- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- A-146-739-14
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 49-2920, kuriuo jam paskirta nuobauda –perkėlimas šešiems mėnesiams į kamerų tipo patalpą, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 23-4658.
Paaiškino, kad Alytaus PN direktoriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 49-2920 (toliau – ir Nutarimas Nr. 49-2920) buvo nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. atvykus etapu, atliekant kratą tarp jo daiktų buvo rasta laisvų rankų įranga „Samsung“. Pareiškėjas teigė, kad Nutarime Nr.49-2920 nurodyto pažeidimo jis nepadarė, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai. Tarp jo daiktų rasta įranga jam nepriklauso ir jis nežino iš kur ji atsirado jo daiktuose. Alytaus PN administracija į pareiškėjo pasiaiškinimą nekreipė dėmesio, neatliko išsamaus tyrimo. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 13 d. šiuos veiksmus apskundė Kalėjimų departamentui, kuris skundą išnagrinėjo šališkai.
Atsakovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 28-29) paaiškino, kad niekas, be pareiškėjo neturėjo teisės naudotis jo daiktais ar įdėti kitus daiktus į jo krepšius. Pareiškėjas yra atsakingas už jam priklausančius daiktus. Asmens krata ir asmeninių daiktų apžiūra daroma dalyvaujant nuteistajam ir jam stebint. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 112 straipsnio 4 dalyje ir šio kodekso 1 priedo 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus jų dalis ir priedus ir kitas elektroninio ryšio priemones. Pareiškėjas pažeidė šiuos Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus ir laikė draudžiamą daiktą (laisvų rankų telefono ausines „Samsung"). Pažeidimas buvo nustatytas 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo asmens kratos metu ir užfiksuotas protokolais Nr. 5653 ir Nr. 8320. Atsižvelgdamas į nuteistojo (pareiškėjo) padarytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, Alytaus PN direktorius 2012 m. rugsėjo 11d. nutarimu Nr. 49-2920 nubaudė nuteistąjį (pareiškėją) V. A. – perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Ši nuobauda atitinka Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 47-48) trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 13 d. skundą išnagrinėjo tinkamai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 112-114).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Alytaus PN direktoriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.49-2920, kuriuo jam paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpą (b.l.51). Nutarime nurodyta, kad nuobauda paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. apie 13.15 val. Alytaus PN atliekant pareiškėjo asmeninių daiktų kratą, buvo rasta laisvų rankų įranka „Samsung“. Nutarime taip pat nurodyta, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies ir 1 priedo 6 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė panaikinti Alytaus PN direktoriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.49-2920 ir Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 23-4658, priimtą išnagrinėjus skundą dėl šio nutarimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis nustato, jog nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose nustatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateikiamas sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tarp jų – garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones (6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neigia, jog 2012 m. rugsėjo 3 d. apie 13.15 val. Alytaus PN atliekant pareiškėjo asmeninių daiktų kratą tarp jo daiktų rasta laisvų rankų įranga „Samsung“ priklauso jam. Pareiškėjo teigimu, šią įrangą į jo daiktus kažkas įdėjo.
Teismas nustatė, kad šie pareiškėjo paaiškinimai nepagrįsti ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams (rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams teisme).
Iš Alytaus PN 2012 m. rugsėjo 3 d. protokolo dėl nuteistojo asmens kratos Nr. 8320 ir 2012 m. rugsėjo 3 d. protokolo Nr. 5653 teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. apie 13:15 val. pareiškėjo asmens ir daiktų patikrinimo metu buvo rasta ir paimta laisvų rankų įranga „Samsung“ (b. l. 39-40). Teisme apklausti liudytojais pareigūnai R. B. ir J. L. parodė, kad tarp pareiškėjo asmeninių daiktų buvo rasta ir paimta minėta įranga (b. l. 81–83). Tą pačią aplinkybę patvirtino liudytojais apklausti nuteistieji M. B. ir D. L..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad kratos protokolai ir liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad pareiškėjo asmens ir daiktų patikrinimo metu buvo rasta ir paimta laisvų rankų įranga „Samsung“. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojų parodymų nešališkumu, todėl juos vertino kaip objektyvius ir pakankamus pagrįsti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjo argumentus, kad įranga ne jo, teismas vertino kaip nepagrįstus. Vien ta aplinkybė, jog vežant pareiškėją iš Marijampolės PN į Alytaus PN, buvo daryta krata Marijampolės PN , kurios metu nebuvo rasta draudžiamų daiktų, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad vėliau laisvų rankų įrangą „Samsung“ buvo rasta pareiškėjo daiktuose Alytaus PN. Pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo naudotis savo daiktais, nes jie buvo kitoje patalpoje, nenuoseklūs. Pareiškėjui atvykus iš Marijampolės PN į Alytaus PN, jis, kaip ir kiti nuteistieji, savo daiktus nešėsi pats padėti į atskirą patalpą iš kurios stebimas pareigūnų pats pasiėmė ir pateikė kratai atlikti. Šias aplinkybes nurodė ir pats pareiškėjas bei patvirtino liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos teigti, jog pareiškėjas draudžiamą laisvų rankų įrangą „Samsung“ į savo krepšį galėjo įsidėti pats, lydintiems pareigūnams nepastebėjus. Tokiam veiksmui atlikti iš esmės nebuvo neįveikiamų kliūčių, nes savo daiktus pareiškėjas į atskirą patalpą ir iš jos nešėsi pats. Pareiškėjas buvo atsakingas už savo daiktus ir jo neigimas padarius nurodytą pažeidimą, nepaneigia bausmės atlikimo režimo pažeidimo fakto ir jo kaltės. Pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyto fakto, jog, atliekant pareiškėjo ir jo daiktų kratą, jo daiktuose buvo rasta laisvų rankų įrangą „Samsung“. Nurodyti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtino pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą ir pareiškėjos kaltę. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, kad laisvų rankų įrangą „Samsung“ į pareiškėjo daiktus galėjo įdėti kažkas kitas.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė skundžiamame nutarime nurodytą bausmės atlikimo režimo reikalavimą ir už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rūšys, skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta nuobauda - nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti nurodyti reikalavimai. Nuobauda skirta Alytaus PN direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje. Įvertinęs nustatytų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skundžiamas nutarimas ir skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda nepagrįsta ir, kad dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teises ir teisėti interesai. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir jį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 117, 122) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir teismo posėdyje. Apeliantas neigia turėjęs kratos metu jo asmeniniuose daiktuose surastą ir paimtą draudžiamą nuteistiesiems laikyti daiktą – laisvųjų rankų įrangą „Samsung“. Apelianto nuomone, atsiradus neaiškumams, turėjo būti apklausti Marijampolės PN administracijos atstovai, kurie būtų patvirtinę arba paneigę faktą, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 4 val. kratą išvykstant iš Marijampolės PN atliko Alytaus PN pareigūnai. Liudytojo R. B. parodymai patvirtino, kad išvykstant iš Marijampolės PN kratą atlikinėjo jie ir uždraustų daiktų nerado.
