Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems G. K. ir J. D.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio (profesinio) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat tuo, kad jis, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai pats sukėlė tą pavojų, o būtent:

jis, 2014 m. spalio 3 d., apie 22:36 val., Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 67, vairuodamas automobilį VW PASSAT, registruotą Švedijos Karalystėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Žirmūnų gatve nuo Kareivių gatvės link Minties gatvės, buvo neatsargus ir neatidus, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas <...>“, dėl ko kelio vingyje į kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. D.. Nuo smūgio automobilis VW PASAAT pakeitė judėjimo kryptį ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu TOYOTA 4 RUNNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. B.. E. Š. iš įvykio vietos pasišalino. Šio eismo įvykio metu kūno sužalojimus patyrė automobilio AUDI A6 AVANT keleivė G. K., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti sunkaus masto sveikatos sutrikdymu, automobilio AUDI A6 AVANT vairuotojas J. D. ir VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivė E. B., kuriems nustatyti sužalojimai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat buvo apgadinti J. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Vilneda“ nuosavybės teise priklausantis automobilis TOYOTA 4 RUNNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir D. T. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat kaltinamasis E. Š. 2014 m. spalio 3 d., apie 22:36 val., Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 67, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sunkiai sužalojo G. K. bei nesunkiai - J. D. ir E. B., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais asmenimis, jiems nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šių žmonių gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai, nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiesiems, nors turėjo galimybę suteikti jiems pagalbą, o tyčia iš įvykio vietos pasišalino ir pasislėpė.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

Kaltinamasis E. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. spalio 3 d. jis, pagal nustatytą darbo grafiką, dirbo automobilių servise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po darbo pas jį atėjo nukentėjusioji E. B. ir mergina vardu „V.“, kurios pavardės kaltinamasis nežino. Apie 22 val., V. paprašė ją nuvežti į klubą „Malibu“. Jis, būdamas blaivus ir žinodamas, kad jam vis tiek reikės vairuoti automobilį, sutiko, todėl paėmęs serviso direktoriui D. T. priklausantį ir Švedijos Karalystėje registruotą automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. užvežė į klubą „Malibu“, o jis su E. B., sėdėjusia automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, Žirmūnų gatve važiavo link E. B. namų. Jo vairuojamas automobilis važiavo apie 80 km/val. greičiu antra Žirmūnų gatvės eismo juosta, kaip staiga kelio vingyje automobilio galą sumėtė, jis nesuvaldė automobilio ir jo vairuojamas automobilis, įvažiavęs į priešpriešinės krypties eismo juostą, susidūrė su priešpriešinės krypties antra eismo juosta važiavusiu automobiliu. Kas buvo vėliau, kaltinamasis neprisimena, kadangi po automobilių susidūrimo buvo šoko būsenos, todėl nesuprasdamas ką daro, jis pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau, supratęs, kad negerai pasielgė, konsultavosi su teisininkais, norėdamas pasitarti, kaip jam pasielgti šioje situacijoje, todėl 2014 m. spalio 6 d. jis pats atėjo į policiją. Kaltinamasis E. Š. teisiamajame posėdyje pripažino, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo per didelis jo vairuojamo automobilio greitis, todėl jis visiškai prisiima kaltę dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusių pasekmių, bei nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis E. Š., kuris yra kaltinamas apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusieji G. K. ir J. D., civilinio atsakovo atstovas bei gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamojo E. Š. prisipažinimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl teismas daro išvadą, kad jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje yra įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje

BK 281 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai yra įtvirtinti blanketinėje įstatymo dispozicijoje, todėl atskleidžiant šių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių turinį, būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, galiojusiais nusikalstamų veikų padarymo metu. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 133 punktu reglamentuota, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo E. Š. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, kurios duoda pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad šio eismo įvykio kilimo priežastimi buvo kaltinamojo E. Š. veiksmai, kuris vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio posūkyje (Žirmūnų gatvės vingyje) nepasirinko tokio važiavimo greičio pagal pasirinktą važiavimo trajektoriją, kad neprarastų automobilio judėjimo stabilumo ir išlaikytų automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje, dėl ko automobilis neteko stabilaus tiesiaeigio judėjimo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiojo J. D., vėliau nuo gauto smūgio kaltinamojo E. Š. vairuojamas automobilis VW PASAAT pakeitė judėjimo kryptį ir susidūrė su taip pat priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu TOYOTA 4 RUNNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. B..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės (eismo įvykio mechanizmas) yra patvirtinamos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais (T.1., b.l. 6-12), transporto priemonių – Toyota 4 Runner, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais (T.1., 23-24, 29-31). Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis E. Š., vairuodamas automobilį Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, atsižvelgdamas į kelio (gatvės) posūkį (vingį), privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris leistų saugiai įveikti posūkį ir kiekvienu atveju suvaldyti transporto priemonę. Kadangi kaltinamasis E. Š. nepasirinko tinkamo greičio, užtikrinančio saugų eismą, jis savo veiksmais pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, ir šis pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir nukentėjusiųjų G. K., J. D. bei E. B. sužalojimo priežastis. Taip pat teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. Š. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, jog dėl jo automobilio valdymo pasirinkus netinkamą greitį, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei vairavimo patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje

