgirtęs A. K. sako, kad nužudė vyrą, o R. K. liepia taip nekalbėti, nes pokalbiai gali būti panaudoti prieš jį teisme. Taip pat užfiksuotos šių asmenų susirašinėjimo žinutės, iš kurių galima suprasti, jog A. K. smurtavo prieš pirmąją žmoną bei ankstesnę draugę. Prie protokolo pridėtos pokalbių suvestinės Nr. 64-IL-19243, Nr. 64-IL-19245, Nr. 64-IL-19248, Nr. 64-IL-19252, Nr. 64-IL-19255, Nr. 64-IL-19257, CD diskeliai Nr. 2015-910(3013) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. (3 t., b. l. 39-53).
Iš 2015-12-02 slapto sekimo protokolo matyti, kad informacijos kontrolės bei garso įrašų darymo ir jų kaupimo metu DVD+R diske Nr. 64-6-L-190 užfiksuota tyrimui naudinga informacija: pokalbio tarp A. K. ir Ž. P. metu Marijampolės apskrities VPK areštinės patalpose A. K. pastarajam pasakojo, kad prieš A. B. mirtį su ja nakties metu buvo parėjęs į savo butą, prie kurio durų minėta moteris ryte rasta negyva. Prie protokolo pridėta DVD+R diskelis Nr. 64-6-L-190, suvestinė Nr. 64-IL-33047 (3 t., b. l. 75-78).
Iš 2014-12-30 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjo M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal A. K. parodymus sudaryta jo ir A. B. judėjimo trajektorijos schema (3 t., b. l. 83-86).
Iš 2014-12-30 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjo M. Z. tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų peržiūrėjus saugos kamerų vaizdo įrašus matyti, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus (duomenys neskelbtini) neužfiksuoti asmenys, panašūs į A. K. ir A. B.. Vilkaviškio miesto saugos kamerų vaizdo įraše užfiksuoti (duomenys neskelbtini) aikšte 01:34 val. einančių dviejų asmenų siluetai, kurie pro „Maxima“ prekybos centrą praeina į (duomenys neskelbtini) pusę ir šaligatviu nueina link (duomenys neskelbtini), t. y. link A. K. namų. Užfiksuoti asmenų siluetai yra aiškiai skirtingų ūgių. Tai atitinka aplinkybę, kad A. K. buvo daug aukštesnis už A. B. bei A. K. kaimynų parodymus, kad maždaug tokiu metu jo bute girdėjo vyrišką ir moterišką balsus. Pats A. K. neigia ėjęs (duomenys neskelbtini) aikšte (3 t., b. l. 97-98).
Iš 2014-12-26, 09:55:47 val. asmens blaivumo testo kvito matyti, kad A. K. girtumas tuo metu buvo 0.87 promilės (3 t., b. l. 99).
Iš 2015-05-08 eksperimento protokolo matyti, kad buvo tikrinami A. K. parodymai dėl jo buvimo vietos 2014-12-26 nakties metu laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 8.00 val. Eksperimento metu vaizdas fiksuotas miesto saugos kamera bei vaizdo fiksavimo kamera (3 t., b. l. 108-111).
Iš 2013-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo aprašomosios dalies turinio matyti, jog A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.34 promilių girtumas), 2013-08-02, sudavė smūgius kumštimis ir įspyrė nenustatytą kiekį smūgių bendrai gyvenusiai neįregistravus santuokos R. B. į įvairias kūno vietas ir veido sritį (t. 4, b. l.56-58).
Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, jog A. K. 2014-2015 metų laikotarpyje 6 kartus baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (t. 4, b. l. 23-30.)
Įrodymų vertinimas
Kaltinamasis A. K. neigia, jog kada nors būtų vartojęs fizinį smurtą prieš sau artimą žmogų, su kuriuo kartu gyveno ar artimai bendravo, tačiau tokie A. K. parodymai pilnai paneigti byloje esančias įrodymais.
Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų ir liudytojos S. P. parodymų matyti, jog A. K. iki įvykio ir po jo sistemingai vartojo alkoholinius gėrimus, už ką ne kartą baustas administracine tvarka, o būdamas neblaivus, 2013-08-02 pavartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, už ką buvo nubaustas 2013-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu. Iš užfiksuotų R. K. ir A. K. susirašinėjimo žinutėmis turinio galima daryti prielaidą, jog A. K. praeityje smurtavo ir prieš pirmąją savo žmoną.
