Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., LR pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1971-05-06 Vilniaus m. 4 apyl. teismo pagal LR BK 147str.1d. 1m. l/a;

2) 1973-08-30 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 148str.1d. 4m. l/a;

3) 1978-11-29 Vilniaus m. 4 apyl. teismo pagal LR BK 148str.2d. 9m. l/a;

4) 1988-05-23 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 212¹str.2d. 2m. pataisos darbais;

5) 1988-12-23 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal LR BK 147str.2d. 4m. l/a;

6) 1994-05-23 Vilniaus m. 4 apyl. teismo pagal LR BK 147str.4d. 6m. l/a;

7) 1998-08-17 Vilniaus m. 4 apyl. teismo pagal LR BK 271str.3d., 278str.2d., 42str. 4m. l/a su ½ turto konfiskavimu;

8) 2005-02-07 Vilniaus m. 4 apyl. teismo pagal LR BK 180str.2d. 3m.6mėn. l/a, Kaišiadorių r. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157str., BPK 362str. paleistas lygtinai prieš 10 mėnesių ir 5dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012-09-03 nuo 14.00 val. iki 16.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė G. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 300“ 348 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. P. 348 Lt turtinę žalą. Šias savo veiksmais įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl telefono vagystės nepripažįsta. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad gėrė su nukentėjusiuoju, valgyti padarė. Susitiko parduotuvėje iš pradžių, jis pirko duonos, alkoholinių gėrimų, pakvietė užeiti išgerti. O paskui, kai išgėrė, kaltinamąjį palydėjo iki durų. Jokio telefono jis nevogė, su jais nemoka elgtis, be to, jo regėjimas prastas. Buvo dviese su P. jo name. Kur dingo P. telefonas, nežino. T. G. pažįsta, tai jo brolio sugyventinė. Jis neturėjo telefono, ji negalėjo matyti jo, parduoti taip pat jai nesiūlė. Tačiau S. R. nešėsi telefoną ir T. siūlė, jam tyrėja pasakojo apie tai. Galėjo pati S. telefoną pavogti, ji mėgsta vogti. O jis neėmė telefono, be to, pats nukentėjusysis buvo išgėręs, mažai ką atsimena. Iš kur pas T. G. buvo telefonas, jis nežino, ji nesakė. S. M. supranta, kad jeigu prisipažintų, jam būtų mažesnė bausmė, bet jis neėmė telefono, todėl neprisipažįsta.

Nukentėjusysis G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jau 5 metus ten gyvena, yra kaimynai. Įvykio dieną jis ėjo į parduotuvę duonos, sutiko S. M.. Jis, kaip visuomet prašė duoti pinigų. Tada jis pasakė, „nupirksiu tau butelį“. Nupirko du butelius, užkąsti. Pasikvietė jį namo, M. nešė pirkinių krepšelius. Pasakė, kad duos išgerti tik vieną butelį, daugiau ne, pastebėjo, kad vienas butelis jau dingo. Vieną butelį išgėrė kartu. Gėrė dviese, daugiau nieko nebuvo. Telefonas gulėjo po stalu, ant lentynėlės. Paskui M. jis išvedė pro duris, kadangi jam su juo neįdomu būti, o telefono net neieškojo iš pradžių. Namą užrakino. Tada sėdėjo ir žiūrėjo televizorių ir, apie 23.00 val., galvojo, kad pasiims telefoną, nusistatys žadintuvą, tačiau telefono nebuvo. Suprato, kad M. pavogė telefoną. Tada kitą rytą nuėjo pas M. ir pasakė, kad šis arba atiduoda telefoną, arba eis į policiją. Policija labai greitai rado telefoną. T. G. pasakojo, kad S. M. jai pardavė telefoną už 30 Lt, nežinodama kad šis telefonas yra ne jo, pati T. G. vėliau perpardavė jį už 50 Lt. Tada dar sakė, kad M. atėjo pas ją, atsinešė butelį ir mobilų telefoną, o kortelę iš telefono išlupo, nes nežinojo, ką su ja daryti. Telefoną grąžino, jį dabar turi su savim. Civilinio ieškinio byloje nėra. Atsakydamas į prokurorės ir kaltinamojo gynėjos klausimus patikslino, kad be M. į butą niekas nebuvo užėjęs, o išgėrinėjo apie 2-3 valandas.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja T. G. parodė, kad įvykio dieną buvo sode, tai buvo rugpjūčio mėnesį. Atnešė jai S. M. telefoną. Ji paklausė iš kur telefonas. Tuomet kaltinamasis atsakė, kad „iš Vilniaus telefonas“. Tada T. G. pagalvojo, kad eis su telefonu į turgų parduoti, bet pakeliui sutiko kaimyną V. L.. Po to nuėjo pas V. žmoną S.. S. apžiūrėjo telefoną ir nupirko jį už 15 Lt. Vėliau atvyko policija. Policijai pasakė, kad telefoną atnešė S. M.. O kaimynas, lietuvis, vardo neatsimena, atėjo ir sako, kad „T., tai mano telefonas“. Ji nežinojo, kad čia jo telefonas, todėl pardavė. Tas kaimynas pasakojo, kad ėjo namo, sutiko S. M., kartu nuėjo gerti ir po to dingo to kaimyno butelis degtinės ir telefonas. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus patikslino, kad pas S. M. niekada nematė jokio telefono, jis nemoka jais naudotis. S. M. pasakė jai, kad galima parduoti telefoną. Santykiai su kaltinamuoju – neblogi. Kartais pykstasi. Ji patikėjo, kad telefonas iš Vilniaus, nes kaltinamasis dažnai važiuoja pavalgyti į labdaringas organizacijas, atveža drabužių, maisto. M. pinigų neatidavė už telefoną, nes jo jau nebuvo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. L. parodė, kad ėjo tą dieną iš parduotuvės, sutiko T.. Ji pasakė, kad turi telefoną ir nori jį parduoti. Paklausė, ar ne vogtas, ji atsakė, kad ne. Tada nuėjo kartu pas S., ji yra jo sugyventinė. Jis turėjo tik 15 Lt, atidavė juos T. už telefoną. Atsakydamas į teismo klausimus patikslino, kad T. sakė, kad telefoną rado. S. įsistatė savo kortelę ir naudojosi juo gal du mėnesius. Dabar jau žino, kad telefonas pavogtas iš kaimyno. Nežino, iš kokio kaimyno tiksliai, tik žino, kad jis invalidas. Kalbėjo su T. dėl telefono, iš kur atsirado jis pas ją, bet ji nieko nepasakė.