Pagal BK 144 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t.y. asmuo sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors tokią galimybę turėjo, todėl pavojingų padarinių įrodinėjimas ir jų nustatymas įstatymu nereikalaujamas. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad jis gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. Š., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti net trys nukentėjusieji, ir matydamas, kad nukentėjusiesiems kilo akivaizdi grėsmė jų sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis nukentėjusiųjų būkle nesidomėjo ir neiškvietė greitosios medicinos pagalbos medikų bei nepasirūpino, kad kiti įvykio vietoje buvę žmonės nugabentų nukentėjusiuosius į medicinos įstaigą, o atvirkščiai, iš įvykio vietos pasišalino, nesiėmęs jokių priemonių nukentėjusiesiems padėti, nors turėjo tokią galimybę. Nors nukentėjusiesiems J. D. ir E. B. specialistai konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai G. K. sunkų, tačiau nepavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, tačiau šios aplinkybės baudžiamosios atsakomybės pagal BK 144 straipsnį nepašalina, nes kaip minėta, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo, o kaltinamasis E. Š., sukėlęs eismo įvykį ir pats savo veiksmais sukėlęs pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ir gyvybei, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs apie tai tarnyboms, galinčioms suteikti nukentėjusiesiems reikiamą pagalbą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 144 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamojo E. Š. nusikalstamais veiksmais buvo sužaloti net trys asmenys, taip pat į tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio, dėl kurio jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn šioje baudžiamojoje byloje, buvo baustas administracine nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį jis padarė būdamas girtas (T.2., b.l. 35), todėl, teismo vertinimu, tikslinga paskirti kaltinamajam E. Š. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalies ir 144 straipsnio sankcijose, savo dydžiu artimą sankcijose numatyto bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkiui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo amžių, taip pat į tai, kad kaltinamasis E. Š. anksčiau nėra teistas, dirba ir yra pasirengęs atlyginti nukentėjusiesiems G. K. bei J. D. nusikalstama veika padarytą žalą, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga E. Š. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, galinčią turėti teigiamos įtakos kaltinamojo E. Š. elgesiui ateityje.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis E. Š. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji G. K. (T.2., b.l. 90-119) ir J. D. (T.2., b.l. 120-135) pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašė išieškoti iš kaltinamojo E. Š. ir draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE solidariai nukentėjusiosios G. K. naudai 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 217 eurų 80 centų advokato atstovavimo išlaidų bei nukentėjusiojo J. D. naudai 14 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 217 eurų 80 centų advokato atstovavimo išlaidų.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE atstovas pareiškė, kad draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE gera valia nukentėjusiajai G. K. išmokėjo 6752 eurų 65 centų dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 2752,65 € turtinės žalos ir 4000 € neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiajam J. D. – 3564 eurų 60 centų dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 2564,60 € turtinės žalos ir 1000 € neturtinės žalos atlyginimas.

Atsižvelgdami į civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE atstovas pareiškimą, nukentėjusieji G. K. ir J. D. teisiamojo posėdžio metu atsisakė reikalavimo civiliniam atsakovui draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE dėl neturtinės žalos atlyginimo ir patikslinę savo ieškininius reikalavimus, prašė išieškoti iš kaltinamojo E. Š. – nukentėjusioji G. K. – 16 000 eurų, o nukentėjusysis J. D. - 13 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat po 217 eurų 80 centų advokato atstovavimo išlaidų kiekvienam.

Nukentėjusiųjų G. K. ir J. D. atsisakymas nuo ieškinio dalies ir reikalavimo išieškoti neturtinę žalą iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE, neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas, o civilinio ieškinio nagrinėjimas šioje dalyje nutrauktas.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos atitinkamos, baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios, civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas mano, kad labai svarbus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus asmens sveikatos sužalojimo atveju, yra konkrečios sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka asmens gyvenimo kokybei. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, tačiau ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Asmens sveikatos sužalojimo pasekmės turi būti vertinamos ne vien įvykusio fakto požiūriu, bet ir ateities perspektyvomis, t. y. turi būti atsižvelgiama į tai, kaip sveikatos sužalojimo pasekmės paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai G. K. buvo nustatytos plėštinės žaizdos kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje ir pėdos nugariniame paviršiuje (5 ir 2 cm), atviras kairės blauzdos kaulų lūžis, kairės gužduobės viršutinio krašto lūžis, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairio dilbio abiejų kaulų apatinio trečdalio lūžis, daugybiniai kūno nubrozdinimai, dešinės ausies žaizdos, dešinės pusės viršutinio trečio danties lūžis, giliojo šeivikaulinio nervo neuropatija. Nukentėjusiajai G. K. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr.V-298/158/A1-86, 6.6.13 punktas), o nukentėjusiajam J. D. buvo nustatyta dešinės plaštakos 5-to piršto naginio pirštakaulio trauminė amputacija, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžis. Nukentėjusiajam J. D. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji G. K. ir J. D. patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką buvo gydomi, jie patyrė didelių moralinių išgyvenimų ir nepatogumų asmeniniame gyvenime, todėl neabejotinai padaryta žala jų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Nukentėjusiosios G. K. patirti sunkūs kūno sužalojimai ir dvasinis sukrėtimas neabejotinai neigiamai atsilieps jos tolimesniam gyvenimui, akivaizdu, kad po daugybinių atvirų kaulų lūžių ir atliktų chirurginių operacijų, kurių metu į nukentėjusiosios kūną buvo implantuoti metaliniai kaulų sutvirtinimai, ant jos kūno išliko savaime neišnykstantys randai, ji kentėjo nuo fizinio skausmo, buvo apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, ji ilgą laiką buvo priversta gulėti lovoje, be to, nukentėjusiosios G. K. sveikatos sužalojimo pasekmės yra lydimos nerimo dėl jos sveikatos būklės ateityje, kadangi jos sveikatos būklė gali būti susijusi su ateities chirurginėmis intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), ir šios konkrečios nukentėjusiosios G. K. sveikatos sužalojimo pasekmės bei jų įtaka nukentėjusiosios gyvenimo kokybei yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios G. K. sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę ir liekamuosius reiškinius, taip pat tam tikrą nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimą, daro išvadą, kad nukentėjusiosios G. K. reikalavimas kaltinamajam E. Š. atlyginti 16 000 eurų dydžio neturtinę žalą yra pagrįstas.