Iš nukentėjusiųjų V. E., D. B., G. B., liudytojos V. R. parodymų matyti, jog jie matydavo iš A. K. grįžusią sužalotą A. B. ir pastaroji jiems sakydavo, jog ją sumušė A. K.. Minėtus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina ir medicininiai dokumentai, kur užfiksuota, jog A. B. į gydymo įstaigas kreipėsi dėl patirtų sužalojimu ir vienu atveju pati nurodė, jog 2014-11-29 ją sumušė sugyventinis. Byloje nėra jokių įrodymu, jog 2014-11-29 A. B. būtų artimai bendravusi su kitu vyriškiu, apart A. K..
Kaltinamasis A. K. tvirtina, jog iš A., A. B. namų, būdami keturiese išgėrę 2 butelius vyno, su A. B. išėjo apie 2.30 val. ir į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), abu grįžo apie 3 val. nakties. A. K. tvirtinimu, bute juodu bendravo, alkoholio nevartojo, o 4.30 val., A. B. išėjo iš buto, nes planavo grįžti į namus, nors pats pripažįsta, jog tuo metu visuomeninis transportas dar nevažinėjo, o pinigų taksi automobiliui samdyti A. B. neturėjo. Po to, A. K. tvirtinimu, jis nuėjo miegoti, o apie 8.30 val., rado A. B. gulinčią laiptinės aikštelėje prie jo buto durų, kurią pagal greitosios med. pagalbos operatoriaus instruktavimą, gaivino.
Tačiau esminės kaltinamojo A. K. išdėstytos aplinkybės prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams, todėl pastarojo parodymai, jog jis įvykio metu nesmurtavo prieš A. B., vertintini kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
Liudytojai A. B. ir A. B. patvirtino, jog kartu su A. K. ir A. B., priešingai nei nurodo A. K., išgėrė 3 butelius vyno, ir A. B. tvirtinimu, A. K. ir A. B. iš jų namų išėjo 2014-12-26 apie 2 val., o iki A. K. namų jiems reikia eiti apie 10 min. laiko, o A. B. tvirtinimu, pastarieji iš jos namų išėjo apie 1 ar 2 val. nakties. Iš tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų peržiūrėjus saugos kamerų vaizdo įrašus matyti, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) neužfiksuoti asmenys, panašūs į A. K. ir A. B.. Vilkaviškio miesto saugos kamerų vaizdo įraše užfiksuoti (duomenys neskelbtini) aikšte 01:34 val. einančių dviejų asmenų siluetai, kurie pro „Maxima“ prekybos centrą praeina į (duomenys neskelbtini) pusę ir šaligatviu nueina link (duomenys neskelbtini), t. y. link A. K. namų. Užfiksuoti asmenų siluetai yra aiškiai skirtingų ūgių. Tai atitinka aplinkybę, kad A. K. buvo daug aukštesnis už A. B. bei A. K. kaimynų parodymus, kad maždaug tokiu metu jo bute girdėjo vyrišką ir moterišką balsus.
Liudytoja D. Š. parodė, jog priešingai nei tvirtina A. K., 2014-12-26 jau apie 1.00 val. A. K. bute, o galimai ir jo buto laiptinės aikštelėje, išgirdo bruzdesį, atrodė, jog vyksta išgertuvės, tačiau labai didelio triukšmo nebuvo. Nors A. K. tvirtinimu, jis nuo 4.30 val. iki 8.30 val. miegojo, o A. B. tuo metu jau buvo iš buto išėjusi, tačiau liudytoja D. M. parodė, jog 2014-12-26 apie 6 val., A. K. bute išgirdo labai stiprius du ar tris trenksmus, nuo kurių pabudo. Atrodė, lyg būtų kojomis spardomos durys, taip pat girdėjosi žingsniai, lyg kas vaikščiotų po butą pirmyn ir atgal. Taip pat bute girdėjo vyrišką ir moterišką balsus. Liudytojai A. Š. ir D. Š. taip pat patvirtino, jog 2014-12-26 apie 6.00 val. išgirdo stiprų trinktelėjimą. Po šio trenksmo 15 min. laiko tarpą buvo girdėti, kad kažkas trinksi. Liudytojo D. Š. be to patvirtino, jog laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 8.00 val., laikas nuo laiko su pertraukomis buvo girdėti kažkokie trinksėjimai. Pagal girdėtus garsus atrodė, kad pas A. K. bute ar laiptinės aikštelėje vyksta muštynės. Nuo 8.00 val. triukšmas viršuje nutilo ir daugiau nieko negirdėjo. Nustatyta, jog būtent lapinės aikštelėje prie A. K. buto buvo rastas A. B. lavonas su smurto žymėmis, o A. K. apie laiptinės aikštelėje rastą gulinčią A. B. BPC pranešė 2014-12-26, 09:02 val., o BPC ir GMP stoties operatoriams klaidingai nurodydamas, jog parėjęs į namus, prie savo buto durų rado gulinčią moteriškę.