Šalies argumentai
Atsakovas Alytaus pataisos namai nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127-128) atsakovas pakartojo argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas prašė panaikinti Alytaus PN direktoriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 49-2920 jam skirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams ir Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 2S-4658, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad pareiškėjas Nutarimu Nr. 49-2920 pagrįstai nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies ir šio Kodekso 1 priedo 6 punkto reikalavimų pažeidimą. Teismas, ištyręs įrodymų visumą, priėjo prie išvadų, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas pažeidė minėtose įstatymo normose įtvirtintą draudimą nuteistiesiems turėti su savimi atitinamus daiktus ir reikmenis (šiuo atveju į Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkte įtvirtintą draudimą patenkančio daikto – laisvų rankų įrangą „Samsung“ ).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkami vertino aplinkybes ir priėjo prie nepagrįstų išvadų.
Nagrinėjamu atveju kilęs įrodymų pakankamumo ir vertinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą šiais aspektais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, šių procesinių taisyklių laikėsi.
Pagal ABTĮ nuostatas administraciniame procese yra įtvirtintas aktyvaus teismo principas (ABTĮ 10 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šią funkciją atliko tinkamai. Teismas, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, neapsiribojo rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas draudžiamo daikto paėmimo iš pareiškėjo asmeninių daiktų faktas, tačiau reikalavo papildomos medžiagos dėl kratos dėl nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo ir kratos atlikimo tvarkos Alytaus PN, apklausė liudytojais pareiškėjo asmens ir jo asmeninių daiktų kratą atlikusius pareigūnus R. B., J. L., R. Š. bei nuteistuosius M. B., D. L. Išvadą, kad pareiškėjui nuobauda už draudžiamo daikto turėjimą paskirta pagrįstai ir teisėtai, teismas pagrindė teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visumos analize. Teismas nenustatė pagrindo abejoti kratą atlikusių ir draudžiamą daiktą pareiškėjo asmeniniuose daiktuose radusių pareigūnų parodymais. Liudytojas M. B. patvirtino, kad Alytaus PN pareiškėjo asmeniniuose kratos metu buvo rasta laisvųjų rankų įranga. Liudytojas D. L. nenurodė koks būtent daiktas buvo rastas kratos metu pareiškėjo asmeniniuose daiktuose, tačiau radimo faktą patvirtino. Pabrėžtina, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 3 d. kratos protokolą pasirašė jo skiltyje, kuri skirta nuteistajam įrašyti pastaboms ir pretenzijoms, nepareikšdamas jokių pastabų, t.y. nenurodė tos aplinkybės, kurią siekia įrodyti teisme, esą jo asmeniniuose daiktuose surastas draudžiamas daiktas (laisvųjų rankų įranga) yra ne pareiškėjo. Pareikšti pastabas, ar ne, buvo pareiškėjo teisė, tačiau pastebėtina, kad nepasinaudojimas teise pareikšti pastabas, kurios galėtų turėti esminės reikšmės tolesnei įvykių eigai, yra nelogiškas, neatitinkantis elementarių rūpestingo ir apdairaus elgesio standartų. Apelianto argumentai, kad Marijampolės PN kratos metu jo asmeniniuose daiktuose draudžiamų daiktų nebuvo rasta, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad draudžiamas daiktas buvo rastas 2012 m. rugsėjo 3 d. 13.15 val. Skirtingu laiku ir skirtingose vietose atliktų pareiškėjo asmens ir jo asmeninių daiktų kratų rezultatai negali būti vertinami kaip prieštaraujantys. Taigi apelianto argumentai apie kratų rezultatus negali būti pripažinti paneigiančiais byloje nustatytą bausmės atlikimo režimo pažeidimo faktą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad etapuojant jį iš Marijampolės PN į Alytaus PN krepšiai su asmeniniais daiktais buvo vežami kitame automobilyje taip pat nepaneigia šio fakto.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka esminius ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas tinkamai vykdė ABTĮ 81 straipsnyje nustatytus įpareigojimus, nustatė ginčui svarbias faktines aplinkybes, savo išvadas pagrindė ištirtais įrodymais ir teisės normomis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.