Teisiamajame posėdyje taip pat buvo ištirti rašytiniai įrodymai.

1. Iš 2012-09-10 protokolo - pareiškimo matyti, kad G. P. pranešė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. nuo 14 val. iki 20 val. iš jo namo kambario, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia300, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

2. Iš 2012 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantis gyvenamasis namas. degalinės „Statoil“ patalpos. Nustatyta, kad įvykio vietoje pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui nerasta. (b. l. 4-7).

3. Iš 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškimo matyti, kad G. P. civilinio ieškinio nereiškia, nes mobiliojo ryšio telefonas Nokia300, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ir grąžintas. (b.l. 11)

4. Iš 2012 m. rugsėjo 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. P. pateikė Tele2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodyti telefono identifikavimo duomenys. (b. l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

5. Iš byloje esančių IMEI kontrolės ataskaitų matyti, kad nukentėjusysis G. P. paskutinį kartą telefonu naudojosi 2012-09-03 08:52:58 val., o nuo 2012-09-03 15:30:47 telefono numeris, esantis telefone yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 16).

6. Iš 2012 m. rugsėjo 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia300, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 22).

7. Iš 2012 m. spalio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia300, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad apžiūros objektas yra G. P. telefonas. (b. l. 23-24).

8. Iš 2012 m. gruodžio 5 d. akistatos protokolo matyti akistatos metu tarp liudytojos T. G. ir įtariamojo S. M. prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko (b.l. 28).

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, S. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad išanalizavus bylos medžiagą teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis S. M. 2012 m. rugsėjo 3 d. iš nukentėjusiojo G. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė svetimą turtą – telefoną Nokia 300, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodo, kad nežino kaip nukentėjusysis prarado savo turtą, gal telefoną paėmė liudytoja T. G., gal pats nukentėjusysis pametė, tačiau teismas konstatuoja, kad byloje ištirti įrodymai šią kaltinamojo S. M. versiją, kad jis neėmė telefono paneigia. Kaltinamojo veiksmus grobiant turtą įrodo nukentėjusiojo parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kurie iš esmės buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pažymima ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis su kaltinamuoju anksčiau jokių konfliktų neturėjo, yra kaimynai, todėl apkalbėti jį neturi pagrindo. Liudytoja T. G. yra kaltinamojo sugyventinė, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad telefoną, kurį ji pardavė kaimynei S. R., ji gavo iš kaltinamojo S. M.. Tą patį ji nurodė kitą rytą po vagystės telefono ieškoti atėjusiam nukentėjusiajam, jos parodymus patvirtina nukentėjusysis teigdamas, kad kaltinamajam S. M. išėjus jis užrakino duris ir daugiau niekas pas jį ateiti negalėjo. Taigi, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo versija, kad telefoną galėjo paimti liudytoja T. G. ar nukentėjusysis jį tiesiog pametė, T. G. jos parodymus papildo ir patvirtina liudytojų S. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir V. L. parodymai duoti teisme.

Nukentėjusiajam padaryta žala viršijo 1 MGL dydį, bet neviršijo 3 MGL, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės bei kaltinamojo asmenybę.

S. M. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.). Nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala pašalinta, tačiau dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. S. M. praeityje 8 kartus teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam S. M. paskiriant arešto bausmę.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 204 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nubausti areštu 40 (keturiasdešimties) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam S. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.