Nustatyta, jog A. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti pakankamai stipria jėga, artimu laiku vienas kitam, ne mažiau vienuolikos poveikių. A. B. konstatuoti daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai ir kepenų plyšimai galėjo būti padaryti spardant kojomis ne mažiau kaip trimis poveikiais. Specialisto išvada konstatuota, jog tikėtina, kad A. K. sportinės kelnės ir batai kontaktavo su A. B. drabužiais. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. butų sužaloję kiti asmenys ir abejotina, jog A. B. kitoje vietoje patyrusi jai konstatuos daugybinius kūno sužalojimus, būtų galėjusi laiptais užlipti į 3 namo aukštą. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. būtų buvusi sužalota įvykio vietoje ar greta jos kitų asmenų. Nustatyta, jog A. B. lavono kraujyje rasta 2,14 % etilo alkoholio, o tuo tarpu A. K. nustatytas 0.87 % girtumas, tačiau pastarajam blaivumo testas buvo atliktas 2014-12-26 09:55 val., tai yra parėjus jau nemažam laiko tarpui nuo konflikto pradžios. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, pritaria ekspertų išvados, jog suaugusio, nepratusio vartoti alkoholį asmens fermentinės sistemos alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių per vieną valandą. Vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą (Administracinės bylos Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013), o kadangi, kaip nustatyta, A. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tai alkoholio koncentracija jo kraujyje įvykio konflikto metu buvo ženklai didesnė, iš to seka, jog A. K., kartu su A. B., buvo suvartoję daugiau alkoholinių gėrimų, nei nuo 21 val. iki 1 val. nakties keturiese būtų išgėrę 3 butelius vyno
Atsižvelgiant į išdėstytą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. K., 2014 m. gruodžio 26 d., laikotarpyje tarp 03.00 – 09.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laiptų aikštelėje prie jo, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. B. metu, tyčia sudavė rankomis ir įspyrė nukentėjusiajai ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinę bei šonus, ne mažiau kaip tris kartus į galvą bei vieną kartą į dešinio kelio sritį, tuo padarė jai daugybinius kūno sužalojimus, nuo ko nukentėjusioji netrukus mirė, t.y. tyčia nužudė A. B., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. veikė netiesioginės tyčios forma, tai yra suduodamas smūgius kumščiais ir įspirdamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali nukentėjusioji mirti, tačiau nors jos nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis, kviesdamas greitąją med. pagalbą ir gaivindamas A. B., aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė 2042,56 eurų dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dėl A. K. kaltės mirus A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius moka našlaičio pensiją jos sūnums G. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina prašymai, sprendimai ir pažymos. (1 t., b. l. 111, 92-106).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis A. K..
Nukentėjusioji V. E. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus palūkanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Nurodo, jog A. B., būdama vienintelis jos vaikas, ja rūpinosi, padėjo ūkio darbuose, buityje, jos buvo tarpusavyje artimos, nuolatos bendravo. Dėl dukros smurtinės mirties, patyrė šoką stresą, pergyvenimus, nuo ko pašlijo psichinė sveikata, prasidėjo nemiga, naktimis tapo sunku užmigti. Po motinos netekties, tapo anūkų globėja, kurias reikia rūpintis, kas yra sunki užduotis, nes bręstantys vaikai reikalauja daug dėmesio. (t. 4, b. l. 100-102).
Nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. atstovas advokatas Renas Bradūnas civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. naudai po 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus palūkanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Nurodo, jog nors ieškovu gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, tačiau jie ir toliau gyveno su motina. Dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusieji patyrė šoką stresą, pergyvenimus, didelius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, netektį motinos, kuri juos augino nuo vaikystės, rūpinosi, prižiūrėjo, stengėsi juos auklėti (t. 4, b. l. 103-106).