Nukentėjusiojo J. D. patirtas nesunkus kūno sužalojimas, pasireiškęs dešinės plaštakos penkto piršto naginio pirštakaulio traumine amputacija ir nosies kaulų lūžiu, taip pat neabejotinai neigiamai atsilieps J. D. tolimesniam gyvenimui. Dėl piršto naginio pirštakaulio trauminės amputacijos nukentėjusysis J. D. patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl piršto amputacijos yra iš dalies apribotos nukentėjusiojo galimybės į visavertį laisvalaikio praleidimą ir galimybę dirbti tam tikrus buities darbus. Be to, nukentėjusysis J. D. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė didelių nepatogumų darbo procese, kadangi jo darbas yra susijęs su viešu intelektinių paslaugų teikimu, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis J. D. taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgdamas į nukentėjusiojo J. D. sveikatos sutrikdymo sunkumą ir jo pobūdį bei į liekamuosius sveikatos sužalojimo reiškinius, taip pat į tai, kaip sveikatos sužalojimo pasekmės paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo E. Š., turi būti žymiai mažesnė, nei reikalauja nukentėjusysis J. D.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad iš kaltinamojo E. Š. nukentėjusiojo J. D. naudai priteistinas 5000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš nukentėjusiųjų G. K. ir J. D. atstovo advokato M. M. pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad kiekvieno iš šių nukentėjusiųjų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti sudaro 217 eurų 80 centų, todėl ši suma taip pat turi būti išieškota iš kaltinamojo E. Š. kiekvienam iš nukentėjusiųjų, t.y. G. K. ir J. D..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje (T.2., b.l. 49) saugomi daiktiniai įrodymai (paketas Nr. 308931):

foninis kvapas iš automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salono;kvapo pėdsakas nuo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo;kvapo pėdsakas nuo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos;paketas Nr. 127608, kuriame automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stiklo šukės;vokas su lipnia juosta su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės;vokas, kuriame automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės oro pagalvė su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir mikrodalelėmis;vokas, kuriame vienas 1,5 litro talpos plastikinis butelis „Nestea“, su galimais biologinės kilmės pėdsakais ant butelio kaklelio,

teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. Š. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, kaltinamajam E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, turi būti paliktos nepakeistos kol bus pradėtas bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje, ir jam paskirti:

pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;pagal BK 144 straipsnį, laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Sutinkamai su BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, E. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. Š. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, E. Š. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant E. Š. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, dvejiems metams.

Kardomąsias priemones E. Š. palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išieškoti iš kaltinamojo E. Š. nukentėjusiosios G. K. naudai 16 000 € (šešiolikos tūkstančių eurų ) dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 217,80 € (du šimtus septyniolika eurų 80 centų) nukentėjusiosios G. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, taip pat išieškoti iš kaltinamojo E. Š. nukentėjusiojo J. D. naudai 5 000 € (penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 217,80 € (du šimtus septyniolika eurų 80 centų) nukentėjusiojo J. D. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priimti nukentėjusiųjų G. K. ir J. D. atsisakymą nuo ieškinio dalies ir reikalavimo išieškoti neturtinę žalą iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE, ir civilinio ieškinio nagrinėjimą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje saugomus daiktinius įrodymus (paketas Nr. 308931):

foninį kvapą iš automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salono;kvapo pėdsaką nuo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo;kvapo pėdsaką nuo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos;paketą Nr. 127608, kuriame automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stiklo šukės;voką su lipnia juosta su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės;voką, kuriame automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės oro pagalvė su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir mikrodalelėmis;voką, kuriame vienas 1,5 litro talpos plastikinis butelis „Nestea“, su galimais biologinės kilmės pėdsakais ant butelio kaklelio,

teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.