Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-272-269/2017 (toliau-byla), kurioje A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, anksčiau teistas 2017-07-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalį; 178 straipsnio 2 dalį- 40 parų areštu (bausmę atliko), baudžiamojo poveikio priemone - turtinės žalos atlyginimu; uždraudimu naudotis specialia teise 3 m., turto konfiskavimu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tyčia vengė atlikti 2017-07-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 151 Eur turtinės žalos atlyginimą per du mėnesius nuo bausmės atlikimo, t. y. įsiteisėjus 2017-07-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, kurio buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirtas 40 parų areštas bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu, buvo įpareigotas per du mėnesius nuo bausmės atlikimo atlyginti nukentėjusiajai D. L. 151 euro vertės turtinę žalą, nuo 2017-11-08 iki 2017-12-17 atlikęs 40 parų arešto bausmę per du mėnesius nuo bausmės atlikimo neatlygino nukentėjusiajai D. L. 151 euro padarytos turtinės žalos dėl mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S4 151 vagystės metu padarytos turtinės žalos, tokiu būdu pažeisdamas jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jos nevykdė (b.l. 51, 96, 110).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. (toliau-kaltinamasis) parodė, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Teismo posėdžio metu pasirašytinai buvo įspėtas, kad atlikęs bausmę turėjo atlyginti žalą, tačiau to nepadarė, kadangi neturėjo pinigų, niekur nedirbo. Pažada sumokėti (b.l. 52, 112-115)

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ne tik nukentėjusios parodymais bet ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo A. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita bylos surinkta medžiaga.

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-07-26 nuosprendžio nustatyta, kad A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (b. l. 5-10).

Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus pateikto pranešimo konstatuota, kad A. J. 2017-10-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 3 metus naudotis specialia teise- teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir įpareigotas atlyginti padarytą turtinę žalą. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2017-10-17. Asmuo, šaukiamas į probacijos tarnybą neatvyksta, turtinės žalos (151 Eur) nukentėjusiajai D. L. nėra neatlyginęs. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalį, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnio pradėjimo A. J. (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2016-09-07 apie 23.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nakties metu pro atidarytą langą įsibrovė pažįstamas A. J., kuris pagrobė nuo stalo buvusį 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S4" su rožinės spalvos plastmasiniu dėklu 1 euro vertės. Po vagystės jis pats buvo atėjęs į jos namus ir prisipažino įvykdęs telefono ir dėkliuko vagystę. Žadėjo visą padarytą materialinę žalą atlyginti. Dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas su įtariamuoju susitaikius, pasirašytas susitaikymo protokolas. Tačiau A. J. žodžiu įsipareigojo 151 eurą dėl vagystės grąžinti. Kadangi jį gerai pažįsta, nes jis yra vietinis kaimo gyventojas patikėjo juo ir galvojo, kad žalą atlygins, tačiau to nepadarė iki šiol. 2017-07-26 Vilniaus rajono apylinkės teismas A. J. įpareigojo per 2 mėnesius, t.y. iki 2017-10-17 dėl telefono ir dėkliuko vagystės atlyginti 151 eurą. Tačiau ir po šio įpareigojimo A. J. turtinės žalos neatlygino. Prašė pripažinti civiline ieškove byloje 151 eurų sumai bei nubausti A. J. įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-3, 7-29, 32-33, 36-44, 98-99, 107).

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, teistas (b. l. 54-55, 79-81, 98-99), teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 60-63), nedirbantis, uždarbiaujantis, kai pasitaiko atsitiktinių darbų, pajamos mažos, duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. Teismas tai vertina kaip aplinkybę, kuri galimai yra priežastis baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes, konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už padarytą inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, kaltinamajam skirtina BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, atliekant areštinėje (b.l. 54-76, 79-81).

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b.l. 53).

151 Eur nukentėjusios D. L. civilinis ieškinys atmestintinas, nes 2017-07-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu šios nukentėjusios analogiškas ieškinys išspręstas ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisti 151 Eur turtinei žalai atlyginti (b.l. 33-35).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir paskirti 24 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. (A. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sutrumpintą galutinę 16 (šešiolikos) parų areštą, atliekant areštinėje.

Sutrumpintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. (A. J.) sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

151 Eur nukentėjusios D. L. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti A. J. (A. J.), kad bausmės skyrimas pagal BK 243 straipsnį neatleis jo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.