Civilinio ieškovo G. B. atstovas advokatas Renas Bradūnas prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. civilinio ieškovo G. B. naudai 567 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat po 144 Eur nepilnamečių vaikų – D. B. bei G. B. išlaikymui nuo 2014-12-26 iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, 5 procentus palūkanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, bei teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, jog nors vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, tačiau realai pastarieji gyveno su motina, su kuria jo santykiai nebuvo nutrūkę, o jie buvo nuolatos palaikomi. Dėl pastarosios smurtinės mirties patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sužinojęs apie buvusios sutuoktinės laidotuves, iš karto grįžo į namus, savo lėšomis sumokėjo visas išlaidas, susijusias su mirusiosios laidotuvėmis, kurios, pagal pateiktus dokumentus ir atėmus laidojimo pašalpą, sudaro 278 Eur. Taip pat savo lėšomis pastatė paminklą ir tvorelę, kurios sudaro 289 Eur. Pagal ieškovo ir A. B. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą 2013-10-04 teismo sprendimu, nepilnamečių savo dviejų vaikų išlaikymui mirusioji turėjo mokėti po 144 Eur į mėnesį, todėl minėtą pinigų sumą privalo dengti kaltinamasis (t. 4, b. l. 106-113, 136, 151-153, t 5, b. l. 29, 44).
Civilinio ieškovo atstovo pareikštas civilinis ieškinys G. B. naudai dalyje dėl 567 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro laidojimo išlaidos, paminko ir tvorelės pastatymas, pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas pilnai. Civilinis ieškovas G. B. už jo atstovavimą teisme pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėjo advokatui B. B. 650 Eur, kurios BPK 104 str. pagrindu, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji V. E. dėl savo vienintelės dukros, o D. B. ir G. B. dėl motinos smurtinės mirties, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl jie neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau yra darbingas, todėl įvertinus jau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies ir priteistina iš A. K. V. E. 15000 Eur, o D. B. ir G. B. po 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjai G. B. ir A. B. negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio – gyvena atskirai vienas nuo kito, jų santuoka, pareiškėjų tvirtinimu ir teismo nuomone, faktiškai yra visiškai ir galutinai iširusi bei nėra pagrindo tikėtis, kad pareiškėjai ateityje vėl pradės gyventi kartu (t. 4, b. l. 111-113).
Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog G. B. grįžus iš Londono į namus, A. B. eidavo nakvoti pas kaimynę V. R., o 2014 metų gruodžio mėnesį, G. B. grįžus švęsti Kalėdų, G. B. išvyko pas A. K. į namus. Iš šių bei kitų byloje esančių įrodymų seka, jog tarp A. B. ir G. B. santykiai buvo nutrūkę, o tai, jog jis padengė buvusios sutuoktinės ir savo vaikų motinos laidojimo išlaidas bei sutvarkė kapavietę, neduoda pagrindo teikti, jog tarp jų buvo išlikę artimi santykiai. Dėl paminėto, civilinio ieškovo atstovo pareikštas civilinis ieškinės dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Civilinio ieškovo atstovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo G. B. po 144 Eur nepilnamečių vaikų – D. B. bei G. B. išlaikymui nuo 2014-12-26 iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, tačiau civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes Lietuvos Respublikos CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą šioje dalyje teismas taip pat atsižvelgia į CK 6.290 straipsnio reikalavimus. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje dalyje pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2015-03-31 sprendimais, nuo 2014-12-26 G. B. ir D. B. moka našlaičio pensijos. Taip pat pažymėtina, kad VSDFV pasinaudojo savo teise, numatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje ir pateikė byloje ieškinį regreso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat siekiant tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus gauti garantuotą valstybės paskirtą pensiją, teismas vertina, kad nėra tikslinga šių išmokų mokėjimą perkelti A. K.. Nukentėjusiųjų interesai bus tinkamai užtikrinti mokant jiems valstybės paskirtas pensijas esant VSDFV teisei ateityje pateikti ieškininius A. K. regreso tvarka.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiųjų atstovas savo civiliniuose ieškiniuose taip pat prašo priteisti jo atstovaujamiesiems po 5 procentus palūkanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, tačiau šis prašymas paliktinas nenagrinėtu, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (LAT nutartis 2K-234-2010).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, į jo asmenybę – praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, į jo atsakomybę sunkinančią lengvinančią ir lengvinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes – jos neatstatomos, todėl BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. pagrindais, jam skirtina griežta reali laisvės atėmimo bausmė, tolygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2015-10-29 iki 2015-11-12.
Priteisti iš A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 2042,56 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. K. G. B. 567 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 650 Eur proceso išlaidų.
Priteisti iš A. K. V. E. - 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. B. – 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, G. B. – 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, saugomus Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje:
A. K. drabužius: megztinį, sportines kelnes, batus, striukę – persiųsti A. K. į pataisos namus.
A. B. drabužius: striukę, liemenę, sportinius marškinėlius, sportines kelnes, liemenėlę, 2 poros kojinių, apatines kelnaites, moteriškus žieminius batus, A. B. plaukų pavyzdžius (5 vnt.), 2 tamponus su skysčio pavyzdžiais, mikrodaleles – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per Kauno apygardos teismą.